Kamuoliukus iš dėžės verslininkai trauks dar ilgai

Palangoje prasidėjusi viešųjų prekybos ir paslaugų pirkimo vietų savotiška loterija trumpam vėl tapo pagrindiniu kurorto įvykiu. Nors ji vyksta jau antrus metus, lyg ir nebėra jokia naujiena, iš dėžės verslininkų traukiami stalo teniso kamuoliukai pritraukė nemažą televizijų ir žurnalistų dėmesį.
Vėl buvo kalbinami loterijos dalyviai, vėl buvo dėstomos nuomonės už ir prieš tokį savivaldybės pasirinktą viešųjų prekybos ir paslaugų teikimo vietų paskirstymą.
Turtingesni, labiau savo veiklą išvystę verslininkai neslepia, kad yra pasiruošę sumokėti gerokai daugiau už nustatytą rinkliavos sumą ir taip užsitikrintų, kad pageidaujama vieta atiteks būtent jiems. Kiti šios loterijos dalyviai džiaugiasi, kad nugalėtojas nustatomas būtent burtų keliu ir jie su verslo senbuviais gali konkuruoti lygiomis teisėmis.
Buvusiai aukciono tvarkai nostalgiją jaučiantys verslininkai savivaldybę erzina vieninteliu argumentu: nugalėtoją nustatant pagal didžiausią pasiūlytą pinigų sumą, miesto biudžetas sulauktų gerokai daugiau pajamų nei dabar.
Motyvas svarus, tačiau ir dabar savivaldybei niekas netrukdo savo nuožiūra padidinti rinkliavos sumą už paklausiausias ir didžiausią dalyvių būrį surenkančias vietas. Bėda ta, kad savivaldybė tokia proga šiemet nepasinaudojo ir tenkinasi gavusi ekonominiu sunkmečiu aukcione fiksuotas sumas. Kitas klausimas, kokius objektyvius kriterijus taikant būtų nustatomos naujos rinkliavų kainos?
Kai kurių verslininkų giriama buvusi tvarka ir įsitikinimas, kad už didelę sumą jiems atitektų prekybos vieta, kelia nerimą. Iš kur toks žinojimas, kad jų pasiūlyta kaina aukcione būtų didžiausia? Juk užtektų kokiam iš kanapių išlindusiam Pilypui atsitiktinai užmesti 100 litų daugiau ir kažkieno labai pageidaujama prekybos vieta nuplaukia. Gal iš tiesų kalbos apie išankstinius aukcionų dalyvių susitarimus turėjo pagrindo? Esą, įtakingesni verslininkai dar prieš konkursus tarpusavyje pasidalindavo geriausias vietas ir susitardavo vieni kitiems netrukdyti.
Tačiau kaip apie patį sąžiningiausią bei skaidriausią būdą negalime kalbėti ir apie kamuoliukų traukimą. Jau dabar patys apsukriausi verslininkai demonstruoja, kad laimėti norimą vietą tereikia turėti daugiau pinigų ir pažinčių, nei kiti dalyviai. Susitarę su draugais ir turėdami galimybę savaitei gauti didelę sumą pinigų, jie atrankoje dėl vietos įregistruoja keletą pažįstamų asmenų įmonių ir kamuoliukus traukia už jas.
Taip šią savaitę vykusioje pirmojoje loterijoje keletas verslininkų dalyvavo turėdami galimybę kamuoliuką dėl vienos prekybos vietos traukti tris ar keturis kartus. Tokiu būdu dar kartą pasitvirtino tikimybių teorija ir jiems laimė šypsojosi dažniau nei kitiems. Sąžiningai vieną savo įmonę atrankoje dėl prekybos vietų užregistravęs ir tik po vieną kartą kamuoliukus traukęs vienas Palangos verslininkas iš 15 vietų laimėjo tik vieną.
Štai tau ir atrankos būdo tariamas skaidrumas, štai tau ir „socialinė lygybė“, kai visų dalyvaujančių galimybės, neva, yra vienodos. Išeitų, kad dabar fiksuojamas didelis susidomėjimas paklausiausiomis prekybos vietomis yra dirbtinai išpūstas dalykas, nes kovoje dėl jų realiai dalyvauja 3-4 verslininkai, kuriems kamuoliukų traukime atstovauja po keletą įmonių.
Kokia būtų geriausia išeitis? Grįžti prie ankstesnės prekybos vietų aukcionų tvarkos? Tuomet bent miesto biudžetas gautų maksimalias pajamas.
Savivaldybė pernai bandė inicijuoti Rinkliavų įstatymo pataisą. Dar praėjusią vasarą miesto valdžia kreipėsi į Ūkio ministeriją, siūlydama rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas išdavimą leisti nustatyti ir konkurso būdu. Tai yra, leidimą prekiauti konkrečioje vietoje, išduodant pasiūliusiam didžiausią sumą.
Daugiau nei du mėnesius ministerijos specialistai suko galvas, kol iš finansų ministerijos neatėjo atsakymas – jūsų pasiūlymui pritarti negalima. „Atsižvelgdami į Rinkliavų įstatymo nuostatas, manome, kad siūlomos pataisos neatitiktų vietinės rinkliavos esmės, kaip privalomojo pobūdžio įmokos į savivaldybės biudžetą, kurios dydis litais turėtų būti nustatytas miesto tarybos sprendimu“, – rašoma viceministro atsakyme.
Vadinasi, grįžti prie ankstesnės aukcionų tvarkos nebeįmanoma. Tiesa, teorinė galimybė yra, jei pinigų ėmimą už prekybos ir paslaugų teikimo vietų leidimų išdavimą pavadinsime ne rinkliava, o šis punktas iš Rinkliavų įstatymo būtų perkeltas į kitą mokėjimo būdą reglamentuojantį įstatymą.
Tačiau tai yra ganėtinai ilgas, net kelis įstatymus keičiantis kelias, kurio įveikti praktiškai yra neįmanoma.
Tad Palangai lieka džiaugtis prekybos ir paslaugų vietų dalybose išradus atrankos būdą traukiant kamuoliukus iš dėžės, bei didžiuotis, kad mūsų pavyzdžiu šiemet pasekė ir nieko gudresnio nesugalvojęs Neringos kurortas.