Laikraštis užmušė musę ar politiką?

Tokios rinkiminės kampanijos Palanga dar nematė. Į Seimą mėginantis sugrįžti Raimundas Palaitis į atlapus kibo ne savo konkurentams rinkiminėje apygardoje, bet apie jį nepalankiai rašančiam laikraščiui „Palangos tiltas‘.
Palangos laikraštis apkaltintas apšmeižęs politiką, nors „Palangos tiltas“ rašinį apie R.Palaitį perspausdino iš interneto svetainės „Alfa.lt“, nurodydamas pirminį šaltinį. Regis, visos R.Palaičio pretenzijos turėtų būti skirtos internetinei svetainei ir straipsnio autoriui. Įrodžius, kad žurnalistas neteisus, internetinė svetainė straipsnį turėtų paneigti, o tuomet tą patį privalėtų padaryti ir rašinį perspausdinęs laikraštis.
Kad pagrindinis politiko tikslas yra ne teisybės paieškos, darosi aišku iš tolimesnių R.Palaičio veiksmų. Jei jam rūpėtų įrodyti, kad laikraštis apšmeižė, teliktų ramiai sulaukti civilinio ieškinio nagrinėjimo proceso ir galutinio teismo verdikto.
Tačiau aišku, kad vienoks ar kitoks rezultatas geriausiu atveju paaiškės tik po keletos mėnesių, kai rinkimai į Seimą bus pasibaigę. Akivaizdu, kad toks variantas buvusiam ministrui netinka. Jis laikraščiui norėtų smogti dabar. Ir smogti taip, kad „Palangos tiltas“ iki rinkimų visai užsičiauptų.
Taip nušaunami du zuikiai: rinkiminėje apygardoje vienintelė R.Palaitį kritikuojanti žiniasklaidos priemonė nutyla bent jau iki rinkimų, o konservatorių kandidatas Pranas Žeimys su rinkimams skirtais pinigais būtų priverstas eiti į liberalcentristui palankaus kito laikraščio redakciją.
Greičiausiai tokių tikslų R.Palaitis siekia paprašęs teismo pritaikyti laikinąsias priemones ir „Palangos tilto“ sąskaitose areštuoti 80 tūkstančių litų. Tokia suma savo ieškiniame pareiškime politikas įvardino jam gresiančią turtinę žalą. Esą 80 tūkst. litų jis numatęs skirti rinkimams, o jei dėl paskelbtos publikacijos jis rinkimų nelaimėsiąs, visa ši suma virs nuostoliu.
Juokingiausia, kad Palangos teisėjai Liucijai Paulauskaitei tokie politiko išvedžiojimai pasirodė svarūs. Įdomu, kaip į Seimą nepatekęs R.Palaitis teisme įrodinėtų, kad rinkimų nelaimėjo būtent dėl „Palangos tilte“ perspausdintos „Alfa.lt“ publikacijos? Neatsispyrusi buvusio ministro autoritetui provincijos teisėja klusniai įvykdė sunkiai suvokiamą R.Palaičio pageidavimą – netrukus laikraščio sąskaita buvo areštuota su visais joje rastais pusšešto tūkstančio litų.
Tačiau vien tik iš skelbimų gaunamų pajamų spausdinamo laikraščio leidyba nesustojo. Ieškovo interesams atstovaujantis Klaipėdos antstolis imasi kito žingsnio: už suteiktas paslaugas įmonėms uždraudžia atsiskaityti su „Palangos tiltu“ ir reikalauja, kad visos laikraščiui skirtos lėšos kauptųsi antstolio sąskaitoje.
Tokio žingsnio tikslas yra aiškus – kuo greičiau parklupdyti kritikus. „Palangos tilto“ sąskaitą areštavęs teismas leido iš jos mokėti atlyginimus ir mokesčius valstybei. Laikraščio sąskaitoje nebus įplaukų – didės bendrovės skolos darbuotojams ir valstybei.
Tiesa, o apie ką pats perspausdintas straipsnis? Jame „Alfa.lt“ žurnalistas Tomas Dapkus parašė apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuris nagrinėjo, kokiu būdu neblaivus Vilniuje siautėjęs ministro visuomeninis konsultantas Arūnas Armalis buvo atleistas jau skandalo išvakarėse.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jau po to, kai ministro patarėjas buvo prisidirbęs, R.Palaitis papildė anksčiau pasirašytą savo įsakymą, kuriame prie atleisto kito patarėjo prirašė ir A.Armalį. Po to visuomenei buvo tvirtinama, kad girtas po miestą plavinėjęs ministro konsultantas tuo metu juo jau nebebuvo.
Buvęs ministras nuo baudžiamosios atsakomybės išsisuko, todėl, kad atgaline data atleidus visuomeninį konsultantą valstybė nepatyrusi žalos. „Palangos tiltą“ ir „Alfa.lt“ R.Palaitis užsipuolė dėl to, kad ministras pavadintas klastotoju. Esą klastojimas yra nusikaltimas, o nusikaltimo sudėties jo veiksmuose teisėsauga neradusi. Nors kaip kitaip pavadinti oficialaus dokumento taisymą?
Kaip R.Palaitis teisme įrodys, kad atgaline data taisydamas savo įsakymą jis nesuklastojo dokumento, „Alfos.lt“ ir straipsnio autoriaus T.Dapkaus rūpestis. Tačiau kuo šioje istorijoje dėtas nepaneigtą straipsnį persispausdinęs „Palangos tiltas“? R.Palaičio ieškinio laikraščiui baigtis yra aiški bet kuriam teisę šiek tiek išmanančiam žmogui. Todėl politiko siekis jau dabar laikraščio sąskaitose pradėti kaupti nemažą sumą, už kurią neva bus patirta žala, yra šlykštokas.
Juo labiau, kad patarėjo atleidimo istorija yra tik gėlytės palyginti su tuo, kas buvusiam ministrui gali grėsti ateityje. Rugsėjo 6 dieną Valstybės kontrolė Generalinei prokuratūrai perdavė Vidaus reikalų ministerijoje atlikto 2011 metų finansinio audito medžiagą. Prokurorų prašoma ištirti audito metu nustatytuose pažeidimuose įžvelgtus įtarimus dėl nusikalstamų veikų: valstybės tarnautojų papirkimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.
„Yra pagrindo įtarti, kad kai kurie viešieji pirkimai buvo atlikti neskaidriai, nes galimai buvo sudaromos sąlygos atskiriems subjektams juos laimėti. Mes įžvelgiame neteisėto lėšų naudojimo schemas, o tai sudaro pagrindą įtarti esant nusikalstamų veikų požymių“, – laikraštyje „Respublika“ teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Ar R.Palaičio siekis patekti į Seimą nėra vien noras nuo gresiančių nemalonumų pasislėpti po teisinės neliečiamybės uždanga?