Liberalcentristams requiem skamba ne tik Vilniuje, bet ir Palangoje

Po Seimo rinkimų į, regis, jau aklinai užkaltą Liberalų ir centro sąjungos karstą šią savaitė įmušta dar viena vinis.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Vitalijus Gailius prieš 9 mėnesius buvo neteisėtai atleistas iš pareigų. Jį atleidusio eksministro Raimundo Palaičio įsakymai panaikinti, o V.Gailiui priteista per 130 tūkst. litų kompensacijų už patirtą moralinę žalą ir priverstines pravaikštas.
Prieš tai tas pats teismas buvo išteisinęs lygiai taip pat atleistą V.Gailiaus pavaduotoją Vytautą Giržadą. Abiem atvejais kol kas dar liberalcentristų vadovaujama Vidaus reikalų ministerija griebiasi šiaudo ir šiuos teismo sprendimus skundžia aukštesniajam teismui. Tačiau priešingas sprendimas yra menkai tikėtinas, o ir jis liberalcentristų nebeišgelbės.
Tokios partijos Lietuvos politikos aukščiausioje lygoje nebėra. Tokio kracho nebuvo patyrusi net 2008 metais Seimo rinkimuose 5 procentų barjero neįveikusi Naujoji sąjunga. Tada bent vienas socialliberalas į Seimą prasmuko vienmandatėje apygardoje.
Po šių metų rinkimų praėjusioje kadencijoje valdančiojoje daugumoje buvusių liberalcentristų Seime nebeliko visai. Tai reiškia ne ką kitą, kaip šios politinės jėgos priešmirtinę agoniją, kuri gali trukti iki kitų savivaldos rinkimų. Tuomet ir paaiškės, ar ši partija dar domina Lietuvos žmones, ar ne.
Tačiau liberalcentristų gyvavimo laikotarpis gali užsibaigti ir anksčiau, nes užsitraukė bet kurios politinės jėgos gyvybę palaikantys finansavimo kanalai. Visų pirma, Seime nebesanti partija nebeteks valstybės dotacijų. Nuo liberalcentristų jau dabar nusigręžė rėmėjai, kurie nebemato prasmės šelpti šalies politiniame gyvenime bet kokią įtaką praradusią partiją.
Numirusios Naujosios sąjungos nariai politinį prieglobstį gavo Darbo partijoje. Liberalcentristai jau dabar žvalgosi į Seime išlikusį giminingą Liberalų sąjūdį. Šią savaitę liberalcentristų vadovas Algis Čaplikas partijos vadovybę informavo, kad su Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu aptartas galimas bendradarbiavimas kitų metų kovo 3 dieną vyksiančiuose pakartotiniuose rinkimuose trijose vienmandatėse apygardose. Liberalcentristams atsiranda bent teorinis šansas patekti į šį Seimą.
Tačiau apie kokį bendradarbiavimą su mirusia partija galėjo kalbėti E.Masiulis? Tai tas pats, kaip plaukiant į krantą kartu prigriebti ir didelį akmenį. Nepraeis nė pusmetis, o politikoje norintys išlikti liberalcentristai patys išdums į kitas partijas. Idėjiniai liberalai prisiglaus pas E.Masiulį, o karjeristai belsis į socialdemokratų bei konservatorių duris.
Kodėl liberalcentristus ištiko tokia žiauri pabaiga? Vieši pasiteisinimai, kad partijai koją pakišo buvimas valdžioje su nepopuliariais konservatoriais ir pasisakymas už atominę elektrinę yra „zuikio dainos“ lengvatikiams. Toje pačioje valdančiojoje daugumoje buvęs ir už atominę elektrinę balsavęs Liberalų sąjūdis Seime turi 11 mandatų. Konservatoriai, dėl kurių, neva nukentėjo liberalcentristai, pagal gautų mandatų skaičių užėmė antrą vietą.
Vadinasi, priežastys yra kitur. Liberalcentristai tarpusavyje partijos duobkasiu aiškiai įvardija FNTT skandalo autorių R.Palaitį. Įdomus buvusio ministro istorinis vaidmuo.
Daugiau nei trejus metus trukęs skrydis į politinės karjeros aukštumas buvusiam provincijos politikui taip susuko protą, kad jis pasijuto neklystančiu ir visuomet teisiu. Tokiu savotišku pusdieviu. Paprastai vyrai suvedžioja moteris, tačiau FNTT skandalo metu ministrą išdūrė savo paramą pažadėjusi, o po to ant ledo R.Palaitį palikusi valstybės prezidentė.
Tačiau tauta nuo R.Palaičio ir jį aklai gynusio A.Čapliko nusisuko ne vien dėl abejotinomis aplinkybėmis atleistų FNTT vadovų. Visuomenei koktu buvo stebėti, kaip ilgai liberalcentristas nagais laikosi įsikibęs į brangią ministro kėdę. Nepaisydamas nei premjero raginimų trauktis, nei valstybėje prasidėjusios politinės krizės.
Nesėkmingi palangiškio politiniai viražai Vilniuje per liberalcentristų populiarumą neabejotinai kirto ir pačioje Palangoje. Nuo 2011 metų pradžioje vykusių savivaldos rinkimų iki Seimo rinkimų šių metų spalio mėnesį už liberalcentristų partiją Palangoje balsavusių žmonių sumažėjo nuo 1083 iki 331. Iki ateinančių savivaldos rinkimų, kurie vyks po kiek daugiau nei dviejų metų, liberalcentristų įtaka mieste dar labiau mažės.
Kalti patys Palangos liberalcentristai, kurie užuot bendradarbiavę su sėkmingai dirbančiais konservatoriais, bando pūstis lyg kalakutai. Antai liberalcentristų skyriaus pirmininko pavaduotojas E.Simutis, lyg užsikirtusi plokštelė tebekartoja mantrą, kad konservatorių pasiekimai yra ankstesnėje kadencijoje miestą valdžiusių liberalų pradėti darbai. Ar tokia savo malda jis ketina įtikinti palangiškius, kurie liberalų darbų ir akyse nematė?
Apskritai, vietos liberalcentristai sėkmės ateityje galėtų tikėtis nebent pakeitę savo lyderius. Šiokį tokį autoritetą mieste turintys partiečiai pasitraukė į antrą planą į priekį išstumdami valdyti trokštantį jaunimą. Tokio sprendimo pasekmė – partijos skyriaus pirmininkas S.Simė gavo vos 299 balsus ir vicemero poste toliau demonstruoja, kad yra atsitiktinis žmogus politikoje. Jo pavaduotojai A.Martinkėnas ir E.Simutis visai nepateko į tarybą. Vienas yra dingęs iš akiračio, o antrajam labiausiai rūpi, kad rinkliava už mašinų stovėjimą būtų renkama visus metus.
Ar su tokiais lyderiais Palangos liberalcentristai po dviejų metų kurorte tikisi savo partijos atgimimo?