Kurortą tenkina išmalda?

Niekas nenuginčys, kad ši vasarą, o ypač jos pradžia, buvo nepalyginamai geresnė nei pernai.
Dar nėra pamirštas praėjusių metų birželis, kai iki pat Joninių orai priminė rudenį, ar bent jau šaltą pavasarį. Visą tą laiką kurortas buvo lyg išmiręs, o gatvėmis slampinėjo pavieniai, nežinia ko prie jūros atvažiavę poilsiautojai.
Šių metų birželis buvo nepalyginamai kaitresnis. Oro temperatūra dažnai šoktelėdavo iki 25 laipsnių, o poilsiautojai į Palangą ėmė plūsti dar gegužės pabaigoje.
Šiuos poilsiautojų srautų pokyčius turinti fiksuoti savivaldybės rinkliava už naudojimąsi kurorto infrastruktūra, tuo tarpu, rodo visai ką kitą. Pernai vėsų birželį „pagalvės” mokesčio iš poilsiautojų buvo surinkta 83,4 tūkst. litų, o šiemet, kai žmonių skaičius bent trečdaliu buvo didesnis, surinkta vos 11 tūkst. litų daugiau.
Dar įdomesni skaičiai už liepą. Pernai, naujai rinkliavai tik įsibėgėjus, miestas gavo 234 tūkst. litų pajamų. Šiemet, kai poilsiavimo ir nakvynės paslaugas teikiančių įmonių nuo 125 padaugėjo iki 147, surinkta tik 217,6 tūkst. litų. Gali būti, kad atsibudus visiems užmaršuoliams, ši suma paaugs iki 220 tūkst. litų, tačiau ir tai bus 14 tūkst. litų mažiau nei pernai.
Kas vyksta? Kurortas poilsiautojų akivaizdžiai sulaukė daugiau, o „pagalvės” rinkliavos gaunama mažiau. Kas nuslepia už nakvynę kurorto biudžetui poilsiautojo atiduodamą litą, miesto valdžia, regis, neturi net noro aiškintis. Tarybos sprendimu nustatytą privalomą rinkliavą savivaldybė renka lyg išmaldą: kas kiek duoda, tiek ir gana.
Vien ką reiškia valdžios požiūris į visišką nustatytos tvarkos nesilaikymą. Poilsiautojų apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės bei gyventojai nakvynių skaičių už praėjusį mėnesį deklaruoti ir rinkliavą sumokėti privalo iki kito mėnesio 15 dienos.
Tačiau tai daroma, kada užsigeidžiama. Štai, pernai rugpjūčio pabaigoje už liepą buvo deklaruota apie 220 tūkst. nakvynių, o šiandien šis skaičius padidėjęs 14 tūkst. Savivaldybė džiūgauja sulaukusi papildomų pajamų, bet į tai, kad tie pavėlavėliai nekreipia dėmesio į tarybos nustatytus terminus, numojama ranka.
Kad kai kurie viešbučiai, poilsio namai, žinybinės poilsinės nuo mokesčių inspekcijos slepia gaunamas pajamas ir nedeklaruoja visų poilsiautojų – aišku kaip diena. Tai matosi pastudijavus daugelio įmonių suteiktų nakvynių deklaracijas. Kone kasmet liepą paskambinus į Palangos viešbučius išgirsti, kad nėra laisvų kambarių. Vadinasi, 30 dviviečių kambarių turinti poilsinė per mėnesį gali surinkti 1800 litų rinkliavos. Tačiau, kai dėkingoje miesto vietoje esantis toks viešbutis sezono įkarštyje deklaruoja suteikęs vos 1000-1200 nakvynių, darosi daugiau nei įtartina.
Kita vertus, darosi aišku, kad iš „pagalvės” rinkliavos, tai yra iš tiesiogiai iš poilsiautojų gaunamos pajamos Palangos neišgelbės. Nuo praėjusių metų birželio, kai buvo įvesta ši rinkliava, per metus gauta apie 670 tūkst. litų. Keletą gatvių palopyti gal ir užtenka, tačiau rimtesnio, poilsiautojų trauką didinančio kurortinio objekto statybai tai yra per maži pinigai.
Dabar vienu litu poilsiautojus apmokestinusi miesto valdžia vis nesiryžta rinkliavą už nakvynę padidinti iki 2 litų, nors tokio dydžio mokestį yra įvedę Druskininkai ir Birštonas. Tuomet Palanga galėtų tikėtis bent pusantro milijono litų per metus.
Tačiau dar didesnės pajamos būtų sunkiai renkamą „pagalvės” rinkliavą pakeitus įvažiavimo mokesčiu – apmokestinus kiekvieną į Palangą atvažiuojantį automobilį. Tai būtų ir teisingesnis mokestis, nes kurorto infrastruktūra naudojasi ne vien Palangoje nakvoti likę svečiai, bet ir atvykę vienai dienai.
Pagal Kelių tyrimo instituto duomenis, pernai vasarą į Palangą ir Šventąją buvo atvažiavę apie 700 tūkst. automobilių. Nustačius 10 litų įvažiavimo mokestį, kurortas galėtų tikėtis apie 7 mln. litų pajamų. Aišku, nemažą jų dalį surytų reikalingos įrangos, ar rinkliavos administravimo paslaugos pirkimas.
Tačiau tuomet pajamos į biudžetą būtų skaičiuojamos milijonais ir per porą metų taip reikalingą baseiną miestas galėtų pasistatyti savo lėšomis nesižvalgydamas į kažkokius investuotojus.
Apie įvažiavimo rinkliavą valdžia kalba ne vienerius metus, tačiau kalbos ir lieka kalbomis. Prieš metus net buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo pateikti tokios rinkliavos tvarką. Tačiau idėja užgeso net dorai neįsiliepsnojusi.
Buvo sustota išaiškinus pagrindinę įvažiavimo mokesčio administravimo problemą – šalies teisės aktai nenumato administracinės baudos už vietinės rinkliavos nemokėjimą. Jei nesusimokėjęs poilsiautojas savo mašina įvažiuotų į Palangą, miestas galėtų prisiteisti tik nesumokėtą rinkliavą – 10 litų. Bylinėtis dėl tokios sumos savivaldybei neapsimokėtų.
Kad padėtis pasikeistų, reiktų papildyti Administracinį kodeksą. Seime turime Palangai atstovaujantį Praną Žeimį, įstatymų pakeitimus gali siūlyti pati savivaldybė, tačiau neteko girdėti, kad šiemet šia kryptimi būtų nors kiek pajudėta.
Įvažiavimą galima apmokestinti ir be įstatymo pataisos keliuose įrengus automatinius užtvarus. Tuomet nesumokėsi – nepravažiuosi. Tai būtų įmanoma padaryti nutiesus Palangos aplinkkelį. Jo darbai turėtų prasidėti jau šį rudenį. Kol vyktų aplinkkelio statybos, savivaldybė galėtų pasibaigti visus reikalingus viešuosius pirkimus.
Tačiau miesto valdžia miega toliau ir tenkinasi gaudama išmaldą už poilsiautojų nakvynę.