Ką atskriejantis politinis meteoritas atneš Palangai?

Po Seimo rinkimų ir sudėtingo šalies vyriausybės formavimo aprimusioje Lietuvos politinėje padangėje driokstelėjo politinis meteoritas – Tvarkos ir teisingumo bei Darbo partijų lyderiai pranešė apie šių dviejų politinių jėgų jungimąsi į vieną naują darinį.
Taip tikimasi suformuoti Seime daugiausiai balsų turinčią valdančiosios daugumos frakciją ir politiniu svoriu pasigalynėti su socialdemokratais. Tačiau naujai kuriamos partijos architektų vizijų įgyvendinimui vien tik aritmetinių veiksmų nepakanka, o ir užsibrėžti tikslai kabo gerokai aukščiau nei jiems atrodo.
Jau šiandien yra aišku, kad didžiausios frakcijos Seime susijungusios partijos neturės, nes bent du „tvarkiečiai” prieštarauja vedybom su „darbiečiais”. Dideles abejones kelia ir siekis tapti svaria socialdemokratus ir konservatorius skiriančia politinio centro jėga. Visų pirma, neaišku, ar „tvarkiečiai” su „darbiečiais” pajėgtų stabilizuoti socialdemokratų ir konservatorių į skirtingas puses linguojamas politines svarstykles. Ir vieniems, ir kitiems jie politiniais partneriais būtų tik iš didelės bėdos.
Be to, akivaizdu, kad abi besijungiančios partijos yra mirštančios. „Tvarkiečių” rinkėjų mažėja sulig kiekvienais Seimo rinkimais, o Darbo partija dėl savo sėkmės šiuose rinkimuose gali dėkoti tik ekonominei krizei ir pernelyg drastiškomis priemonėmis ją mėginusiems įveikti konservatoriams. Apgailėtini „darbiečių” manevrai formuojant vyriausybę, jų arogantiška laikysena po rinkimų, pagaliau, į pabaigą artėjanti Darbo partijos byla smarkiai apkarpys V. Uspaskicho rėmėjų gretas. Jos retėja jau dabar ir po Seimo rinkimų praėjus vos keletai mėnesių, Darbo partijos reitingai darda žemyn.
Tad netolimoje ateityje vietoj žadamo šalies politikos dramblio, mes galime išvysti nupiepusį kuiną, kuris politinę karjerą gali baigti taip pat, kaip ir Artūro Paulausko vardo „Naujoji sąjunga”.
Kokius politinius pokyčius dirbtinai klijuojamas dviejų partijų junginys gali lemti Palangoje?
Miesto taryboje esantys du darbiečiai Krasauskai bei Tvarkai ir teisingumui atstovaujantis Aleksandras Jokūbauskas ir Gediminas Valinevičius priklauso opozicijai. Tad net ir teoriškai jiems tapus vienos partijos nariais, iš esmės taryboje niekas nepasikeis. Nebent gali tekti stebėti intriguojantį abiejų partijų skyriams dabar vadovaujančių ambicingų moterų – Genoveitos Krasauskienės ir Aldonos Stasiulaitienės pasistumdymą dėl būsimos partijos skyriaus vadovės posto.
Kad viceministrės kėde pamaloninta „darbietė” ir jos vyras liks naujajame darinyje – abejonių nekyla. Pasirinkimo neturi ir A. Jokūbauskas – skyriuje valdžią tvirtai paėmusių jaunųjų socialdemokratų gretose jis vargu ar yra pageidaujamas, o į dabar aršiai kritikuojamos miesto valdančiosios daugumos partijų duris jis tikrai nesibels. Po susijungimo likti nepartiniu jam reikštų politinės karjeros Palangoje pabaigą.
Kas kita – labiau ne partine priklausomybe, o sveiku protu besivadovaujantis Gediminas Valinevičius. Jau seniai į miestui vadovaujančius konservatorius su simpatija žvelgiančiam „tvarkiečiui” dirbtinis jungimasis su Darbo partija gali pasitarnauti patogiu pasiteisinimu persėdant į kitą vežimą. Juo labiau, kad prieš kitus savivaldos rinkimus atsidurti konservatorių gretose jam reikštų beveik garantuotą tarybos nario mandatą kitoje kadencijoje.
Miglotos perspektyvos naujos partijos lauktų ir per ateinančius savivaldos rinkimus. „Darbiečiai” Palangoje apskritai į miesto tarybą nebuvo patekę. Dabar jais tapę Krasauskai valdžioje atsidūrė po „Naujosios sąjungos” vėliava. Ar prieš dvejus metus už juos, kaip už nebesančios partijos atstovus balsavę rinkėjai kituose rinkimuose savo simpatijas atiduos V. Uspaskicho - R. Pakso junginiui?
Žinant, kad „darbiečiai” Palangoje nė per vienus rinkimus nebuvo populiarūs, ar už naują partiją balsuos ir „tvarkiečių” rėmėjai, kurie šioje kadencijoje savo partijai ir taip tesuteikė vos du mandatus?
Nepamirškime ir merdėjančių liberalcentristų. Nors šios partijos skyriaus vadovas Saulius Simė viešai drąsinasi, kad Palangos skyrius laikosi krūvoje ir dar netgi auga, neaišku kaip viskas pasisuks, kai priartės savivaldos rinkimų data.
Juo labiau, kad savo tolesnės egzistencijos klausimus kovo mėnesio suvažiavime numatę spręsti liberalcentristai jau buvo viešai prakalbę apie įsiliejimą į partijos Tvarka ir teisingumas gretas. Ko gero, tai būtų vienintelis racionalus kelias, nes apie jungimąsi su liberalcentristais Liberalų sąjūdis kalba nenoriai, o „tvarkiečiai”, kaip ten bebūtų, yra giminingi, kažkada išėję iš tos pačios motininės liberalų partijos.
Tačiau kaip dabar jiems kalbėti apie vedybas su Tvarka ir teisingumu, kai ši partija bus susitepusi su „darbiečiais'? Tuomet politiškai švarių delnų liberalcentristai nebeišsaugotų.
Kita vertus, alternatyvaus pasirinkimo taip pat nebėra. Liberalcentristams išdidžiai išsaugojus savo partiją, jie iškėlę galvas toliau žengs į pražūtingą liūną. Jei po ketverių metų šios partijos nariai nebus išsilakstę kas kur.
Jeigu liberalcentristai vis dėlto mėgins išgyventi susilieję su „tvarkiečiais” ir „darbiečiais”, tokios permainos Palangoje būtų jau įdomios. Teoriškai, tapę aštuoniese naujos partijos atstovai kartu su dviem socialdemokratais, gali pradėti regzti ir perversmo planus. Tiesa, jie būtų labai neaiškūs, kaip ir neaišku, ar su „darbiečiais” susidėtų ir patys kurorto liberalcentristai. Tuomet racionaliausias jų žingsnis – politinis prieglobstis pas A. Stankaus centristus.