Kas lemia Palangą užgriuvusią sėkmę?

Šalies vyriausybei atsimerkė akys – regis, tik dabar ji suvokė, kad Lietuva turi kurortus, kurie reprezentuoja mūsų kraštą.

Tokį įspūdį galima susidaryti sprendžiant iš dabar Palangai rodomo dėmesio. Per trumpą laiką premjeras A.Kubilius du kartus apsilankė Palangoje ir gilinosi į kurorto problemas. Maža to, praėjusią savaitę pajūryje buvo organizuotas išvažiuojamasis vyriausybės pasitarimas, į kurį atvyko šeši ministrai ir kitų ministerijų viceministrai.

Iki šiol į savo posėdžių darbotvarkes nelengvai kurortų temas įsprausdavusi vyriausybė šį kartą Neringai ir Palangai pati pasiūlė suformuluoti pajūrio kurortams rūpimus klausimus. Pagal jų gausą ir pasiūlytus sprendimo būdus, atrodo, kad artimiausias vyriausybės posėdis bus skirtas beveik vien Neringos ir Palangos problemoms spręsti.

Tai, kad ir Palangoje buvo organizuotas vyriausybės pasitarimas, yra nemažą reikšmę turintis ženklas, bylojantis apie kurortams palankią valdžios politiką. Pagaliau, vien vyriausybės vizitas į pajūrį yra reikšmingas reveransas kurortams. Juk visi Neringos ir Palangos savivaldybių pateikti klausimai lygiai taip pat sėkmingai galėjo būti sprendžiami Vilniuje, nes dėl suspaustos dienotvarkės vyriausybė po Nidą ir Palangą pasižvalgė tik simboliškai.

Toks solidus vyriausybės požiūris į pajūrio kurortus, be abejo, džiugina. Gal pagaliau suvokta, kad kurortai Lietuvą reprezentuoja ne mažiau, nei Vilnius. Todėl ir kurortų infrastruktūra privalo būti taip išpuoselėta, kaip tai daroma sostinėje.

Vasarą į mūsų pajūrį pailsėti atvykstantys užsieniečiai dažniausiai pirmą kartą lankosi mūsų šalyje. Net kasmet į Palangą atvažiuojantys užsienio poilsiautojai likusios Lietuvos dalies neretai net nemato. Vadinasi, apie mūsų šalį, jos išsivystymą, tvarką jie sprendžia tik iš to, ką pamato Palangoje. Duobėmis ir lopais išvagotos gatvės, apleisti ir seniai neremontuoti pastatai, beveik dešimt metų miesto centre riogsantys kurhauzo griuvėsiai jiems palieka ne kokį įspūdį.

Aišku, tai, ką jie regi Palangoje, yra žymiai geriau, nei Lietuvos rajonuose ir kaimų gyvenvietėse, tačiau tarptautinį statusą pasiekusiuose pajūrio kurortuose civilizacijos niekuomet nebus per daug.

Vyriausybės tvirtai pažadėtas ir kitais metais Palangą pasieksiantis finansavimas Jūratės su aikšte, Maironio, Žvejų, Kastyčio gatvių, Vasaros koncertų estrados rekonstrukcijai, sporto komplekso statybai yra didelis Palangos pasiekimas. Ką jau kalbėti apie Susisiekimo ministerijos įmonei priklausančio keliasdešimt milijonų litų vertės poilsio namų pastato perdavimą savivaldybei. Svarbiausia, kad jau kitais metais į jį perkėlus visus savivaldybės administracijos skyrius, Palanga iš karto galės pardavinėti atsilaisvinusius pastatus, už kuriuos galima tikėtis per 10 milijonų litų. Jų labai prireiks artimiausiais metais numatytiems savivaldybės projektams.

Jei Palanga nebūtų gavusi šios vyriausybės dovanos, parduoti šiuos pastatus savivaldybė geriausiu atveju galėjo tikėtis po keletos metų pagaliau numačius naujos savivaldybės vietą, parengus detalųjį planą, techninį projektą ir nežinia iš kokių lėšų ir kada pastačius patį pastatą.

Be šių dovanų miestas sulaukė ir pažado rengti Palangai palankių įstatymų pataisų. Panašu, kad jau kitais metais nebeturėsime vargo su atrakcionų ir prekyviečių balaganu J.Basanavičiaus gatvėje, nes vyriausybė pritaria įstatymu drausti ne tik kultūros paveldo objektus užstojančius statinius, bet ir atrakcionų įrenginius, laikinus prekybos kioskus, reklaminius stendus.

Ateityje nebeturėtų iškilti problemų su ore pakimbančiomis statybomis, kai detaliuosius planus ir techninius projektus derinančios institucijos pritaria statyboms, o vėliau, pasikeitus šių institucijų vadovams, ar kitaip vertinant teritorinio planavimo dokumentus, parašai yra atšaukiami ir įpusėtos ar jau baigiamos statybos tampa nelegaliomis. Seimui priėmus siūlomas pataisas atšaukti institucijų derinimą bus galima tik teisme. Įrodžius, kad numatomos statybos iš tiesų prieštarauja visuomenės interesui. Štai tuomet paaiškės ir lengvabūdiškai dokumentus pasirašiusio valdininko interesas ir jo atsakomybė.

Akivaizdu, kad visi šie sprendimai, kurie artimiausiu metu virs vyriausybės nutarimais, bus naujo kokybinio Palangos kurorto šuolio pradžia. Tik, džiaugiantis tokia mūsų kurorto sėkme, ramybės neduoda įkyrus klausimas: kodėl mūsų kurortui tokio dėmesio vyriausybė nerodė anksčiau, prieš metus, dvejus?

Ar dosnų A.Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės požiūrį į mūsų kurortą lėmė vien tik tas faktas, kad Palangoje valdžią gavo konservatoriai? Vargu. Nors Kretinga ir ne kurortas, tačiau kaimyniniame kurorte antrą kadenciją šeimininkaujantys konservatoriai tokios vyriausybės globos nėra susilaukusi iki šiol. Nors, žiūrint į ateinančių Seimo rinkimų perspektyvą, konservatoriams rodyti didesnį dėmesį Kretingai yra naudingiau, nei Palangoje. Vis dėl to, mūsų mieste gyvenantys apie 14 tūkstančių rinkėjų toli gražu neprilygsta 34 tūkstančius rinkėjų turinčiam Kretingos rajonui.

O gal vis dėlto Palangos sėkmę lemia naujosios miesto valdžios demonstruojama energija? Ne miglotos vizijos, o realūs sprendimai ir aktyvi veikla šalies valdžios kabinetuose?

Kodėl, pavyzdžiui, vyriausybės nutarimo dėl purvo gydyklų pastatų komplekso perdavimo Palangai reikėjo laukti daugiau nei pusmetį? Juk praėjusią kadenciją kurortą valdę liberalcentristai ir liberalų sąjūdžio atstovai taip pat turėjo nemažą paramą Seime ir vyriausybėje. Gal ankstesnei miesto valdžiai paprasčiausiai trūko meilės Palangai?