Lietuvoje vyksta įtemptos lenktynės dėl investuotojų dėmesio. Mūsų šalis ir taip negali pasigirti užsienio investicijų gausa. Jei ir atsiranda rimta kompanija, pasiryžusi savo milijonus įkišti į kokį nors apčiuopiamą pelną žadantį objektą Lietuvoje, prie jos rikiuojasi eilė savivaldybių, siūlančių savo teritorijas.
Potencialaus investuotojo vilionėse – svarbi kiekviena smulkmena. Link siūlomo sklypo nutiestas kelias, parengtas ar jau baigiamas detalusis planas, toje vietovėje esančios darbo jėgos kiekis, reikalingų specialistų pasiūla, garantuojamos mokesčių lengvatos įmonės apsisprendimui gali turėti lemiamą reikšmę.
Ką jau kalbėti apie investuotojui siūlomame sklype paruoštą infrastruktūrą: paklotus vandentiekio, nuotekų, dujotiekio, elektros tinklus. Toks investicijoms pilnai paruoštas sklypas turi gerokai daugiau šansų sulaukti verslininkų dėmesio nei plika žemė. Verslo plėtrą sumaniusi kompanija visada siekia numatytą projektą realizuoti nedelsiant ir nenori gaišti laiko detaliesiems planams ar komunikacijų įrengimui. Nekalbant jau apie tai, kad šie pasiruošimo etapai investuotojui kainuoja ir nemažas papildomas lėšas, o bet kuris verslas projektą realizuoti siekia su kuo mažesnėmis išlaidomis.
Per šią miesto valdžios kadenciją Palangai pagaliau pavyko atrišti valstybės investicijoms skirtą biudžeto maišelį, gausėja Europos Sąjungos finansuojamų projektų. Kol kas tai vieninteliai investicinių lėšų šaltiniai, nes pati Palanga iš savo skurdaus biudžeto inicijuoti milijoninės vertės visuomeninių objektų statybų nėra pajėgi. Deja, be vieno kito viešbučio, sanatorijos rekonstrukcijos apčiuopiamų privačių investicijų kurorte nesimato.
Kuo Palangos valdžia gali suvilioti privačius investuotojus? Poilsiautojų, o kartu ir galimo pramogų objekto potencialių klientų, paslaugų vartotojų gausa. Taip kiekvienas verslas apskaičiuoja galimą investicijų atsiperkamumą.
Tačiau miestas investuotojams net negali pateikti informacijos, kiek Palangą aplanko žmonių. Kažkodėl ne savivaldybė, o žurnalistas per vasarą atvykstančius poilsiautojus pabandė suskaičiuoti pagal Kelių ir transporto tyrimo instituto fiksuojamą įvažiuojančių automobilių srautą. Ir gavo apie 3 milijonus žmonių. Aišku, toks skaičiavimas yra labiau mėgėjiškas, su galima nemaža paklaida, nes nėra fiksuojamas Nemirsetos keliu atvažiuojančių automobilių srautas, prie jūros ilsėtis atvažiavę ir, tarkime, į Klaipėdą dažnai važinėjantys tie patys žmonės automobilių matuoklį gali kirsti keletą kartų, sudėtinga atskirti vietinių gyventojų transportą.
Visgi tai buvo bent kiek objektyvesniais duomenimis paremtas skaičiavimas. Kodėl Palangos savivaldybei neinvestavus į rimtą studiją, kuri pagal pasaulyje pripažintas metodikas suskaičiuotų ir moksliškai pagrįstų į kurortą atvykstančių žmonių skaičių? Tokia informacija būtų rimtas svertas į Palangą viliojant finansiškai pajėgias verslo kompanijas.
Pasirinkti Palangą investuotojus stabdo ryškus atvykstančių svečių srautų skirtumas vasarą ir žiemą. Verslą atbaido tai, kad daugiau nei pusę metų pastatytas objektas sulauktų gerokai mažiau pajamų, o darbuotojų kolektyvą tektų išlaikyti tą patį. Sezoniškumo problemą spręstų mieste atsiradęs modernus baseinas, ekonomiškas ir vartotojams nebrangus vandens procedūrų ir pirčių kompleksas, ištisus metus veikianti dirbtinio ledo arena. Visa tai artimiausiu metu gali atsirasti tik privačių investicijų dėka, nes valstybė pramogų objektams lėšų neskirs, o siekiant Europos Sąjungos finansavimo, lauktų ilgas ir sunkus kelias.
Tačiau svajodami apie privačias investicijas joms paruošti dirvą turime patys. Į siūlomo projekto pradžią neįdėjus savivaldybės lėšų, arba aiškiai nedeklaravus mokestinių lengvatų, sunku tikėtis ir milijoninių investicijų. To miesto valdžia, regis, dar nesupranta ir ką gerai išmoko, tai atkišta ranka kaulyti pinigų šalies vyriausybėje.
Antai, dar 2011 metų rugsėjį miesto taryboje buvo duotas startas Bangų gatvės automobilių aikštelės vietoje ledo arenos statybą numatančiam detaliajam planui. Praėjo pustrečių metų o galimi investuotojai iš Palangos nesulaukė nė menkiausios žinutės – detaliojo plano vis dar nėra.
Tiesa, jį miesto taryboje žadama patvirtinti balandį, tačiau 2 metai jau prarasti. Teigiama, kad šį planavimą stabdė jo kaina – apie 30 tūkst. litų. Šiemet, įsigaliojus naujoms teritorijų planavimo įstatymo pataisoms, supaprastinto planavimo dėka jis, esą, atsieis gerokai pigiau.
Tačiau neslepiama, kad šis objektas laikomas neperspektyviu, nes iki šiol nesimato potencialių investuotojų. O kaip jie gali atsirasti, jei vilkindamas detaliojo plano ruošimą miestas neabejotinai paklausiam pramogų objektui demonstruoja savo abejingumą? Ar taip vežimas nestatomas prieš arklį? Kodėl verslas turėtų rizikuoti ir iš bankų imti milijonines paskolas, o miestas, kuriam būtinas ne sezono metu poilsiautojus pritraukiantis objektas, gaili 30 tūkst. litų ledo arenos atsiradimo pradžiai – detalaus plano ruošimui?
Kalbas, kad privataus verslo nedomina ledo arenos statyba, neigia Klaipėdos planai. Ledo arenos projektą inicijuojančios privačios bendrovės uostamiesčio valdžiai jau pateikė būsimo apie 16 mln. litų vertės objekto parametrus, statybos kaštus ir numatomas investicijas. Klaipėdiečiai ledo arenai jau ieško tinkamo žemės sklypo.
Ar investuotojų viliojimo varžybose sugebėsime aplenkti savo kaimynus? Juk Klaipėdoje pradėjus statyti ledo areną, tikimybė sulaukti norinčių investuoti į tokį pat objektą už 25 kilometrų greičiausiai susitrauks iki nulio.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.