Naujai sanatorijai gimstant, miršta kita

Drįsčiau teigti, kad bet kurio kurorto pagrindinis skiriamasis požymis yra ne tiek šalia esanti jūra, įspūdingas kraštovaizdis ar poilsinių, viešbučių ir restoranų gausa, o sanatorijos, kurios dabar dažniau vadinamos sveikatos centrais.
Tos gydymo įstaigos, į kurias reabilitacijai ligoniai nukreipiami po sunkių operacijų ar patirtų traumų, ir apibrėžia miestelio kurortinį statusą, nes sanatorijos kuriamos gamtinių gydomųjų savybių turinčiose vietose.
Palanga, kaip gydomasis kurortas garsėjo dar praėjusio amžiaus pradžioje. Grafų Tiškevičių valdymo laikais čia gydytis, atgauti sveikatą važiavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio aukštuomenė. Sąjunginės reikšmės kurortu Palanga buvo ir sovietmečiu. Tuomet didžiąją poilsiautojų dalį sudarė pusvelčiui į sanatorijas siunčiami žmonės iš visos Sovietų sąjungos, o pats miestas buvo apraizgytas tankiu sanatorijų pastatų tinklu.
Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sanatorijos ėmė kristi viena po kitos. Užtat pradėjo gausėti restoranų, kavinių ir Palanga vis sparčiau tampa ne sveikatingumo, bet lėbautojų kurortu.
Šalia jūros buvusi didžiulė „Palangos žuvėdros” sanatorija savo vietą užleido viešbučiui ir daugiabučiams namams. Šį pavadinimą dar išlaikė poilsinė Meilės alėjoje, tačiau ji su žmonių sveikatinimu nieko bendro nebeturi. Lyg kamparas išgaravo buvusio milžiniško sanatorijų susivienijimo „Jūratė” korpusai. Per kelias rankas perėję sužlugdyto susivienijimo pastatai kažkam gerokai papildė kišenes, o buvęs didžiulis baseinas šių dienų sulaukė pavirtęs išbetonuota duobe.
Matyt panašus likimas laukė ir „Lino” sanatorijos. Unikalaus atviro baseino pastatas iki šiol yra apleistas. Verslininkams iš pelenų pavyko prikelti jau merdėjusią „Palangos lino” sanatoriją. Dabar šis sveikatos centras yra vienas geriausių Lietuvoje.
Dešimties metų prireikė, kad privatus verslas ryžtųsi antram tokiam žingsniui – šį savaitgalį iškilmingai atidaroma nauja moderni sanatorija „Gradiali”, kuri atsirado viename iš valstybės numarintos sanatorijos „Žvorūnė” pastatų.
Tačiau gimstant naujai sanatorijai, tuo pat metu kitas senas tradicijas turintis sveikatos centras „Vyturys” pasmerktas myriop. Privatus verslas į sanatorijas investuoja milijonus litų, o valstybė savo sveikatos įstaigas palieka skęsti skolų liūne.
Ūkio ministerijai priklausanti valstybės įmonė „Baltija” nebepajėgia išlaikyti savo didžiausio komplekso – „Vyturio” viešbučio ir sveikatos centro. Jį mėginama gelbėti išnuomojant 10 metų. Jau dabar aišku, kad sveikatos centro nuomininkų paieškos užtruks, nes „Vyturiu” besidomintys verslininkai lauks, kol mažės nuomos kaina.
Tačiau abejonės kyla, ar nuomininkų iš viso atsiras. Be to, kad „Baltijos” įmonei reiktų atseikėti per pusę milijono litų nuompinigių per metus, sanatorijos ir viešbučio verslą čia tęsti pasiryžusi bendrovė ne tik turėtų išlaikyti milžinišką pastatą, jį apšildyti, bet ir privalėtų pastatą kapitaliai suremontuoti.
Tam gali prireikti ir milijonų, nes prieš 26 metus statytas milžiniškas „Vyturio” kompleksas iki šiol nė karto nebuvo rimtai remontuojamas ir, palyginti su kitomis kurorto sveikatinimo įstaigomis, jis atrodo skurdžiausiai.
Lieka palinkėti, kad „Vyturys” sulauktų savo gelbėtojo, kuris neleis numirti dar vienai Palangos sanatorijai. Juo labiau, kad nekilnojamojo turto nuoma „Baltijos” įmonę kartą jau buvo išgelbėjusi, kai buvo išnuomotas „Auskos” viešbutis. Atsikračius bet kokių išlaidų valstybės įmonė už nuomą kasmet gaudavo beveik pusę milijono litų pajamų.
Keisčiausia tai, kad šiandien darbuotojams laiku atlyginimų nebeišgalinčią mokėti „Baltijos” įmonę, o kartu ir „Vyturio” sanatoriją skandina pati valstybė. Antai, pernai nuo balandžio mėnesio „Auska” perduota Turto fondui, kuriam dabar atitenka ir už viešbučio nuomą mokami pinigai. Ar taip nebus pasielgta ir išnuomojus „Vyturį”?
Dar visai neseniai pelningai dirbusią valstybės įmonę valstybė parklupdė, kai už nemažus įmonės pinigus – 1,7 mln. litų renovuotas Jaunimo nakvynės pastatas neatlygintinai buvo perduotas Policijos departamentui. A. Kubiliaus vyriausybė Švietimo ministerijai perdavė ir pelną nešusį didžiausią poilsio kotedžą Gedimino gatvėje.
Šiandien poilsio namams „Baltija” dar priklauso nuostolingas „Vyturio” kompleksas, tik vasarą didesnes pajamas duodantis „Žilvino” viešbutis ir trys kotedžai Gedimino gatvėje. Akivaizdu, kad dirbtinai skurdinant valstybės įmonę laukiama, kol įsiskolinusios „Baltijos” vertė taps minimali, o tada ją nupirks reikalingas žmogus, kuris pusvelčiui kažkam išparduos visus įmonės pastatus.
Kažkada daugiausiai mokesčių į savivaldybės biudžetą mokėjusiai įmonei svarmenį po kaklu rišo konservatorių vyriausybė, tačiau tai pačiai partijai priklausanti miesto valdžia ginti Palangoje esančios įmonės ir jos sanatorijos nesiryžo.
Langų kiaurymėmis į jūros pusę žiūri kažkada garsėjusios purvo gydyklos, kurios vietoje savivaldybė žada didžiulį gydyklų kompleksą. Šios valdžios kadencija eina į pabaigą, tačiau nei jokio judesio, nei paaiškinimų visuomenė nesulaukia.