Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Redaktoriaus žodis

Ginčuose dėl poilsiautojų pamirštama skaudžiausia rykštė - sezoniškumas

Ginčuose dėl poilsiautojų pamirštama skaudžiausia rykštė - sezoniškumas

"Palanga - populiariausias kurortas tarp Lietuvos turistų", - remdamasis Lietuvos turizmo departamento pranešimu šią savaitę skalambija apie save vien tik geras žinias skleidžianti Palangos savivaldybė.

"Palanga - populiariausias kurortas tarp Lietuvos turistų", - remdamasis Lietuvos turizmo departamento pranešimu šią savaitę skalambija apie save vien tik geras žinias skleidžianti Palangos savivaldybė.
Kodėl vien tik geras, o ne visokias? "Ar mes kvaili apie save ką nors blogo skelbti", - maždaug taip stebisi keistokai savo veiklos skaidrumą suprantantys savivaldybės vadovai.
Kad Palanga tarp Lietuvos gyventojų yra populiariausia, aišku i be Turizmo departamento pranešimo. Tai lygiai tokia pati aksioma, kaip ir tai, kad vanduo yra šlapias, ar malkos - medinės.
Tačiau gerokai svarbiau, kaip ši tariama žinia pateikiama. Joje pabrėžiama, kad per praėjusius metus Palangą aplankė daugiausiai iš visų šalies kurortų - 245 tūkst. vietos turistų ir lyginant su praėjusiais metais šis skaičius išaugęs net 11,5 proc. O Druskininkuose per metus vietos turistų pagausėjo tik 0,2 proc., vot.
Ir nė žodžio, kad Dzūkijos kurorte poilsiautojų iš Lietuvos būta ne tiek jau mažiau, nei Palangoje - beveik 216 tūkst.
O kokie rezultatai būtų prie Lietuvos poilsiautojų pridėjus ir užsieniečius? Palangoje - 308 tūkst., o Druskininkuose - beveik 330 tūkst. Va tai tau - 22 tūkstančiais žmonių daugiau nei mūsų populiariausioje Palangoje.
Kai apie pernai mūsų šalies kurortus aplankiusius poilsiautojų srautus šią savaitę paskelbė "Lietuvos ryto" dienraštis, Palangos valdžia nepajėgė nuslėpti savo susierzinimo: duomenis teikiančio Statistikos departamento skaičiavimo metodika yra neobjektyvi, nes Palangoje, visiems juk aišku, pernakvoja keletą kartų daugiau poilsiautojų, nei nurodoma statistikoje.
Visiška tiesa - poilsiautojus skaičiuojančio Statistikos departamento informacija vargu ar galima pavadinti objektyvia, nes tikslaus nakvojančių žmonių skaičiaus nenurodo mokesčius mėgstantys slėpti viešbučiai ir poilsinės, o ką jau bekalbėti apie poilsiautojus priimantį privatų sektorių.
Savivaldybei būtų galima patarti poilsiautojus skaičiuoti patiems ir taip paneigti Statistikos departamento duomenis. Tai būtų galima daryti su poilsiautojų nakvynes deklaruojančių juridinių ir fizinių asmenų pagalba, įvažiavimo į kurortą keliuose įrengiant transporto priemones skaičiuojančią aparatūrą.
Pati savivaldybė apytikslų poilsiautojų skaičių siūlo primesti vertinant vandens suvartojimą, kuris vasaros mėnesiais lyginant su žiema padidėja daugiau nei 5 kartus.
Šitaip lyginant su Palangos gyventojų skaičiumi būtų galima teigti, kad vasarą mieste kasdien papildomai gyvena apie 60 tūkst. žmonių, kurie keičiasi vidutiniškai bent 4 kartus per mėnesį. Štai ir gauname, kad vien per vieną vasaros mėnesį Palangoje apsilanko apie 240 tūkst. poilsiautojų, o per visą vasarą tokiu būdu priskaičiuotume mažiausiai pusę milijono.
Tai čia per vasarą. O kur dar likę mėnesiai? Tad tik 308 tūkst. poilsiautojų per praėjusius metus priskaičiavusiam Statistikos departamentui beliktų tik slėptis iš gėdos. Bet Palangos valdžia lyginamosios vandens suvartojimo analizės nėra padariusi iki šiol. Kad būtų tvirčiau, net kokią mokslinę studiją būtų galima užsakyti. Statistikos departamentas su savo skaičiavimais būtų nušluotas iškart.
Tačiau kodėl Palangos savivaldybė džiaugėsi tos pačios statistikos nurodytais 245 tūkst. vietos poilsiautojais, kol šis skaičius buvo didesnis, nei Druskininkų? Ir Statistikos departamento duomenimis nebepatenkinti, kai bendru poilsiautojų skaičiumi jau atsiliekama?
