Ko sulauksime: Stintų šventės ar stintų turgaus?

Vienuoliktus metus Palangą žiemos metu garsinančios Stintų šventės organizatoriai, dalyviai bei savaitgalį į didžiausią šalies kurortą traukti planuojantys svečiai sulaukė gerų žinių iš sinoptikų. Savaitės pradžioje šventės dieną lietų ir smarkų vėją pranašavę meteorologai visus skuba nuraminti: prognozuotas lietus turėtų išsilyti šventės išvakarėse, o šeštadienį laukiama gražios dienos su pragiedruliais.

Gera žinia Stintų šventės gerbėjams. Palankus oras lemia bet kurio po atviru dangumi vykstančio renginio sėkmę, o prapliupęs lietus gurmaniškai šventei, kai valgoma prie tiesiog gatvėje išrikiuotų stalų, apskritai būtų katastrofa.

Dar viena Stintų šventei beveik kasmet gresianti katastrofa – pačių stintų stygius. Renginio organizatoriai dar gerai prisimena vieną iš pirmųjų švenčių, kai visoje gatvėje praktiškai nebuvo žuvies. Tą kartą gatvėje stintas kepė vienintelis Kultūros centras, kuris išvakarėse sugebėjo iš kažkur nusipirkti 10 kilogramų žuvies.

Svečiai tuomet juokavo, kad gatvėje vaikštinėjusios stilizuotais žuvies kostiumais vilkinčios merginos ir buvo vienintelės šventės stintos. Po to karto pasimokę verslininkai prisipirko šaldiklių ir šventei stintas ėmė kaupti iš anksto. Vėlesniais metais šventei prisišaldytas stintas kavinės skaičiavo tonomis.

Bet šiais metais tokios stintų gausos nebėra. Šiemet žvejai guodžiasi, kad tokio menko šių žuvų laimikio nebepamena. Nepaisydamos palangiškių nustatytos šventės datos ir ignoruodamos gamtos dėsnius, stintos pradingo, nors jas arčiau kranto turėjo pristumti šiemet buvę palankūs vėjai. Stintų jūroje nebeliko ir toliau nuo kranto. Štai, vienas palangiškis žvejys iš pusantro kilometro tinklų šią savaitę sukrapštė vos 20 kilogramų. Prieš porą metų tokiu laiku šio žvejo laimikis siekdavo ir pusę tonos.

Tačiau šį šeštadienį šventės svečiai be stintų, regis, neliks. Nors Palangos žvejai ir traukia pustuščius tinklus, kurorto kavinės šventei yra pasiruošusios po 50 kilogramų ir daugiau. Tiesa, mieste girdėti kalbų, kad kai kurių verslininkų turimos šaldytų žuvų atsargos – likučiai dar nuo praėjusių metų.

Kasmet į Stintų šventes atvažiuojantiems svečiams akis bado ir jų pinigines sparčiai tuština dar viena šio populiaraus renginio yda – neregėtas aukštumas pasiekiančios stintų kainos. Šviežių stintų kilogramas šventėje kainuoja gerokai daugiau, nei Klaipėdos turguje, o ankstesniais metais už 5 keptų stintelių porciją verslininkai prašydavo 10 litų.

Dabar jau atsigirsta, kad šiemet trūkstant stintų, tokia porcija jau gali kainuoti ir 15 litų. Jei iš tiesų taip ir atsitiks, šventę ištiktų ne mažesnė katastrofa, nei šeštadienį prapliupęs lietus. Galima įsivaizduoti, kokiais žodžiais Palangą ir plačiai išreklamuotą Stintų šventę minės į kurortą, pavyzdžiui, iš Kauno atvykusi šeima, jei vien keptų stintų paragavimas jai kainuos bemaž pusšimtį litų. Didelis klausimas, ar ši šeima į tokią pabrangusią Stintų šventę atvažiuos ir kitąmet?

Stintų šventėje palupikauti skubantiems Palangos verslininkams gyvu priekaištu turėjo tapti pernai tuo pat metu Nidoje vykusi analogiška „Stinta pūkio“ šventė, kurioje viena kepta stinta kainavo vos vieną litą. Vadinasi, renginio dalyviams keptų stintų įmanoma pasiūlyti ir pigiau, verslininkams skaičiuojant ne vien būsimą pelną, bet žmonėms sukuriant šventę.

Aišku, dėl didelių kainų besipiktinantiems „Palangos stintos“ svečiams galima atšauti paprastai: jei per brangu – nepirk, nepatinka – nevažiuok. Tačiau ar iki solidaus masinio renginio Stintų šventę išauginę Palangos verslininkai taip nepjauna šakos, ant kurios patys susėdo? Pagaliau, ar tokiu atveju šis renginys gali vadintis švente? Ar ji nėra virtusi paprasčiausiu turgumi, paįvairintu kulinariniu asortimentu ir mėgėjiškų kolektyvų keliamu šurmuliu?

Beje, vis sparčiau auginamas komercinis šventės interesas baigia užgožti kultūrinę šventės programą. Kruopščiai skaičiuojamas šventės pelnas verslininkus verčia šnairuoti į bet kurį dalyvį, kuris žmones žuviene bando vaišinti nemokamai. Gal iš baimės dėl ketinamų pasiūlyti mažesnių kainų į Stintų šventę neįsileidžiami kitų miestų atstovai, Latvijos žvejai? O šiemet šventėje panorusiam dalyvauti visai šalia Palangos esančios kaimo užeigos „HBH Juozo alus“ kolektyvui buvo atsakyta, kad gatvėje jam nebėra vietos.

Prisiminkime, juk pirmaisiais metais būtent šventės pramogos, originalūs konkursai, istoriniai pajūrio žvejybos ekskursai ir sudarė renginio pagrindą. Kurorto svečiams suteikiama galimybė tuo pat metu paragauti gatvėje kepamų stintų buvo tik savotiškas šventės priedas.

Iš anksčiau buvusios Stintų švenčių renginių gausos šiandien beliko tik patiems žvejams mėgėjams įdomios meškeriojimo varžybos, inkaro kilnojimas ir stintų valgymo čempionatas, kuris, beje, nukištas į pavakarę, kai J. Basanavičiaus gatvė jau būna ištuštėjusi, o prekybininkai pradeda pakuoti savo rakandus.

Pernai regint taip pat šventės pabaigoje surengtas stintų valgymo varžybas buvo graudus vaizdas. Šia išties originalia atrakcija buvo susidomėjęs menkas žiūrovų būrelis, kurio daugumą sudarė ant scenos sustojusių varžybų dalyvių draugai ir šventėje užtrukę keli žurnalistai.

Jei Stintų šventė ir ateityje taip sparčiai artės prie stintų turgaus, jai gresia tokia pati katastrofa, kokia įvyktų renginio dieną prapliupus lietui.