Konservatoriams palankios rinkimų prognozės virs jų politiniu išbandymu

Lietuvos miestuose ir rajonuose valdžios siekiantiems kandidatams durys į būsimos kadencijos savivaldybių tarybas uždarytos. Dabar už jų prasidėjo kiek daugiau nei mėnesį truksiančios aršios politinės kautynės dėl tarybos narių mandatų, kuriuos politikams suteikia rinkėjai.
Mandato ar pelningo posto savivaldoje siekiantys politikai dabar ne prasčiau už telefoninius sukčius stengiasi įtikti vietos gyventojams, jiems žadėdami nuversti kalnus. Perdėtai lipšnūs kandidatai nesustodami suokia, kad viskas tik gyventojų ir jų miesto labui. Tačiau dar neteko girdėti, kad kas prisipažintų, jog į politiką patraukė norėdamas naudos sau, o miestu ir gyventojais pasirūpins tik prispyrus bėdai.
Todėl, prieš nusprendžiant už ką balsuoti, rinkėjams ypač svarbu yra prisiminti, ką viena ar kita dabar gražiau už lakštingalą suokianti partija valdžioje buvo nuveikusi anksčiau? Kokios asmenybės yra pasislėpusios už partijų rinkiminių sąrašų? Ar apie juos vietos gyventojai yra girdėję? Tokiuose nedideliuose miesteliuose, kaip Palanga, ši analizė yra labai veiksminga, nes čia žmonės vienas kitą pažįsta iš balso.
Šiuose rinkimuose palangiškiams apsispręsti bus lengviau, nei prieš ketverius metus. Dėl 21 Tarybos nario mandato šiemet varžosi 203 kandidatai iš 7 partijų. Praėjusiuose rinkimuose prie rinkimų starto linijos buvo palinkę 267 politikai. Tuomet į Palangos tarybą iš 11 rinkimuose dalyvavusių partijų pateko tik 7 partinių sąrašų atstovai. Kiek partijų už tarybos borto paliks šiemet?
Kad tarybos nario mandatais pasidalins ne visi, aišku jau dabar, nes šie savivaldos rinkimai yra ypatingi. Be jokios abejonės, rinkėjų aktyvumą padidins pirmą kartą organizuojami tiesioginiai mero rinkimai. Iki šiol apie 14,4 tūkstančius rinkėjų turinčioje Palangoje į savivaldos rinkimus ateidavo beveik pusė jų. Dabar galima prognozuoti, kad galimybė tiesiogiai išsirinkti miesto merą turėtų pritraukti ne mažiau kaip 55 ar 60 proc. rinkimų teisę turinčių palangiškių.
Tai padidins ir vienam mandatui atitenkančią balsų kvotą. Praėjusiuose rinkimuose norint gauti vieną mandatą reikėjo surinkti mažiausiai 286 balsus. Jei į rinkimus rinkėjų ateis daugiau, išaugs ir mandato skirstymo kvota. Gali atsitikti ir taip, kad Taryboje be savo atstovo liks net 350 rinkėjų balsų gavusi partija. O tai yra nemažas palangiškių skaičius. Norint į Tarybą prastumti bent vieną partijos atstovą, rinkimų sąraše esančių kandidatų giminių, artimųjų ir kaimynų balsų gali nebepakakti.
Kita vertus, šie rinkimai Palangoje ypatingi dar ir tuo, kad pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo turime aiškų rinkimų favoritą. Jei per ankstesnius rinkimus dėl rinkėjų simpatijų kurorte aršiausiai stumdydavosi konservatoriai ir liberalai, o į jų tarpą dar mėgindavo įsisprausti socialdemokratai ar kokia Naujoji sąjunga, šiuose rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai objektyviai yra gerokai nutolę nuo konkurentų.
Palangos politiniame gyvenime rinkimus laimėjusi partija per šią kadenciją pirmą kartą realiai pradėjo vykdyti savo pažadus. To palangiškiai nepastebėti negali. Būtų keista, jei turėdami darbingą ir per ketverius metus didelių klaidų nepadariusią valdžią, rinkėjai ją rizikuotų keisti kitais politikais. Juo labiau, kad beveik visi jie prie miesto valdžios vairo jau pabuvojo anksčiau ir nieko konkretaus padaryti nesugebėjo.
Yra dar viena priežastis, konservatoriams žadanti lengvą pergalę rinkimuose. Visos Palangoje įvykusios permainos objektyviai siejamos su mero Š. Vaitkaus vardu. Iš tiesų, politikams niekas netrukdo piešti rojaus sodus, tačiau jų statybai negavus finansavimo, šie sodai taip ir liks piešiniais. Š. Vaitkus sugebėjo įrodyti, kad viskas priklauso ne ne nuo „amebiškų“ ir labiau plepėti linkusių Tarybos narių, o nuo miesto vadovo sumanumo, entuziazmo ir ryžto padaryti tai, kas yra užsibrėžta. Nemažų miesto pasiekimų fone politinių konkurentų merui mėginami primesti priekaištai atrodo tiek smulkmeniški, kad jie Š. Vaitkui ne kenkia, o priešingai – dar labiau kelia jo reitingus.
Todėl rimtos konkurencijos tiesioginiuose mero rinkimuose Š. Vaitkus neturėtų sulaukti ir greičiausiai bus išrinktas jau pirmajame rinkimų ture. Tai reikštų, kad iš rinkimuose galinčių dalyvauti 8 tūkstančių palangiškių pusė jų savo balsą atiduos Š. Vaitkui. Labai abejotina, kad už Š. Vaitkų, kaip miesto merą balsavę gyventojai, savo simpatijas atiduotų kitos politinės partijos sąrašui. Išeitų, kad apie 4 tūkstančiai rinkėjų pažymės TS-LKD rinkimų sąrašą, kurio priekyje – to paties Š. Vaitkaus pavardė.
Jei tokios prognozės pasitvirtintų, konservatoriai kitoje kadencijoje turėtų gauti Palangoje dar neregėtą politinę persvarą. Praėjusiuose rinkimuose konservatorių gauti 1806 balsai jiems lėmė beveik 7 mandatus. Su 4 tūkstančiais balsų net ir išaugus mandato skirstymo kvotai Š. Vaitkaus komanda būsimoje taryboje gali tikėtis mažiausiai 12 vietų. Likę mandatai ištrupės greičiausiai 3-4 partijoms.
Ar tokia prognozuojama politinė vienvaldystė duos naudos Palangai? Tai vertinti sunku, nes nė viena politinė jėga mūsų mieste tokios persvaros Taryboje dar neturėjo. Viena aišku, tai būtų galutinis konservatorių išbandymas valdžia. Jei šią kadenciją pasiektus rezultatus galėjo išprovokuoti nestabili politinė situacija Taryboje, absoliuti valdžia kitą kadenciją aiškiai parodytų ar Š. Vaitkaus įkvėpti konservatoriai dirba tik savo politinei ateičiai, ar jiems iš tiesų rūpi Palanga ir jos gyventojai.