Ach, taip, Palangos naujienos turi būti geros ir tiktai geros. Kaip čia neprisiminsi vieno užsienio universiteto sociologų atlikto tyrimo. Mokslininkai apklausė žmones, ką jie geriau rinktųsi: ar gauti 2 tūkstančių dolerių algą, jei visiems kitiems būtų mokama 2,5 tūkst., ar gauti pusantro tūkstančio dolerių atlyginimą, jei visi kiti uždirbtų tik po tūkstantį.
Dauguma respondentų bevelijo rinktis mažesnį atlyginimą, jei jis būtų didesnis nei kitų. Taigi.
Bet ginčus dėl realaus atvykstančių poilsiautojų skaičiaus atidėkime į šalį, nes kitaip šioje statistikoje gali likti neįvertinta kita Palangos grėsmė - sezoniškumas.
Per tris vasaros mėnesius Druskininkus aplanko 27 proc. visų per metus atvykstančių poilsiautojų, o jų skaičius vos keletos tūkstančių žmonių svyravimo ribose vienodas išsilaiko visais mėnesiais.
Palangoje per vasarą apsilanko daugiau nei pusė visų svečių, o poilsiautojų šuoliai žiemos ir vasaros mėnesiais siekia nuo 10 iki 60 tūkst. Realiai poilsiautojų persvara vasarą yra dar didesnė, nes ką tik aptarėme, kad Palangos kurorte sezono metu į apskaitą nepatenka didžioji poilsiautojų dalis.
Toks sezoniškumas lemia baisius padarinius Palangai. Dėl ne sezono metu keletą kartų sumažėjančios apyvartos ištisus metus veikiantis verslas negali išlaikyti stabilaus darbuotojų skaičiaus. Vasarą įmonės priverstos samdytis sezoninius menkai kvalifikuotus darbuotojus, dėl ko kenčia paslaugų ar produkcijos kokybė.
Siekdamas kompensuoti žiemą patiriamus nuostolius verslas be saiko kainas didina sezono metu. Pavyzdžiui, normalias poilsiavimo sąlygas teikiantis 3 žvaigždučių viešbutis dvivietį numerį vasarą siūlo po 100 - 110 eurų parai. Tai reiškia, kad savaitei į Lietuvos pajūrį susiruošęs žmogus vien tik už nakvynę turi pakloti visą per mėnesį uždirbtą didesnę nei vidutinę algą. O kur dar mažiausiai po 70 eurų kasdien šeimai kainuojantis viešasis maitinimas? O pramogos? Pavakarojimas koncerte? Kiek Lietuvos šeimų savaitei pajūryje gali skirti bemaž 1500 eurų?
Šitaip Palangos kurortas tampa per brangus vis didesnei visuomenės daliai, kuri renkasi pigesnį poilsį gamtoje ir prie ežerų, o savaitę Palangoje dar įperkančią vidutinę klasę nukonkuruoja tomis pačiomis ir net žemesnėmis kainomis paslaugas siūlantys užsienio kurortai.
Sakote, Palangoje vasarą minios žmonių? O kiek jų čia pasilieka nakvynei ar užsuka į kavinę?
Guodžia tai, kad vien tik Statistikos departamento suskaičiuotų nakvojančių poilsiautojų pernai Palangoje padaugėjo ir ne vasaros mėnesiais. Štai lyginant 2016 ir 2017 metus balandį poilsiautojų skaičius nuo 13,6 tūkst. šoktelėjo iki 19,8 tūkst., gegužę - nuo 21 tūkst. iki 24,6 tūkst., rugsėjį - nuo 21,9 tūkst. iki 26,8 tūkst.
Kad ir nežymiai, bet Palanga praėjusiais metais daugiau svečių sulaukė ir kitais mėnesiais.
Tačiau vis vien per tris vasaros mėnesius Palangoje pabuvojo 52 proc. visų per metus sulauktų poilsiautojų. Nepaisant savivaldybės skleidžiamų gerų naujienų, ši proporcija išlieka begėdiškai didelė. Ir vien tik kitąmet atsirasiantis baseinas padėties iš esmės nepakeis.
Visa viltis į šiemet žadamą pradėti statyti didžiausią Palangoje "Marriott" viešbutį su SPA, kuris Palangai gal bent šiek tiek įpūs Druskininkų stabilumo.
˙
 

Komentarai 2

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Matot

Kai viska daro vienas meras, nera nei administracijos, nei jokiu tarnybu, nera lengva viska padaryti. Hi.

tas pats per ta pati

Ponas zurnaliste, zurnaliste!! Jus sugebejot is visu savo skaiciavimu, dauginimu ir dalinimu padaryti isvada, kad Palangai truksta tik Marriott viesbucio?? Esat tikras genijus!! Na tik gaila, kad ne zurnalizmo srity. Tikrai gaila, nes retkarciais jus bandot imituoti, kad kritikuojate Palangos valdzia. Bent jau pats matot, kaip komiskai atrodo visas tas Palangos mero perdetas garbstymas. Bent jau inuityviai suprantat, kad tas geru ziniu noras Palangoje- tai tam tikru asmenu ligos pozymiai (Jus minejot apie ju liguista jautruma tiesai arba bent jau kitai nuomonei). PROBLEMA PALANGOJE DAUG GILESNE- JI VALDZIOJE IR PERNELYG NUOLANKIAME ZMONIU MENTALITETE.

Taip pat skaitykite