Jeigu „anglo ligonio“ neišgydysime ar jo „ligos“ simptomų nenumalšinsime, teks Palangai būti slaugomai. Arba turėsime savo ligoninę!

Ar matėte romantinę dramą „Anglas ligonis“, senai laimėjusią devynis „Oskarus“?

Jeigu ne, nieko baisaus – pajūris, regis, turi savo „anglą ligonį“ čia pat, Klaipėdoje, kuris iš Palangos gaus ne tik didesnių dioptrijų akinius, kad geriau matytų, bet, spėju, ir pavojingą dūrį – tokį, kad Audriui Šimaičiui, Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktoriui, teks skubėti pirktis bilietą atgal į Angliją, iš kurios atvažiavo vadovauti ligoninei laimėjęs konkursą.

Naujosios jungtinės ligoninės vadovo, kurį, beje, kai kurie daktarai savo rateliuose geraširdiškai pravardžiuoja „anglu“ ar dar kitaip, sprendimas Palangos ligoninę paversti vos ne gyvenvietės ambulatorija – be chirurgo, be intensyvios terapijos skyriaus – neabejotinai skandalingas.

Įtarimai, kad „anglas“ A. Šimaitis – negeranoriškas ir veikia siuvėjo žirklių principu „čakšt čakšt kerpu“ „Baltuosiuose rūmuose“, Savivaldybėje, sklandė senai – KUL direktorius viena žadėjo susitikęs su meru, o darė kita. 

Bet atvirai kalbant, Palanga tik per plauką neliko prie visiškai suskilusios geldos –  tik su slaugos skyriumi miesto ligoninėje. Paviešinus būtent tokį KUL planą chuliganą per valdančiųjų pasitarimą prieš praėjusį miesto Tarybos posėdį, ne vienas griebėsi už galvos: „Skandalinga!“

Išleidus naują „Palangos tiltą“  su straipsnio „Klaipėdos universiteto ligoninės sprendimą naikinti skubios pagalbos skyrių Palangos ligoninėje kurorto politikai vadina skandalingu“ anonsu viršely, man, „Palangos tilto“ redaktoriui, paskambino meras su prašymu: „Prašau papildykite: patikinu, kad skubios pagalbos skyrius bus, sieksime, kad būtų ir chirurgai.“

Nors pavyko susitarti, kad Palangos ligoninėje ir toliau bus visą parą teikiama skubi pagalba, taip pat antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nei dramblys iš porceliano lėkštutės – tokia problema, nei „anglas“ niekur nedingo.

Ką daryti toliau?

Tikėtis, kad A. Šimaitis, kuriam kol kas visi kaltinimai mobingu bei nekompetencija – kaip žąsiai vanduo, pakeis savo nuomonę dėl Palangos – neverta.

Palanga skuba pasiekti KUL dalininkų – Klaipėdos universiteto ir ypač Sveikatos apsaugos ministerijos – ausis, nors tai, ko gero, jau per vėlu – gydytojai ir kitas personalas palieka Palangos ligoninę.

Dabar dedamos viltys į susitikimą su naujuoju Sveikatos apsaugos ministru Aurimu Pečkausku kitą savaitę. Ministras, beje, šį pirmadienį lankėsi KUL ir, regis, abejonių dėl A.Šimaičio vykdomos ligonių pertvarkos – tokios, kuri jau nugramzdino Palangos reabilitacinės ligoninę į dugną (ligoninę paliko ilgametė jos direktorė Romantė Aleknavičienė ir kelios dešimtys kitų darbuotojų) – neišsakė.

Koks  stebuklas turėtų įvykti, kad ministras, šiai Vyriausybei skaičiuojant paskutines savaitėles, staiga  suabejotų savo pirmtako Arūno Dulkio palaiminta ligoninių reforma ir tvirtai stotų į Palangos pusę?

Palanga su savo meru Šarūnu Vaitkumi jau įrodė, kad sugeba „ištraukti“, regis, beviltiškus, įklimpusius sprendimus.

Prisimenate, kad pakeitus įstatymus, atstatėme Kurhauzą perėmę privačiam asmeniui priklaususią pastato dalį, apgynėme nuo privatininkų savo komunalinį ūkį, miesto baseiną, „Pušyną“?

Tačiau dabar, iki šiol murdžiusiai šlovės spinduliuose,  Palangai tenka nuryti karčią piliulę. Kol kitos savivaldybės po savo sparnu glaudė savo poliklinikas ir ligonines, Palanga trimitavo, kad iš savo lėšų sau nepriklausančiai ligoninei nupirko greitosios pagalbos automobilį ar endoskopą, bet nesprendė klausimo iš peties – bandyti perimti ligoninę savo žinion.

Tačiau, žinoma, to nepadarysi delnais suplojus. Nei sau nepriklausančio  ligoninės turto lengva ranka neperimsi, nei ligoninės paslaugų vienu mostu neorganizuosi. O ir savo ligoninės kaštai nedidelei Palangos savivaldybei gali būti nepakeliami.

Blogi ženklai Palangai buvo pasiųsti dar 2018-ųjų metų vasarą, kai Valstybinė akreditavimo Sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT), patikrinusi, kaip Palangos ligoninėje paisoma sveikatos apsaugos ministro įsakymų, pasirašytų net 2005, 2007 ir 2015 metais, nustatė rimtus pažeidimus ir pagrasino ligoninę uždaryti.

Įsivaizduoti Palangą be ligoninės – tas pats, kaip įsivaizduoti Palangą be jūros.

Filme „Anglas ligonis“ pasakojama apie Šiaurės Italijos kalvose, prie Toskanos, karo ligonine paverstą vilą, kurioje seselė Hana slaugo anglų lakūną, kurio lėktuvas 1944 metais, vykstant karui, nukrito Sacharoje. Nematėte?

Jeigu Palanga „anglo ligonio“ iš KUL neišgydys ar jo „ligos“ simptomų greitai nenumalšins, Palangai gali pačiai tekti atsidurti slaugomos ligonės vietoje. 

Arba...turėsime savo ligoninę!