Kurortą praturtinti turi patys poilsiautojai

Iki šiol iš vasarą Palangą užplūstančių poilsiautojų jokios tiesioginės ekonominės naudos negaudavęs kurortas pirmą kartą skaičiuoja iš miesto svečių surinktas pajamas.
Iš „pagalvės“ mokesčio šiemet jau gauti pusė milijono litų yra apčiuopiama ir solidi suma, už kurią mieste jau galima atlikti rimtų darbų. Lieka tikėtis, kad po vasaros išretėjusius poilsiautojus priiminėjantys vieni viešbučiai iki metų pabaigos surinks dar 100 tūkstančių litų, kurie virs viršplaninėmis biudžeto pajamomis. Tai yra, už šiuos pinigus mes galėsime įgyvendinti tai, kam šiemet neturėjome pinigų.
Tačiau skaičiuojant pirmąsias rinkliavos įplaukas į miesto biudžetą, vis kirba mintis, ar nenusipiginome už nakvynę iš poilsiautojų imdami tik po litą?
Druskininkai nuo praėjusių metų birželio savo svečių nakvynes apmokestino po du litus, o mokestį ima net už vaikus nuo 7 metų ir jokių protesto bangų negirdėti iki šiol. Mes virpėdami patvirtinome vieno lito rinkliavą ir nuo jos atleidome vaikus iki 10 metų. Jei ryžtingiau būtume taikę pietų Lietuvos kurorte pasiteisinusį rinkliavos tarifą, šiandien būtume turėję daugiau nei milijoną litų.
Tuomet pinigų būtų užtekę ir seniai žadamai observatorijai įrengti, ir dirbtinės futbolo aikštės darbų pradžiai.
Kita vertus, analizuojant Druskininkuose ir Palangoje gaunamo „pagalvės“ mokesčio skaičius, kyla pagrįstas įtarimas, kad poilsiautojams mokant ir po litą per vasarą gauta rinkliavos suma turėjo būti nepalyginamai didesnė.
Štai, Druskininkai per 15 mėnesių iš šios rinkliavos gavo 1,577 mln. litų pajamų. Visos šios pajamos gautos beveik vien tik iš juridinių asmenų, nes individualia veikla besiverčiantys gyventojai per 15 mėnesių nuo nakvynės mokesčio įvedimo į Druskininkų savivaldybės biudžetą pervedė tik 29 tūkstančius litų. Tai sudaro vos 1,8 proc. nuo visos gautos rinkliavos.
Šiemet iki rugsėjo mėnesio Druskininkai surinko 1,1 mln. litų. Prie šios sumos privatūs asmenys geriausiu atveju galėjo prisidėti nebent 20 tūkstančių litų.
Vadinasi, daugiau nei milijoną litų rinkliavos Druskininkuose šiemet pervedė 76 nakvynės paslaugas teikiančios įmonės, kurios suteikė apie 540 tūkstančių nakvynių. Palangoje 128 juridiniai asmenys per vasarą iš savo svečių surinko 310 tūkstančių litų. Tiek suteikta ir nakvynių. Bet tai – gerokai mažiau nei Druskininkuose.
Tiesa, 540 tūkstančių nakvynių Druskininkuose užfiksuota per 8 šių metų mėnesius, o Palangos pasiekimai – tik per tris vasaros mėnesius. Tačiau ir nakvynės paslaugas teikiančių įmonių mūsų kurorte sezono metu buvo penkiasdešimčia daugiau, nei Druskininkuose.
Net vėsų birželį Druskininkuose esančiose 76 įmonėse poilsiautojai nakvojo 75 tūkstančius kartų, o per tą patį mėnesį 107 juridiniai asmenys Palangoje suteikė vos 60 tūkstančių nakvynių.
Toks nemažas skirtumas tarp Druskininkuose ir Palangoje apgyvendinamų svečių kiekio kelia pagrįstų įtarimų, ar mūsų viešbučiai, poilsio namai, žinybinės poilsinės, stovyklavietės registruoja ir apmokestina visus priimtus poilsiautojus?
Įdomus pastebėjimas, gana kaitrią liepą 130 tūkstančių nakvynių deklaravusios Palangos įmonės po šalies žiniasklaidoje išsakytų abejonių ir užvirtusių mokesčių inspekcijos patikrinimų rugpjūčio mėnesį deklaravo tik 10 tūkstančių nakvynių mažiau. O juk visi prisimename, kad rugpjūčio pabaigoje orai pajūryje subjuro ir miestas pastebimai jau buvo ištuštėjęs.
Antra vertus, jei Druskininkai dabar iš poilsiautojų gauna beveik maksimalias pajamas, Palanga dar turi rezervų didinti savo biudžeto įplaukas.
Savivaldybės administracija kol kas dar nedrąsiai prakalbo apie rinkliavos tarifo didinimą kitais metais. Jei iš tiesų kitąmet nakvynė būtų apmokestinta 2 litais, kaip ir Druskininkuose, per ateinančius metus iš poilsiautojų būtų galima tikėtis surinkti net 2 mln. litų.
Tiems, kam toks mokestis pasirodys per didelis ir jie pas mus neatvyktų, nereiktų nusiminti. Prabangiu kurortu tapusi Neringa dėl to visiškai nesuka sau galvos. Užtat šis kurortas vasarą yra ko gero pati saugiausia vieta Lietuvoje.
Visi pasaulio kurortai dažniausiai yra turtingi miestai, kurie savo pajamas didina poilsiautojų sąskaita. Gaunamos rinkliavos apmokestinamiems miesto svečiams sugrįžta tvarkomomis gatvėmis, gausėjančiais gėlynais, už savivaldybės lėšas įrengiamomis naujomis pramogomis.
Todėl miesto valdžiai kuo skubiau reikia galvoti apie automobilių įvažiavimo rinkliavą neatsisakant ir nakvynės mokesčio. Iš esmės tai dvi skirtingos rinkliavos. Viena reguliuoja automobilių srautą mieste vasaros sezono metu, o kita rinkliava visi mieste apsigyvenantys poilsiautojai apmokestinami už naudojimąsi kurorto infrastruktūra.
Tačiau tuomet Palangai atsirastų galimybė papildomai gauti keletą milijonų per metus, už kuriuos būtų galima pradėti statyti kurortui būtinus pramogų objektus nelaukiant valstybės malonės. Pavyzdžiui, kad ir žiemą taip reikalingą čiuožyklą.