Palanga pasaulio pabaiga nepatikėjo

Žadėtoji pasaulio pabaiga neįvyko ir mums teks gyventi toliau. Taip juokais galima apibūdinti praėjusią savaitę visuomenėje tvyrojusią nuotaiką.
Visus šiuos metus iki pat gruodžio 21 dienos buvo eskaluojama žinia apie gresiančią Žemės rutulio katastrofą. Tokios kalbos buvo stiprinamos ne tik nuorodomis į ta diena pasibaigiantį senovės indėnų majų kalendorių, bet ir Saulės sistemos planetų paradu, ir dar kažin kokiais fatališkais sutapimais.
Vieni iš tokių žinių tik šaipėsi ir kūrė kalambūrus. Kiti priešingai - pasidavę masinei psichozei kažkur kalnuose ieškojo neva saugios vietos ir rūsiuose kaupė maisto atsargas. Galima tik įsivaizduoti, koks šiemet betikslis buvo pasaulio pabaiga patikėjusių žmonių gyvenimas. Ko reikšmingo galima imtis tikint, kad gruodžio 21 dieną nebeliks viso pasaulio?
Sprendžiant iš šiemet Palangoje pradėtų darbų, miesto valdžia ir kurorto gyventojai į pasakas apie gresiančią pasaulio pabaigą nekreipė dėmesio.
Šiais metais buvo pradėta statyti tiek naujų visuomeninės paskirties objektų, kiek Palanga iki šiol nematė per visą Nepriklausomybės atgavimo laikotarpį.
Be jokios abejonės, palangiškiams pats brangiausias yra prieš 10 metų sudegintas ir tik šiemet atgimęs Kurhauzas. Iš griuvėsių pakilęs ir prietemoje gražiai apšviestas istorinis pastatas jau papuošė visą kurorto centrą. Dar vienus metus reikia luktelėti, kol bus sutvarkytas šio puošnaus kurorto simbolio vidus ir jame užvirs kultūrinis gyvenimas. Gaila, kad dar ilgiau teks laukti medinės pastato dalies atstatymo. Tačiau kaip ten bebūtų, po 10 metų trukusios gėdos pradėta gydyti Palangos širdis miesto gyventojams yra maloniausia metų žinia. Šiemet miestas pradėjo statyti modernią sporto salę. Turint galvoje, kad Palanga iki šiol galėjo pasigirti tik sovietmečiu įrengtomis mokyklinėmis salėmis, prie miesto stadiono kylantį daugiafunkcinį sporto objektą galima pavadinti tikrais sporto rūmais. Apie tokią salę kalbėta jau seniai, ant popieriaus buvo braižomi planai, piešiamos būsimos salės vizijos.
Tačiau ankstesnių miesto vadovų kalbos tik šiemet virto realiais darbais. Dabar palangiškiams nebeteks raudonuoti, kai treniruočių vieta mūsų Palangą pasirinkusi nacionalinė krepšinio rinktinė treniruotis su kamuoliu važinėja į Klaipėdą. Nemirsetoje pradėtas statyti tarptautinio lygio kempingas - dar vienas banginis, ant kurio mūsų kurortas laikysis ateityje. Vis daugiau Europos žemėlapyje Palangą atrandančių ir vasarą su vadinamais kemperiais - nameliais ant ratų poilsiauti atvažiuojančių užsieniečių mūsų kurorte yra verčiami kankintis dykvietėse, kuriose geriausiu atveju buvo pasiūloma iš šulinio pasisemti vandens ir prijungti tik iš kažkur atitemptą elektros laidą.
Bet kuriame didesniame Europos mieste, jau nekalbant apie kurortus, yra po kelis modernius kempingus su vandentiekiu, kanalizacija, atskiromis elektros prieigomis, tualetais, virtuvėmis, pramogų zonomis. Pagaliau, tokius kempingus turi net artimiausi Lietuvoe bei Latvijos kurortai: Nida, Ventspilis, Druskininkai, Jūrmala. Tokios civilizuotos poilsiavietės iki šiol neturėjusi Palanga, užsieniečių akimis žiūrint, iš viso vargu ar galėjo vadintis europiniu kurortu.
Su chaosą Palangoje keliančiais ir savavališkai veikiančiais triukšmingais atrakcionais pradėjusi kovoti Palangos valdžia buvo atsidūrusi dviprasmiškoje situacijoje. Vaikams skirtas abejotino lygio pramogas vejantis miestas į jų vietą mažiesiems poilsiautojams neturėjo ko pasiūlyti. Todėl šią vasarą prie kopų atsiradęs šiuolaikiškas ir, svarbiausia, nemokamas vaikų žaidimų parkas iš dalies užpildė šią spragą.
Sakau iš dalies, nes miesto valdžia pasirūpino tik mažiausių poilsiautojų užimtumu. Kitą vasarą į miesto centrą neįsileidus atrakcionų, vyresni mokyklinio amžiaus vaikai bei jaunystę prisiminti norintys ir adrelino jaudulio išsiilgę suaugusieji liks nuskriausti. Todėl miesto valdžia turėtų sudaryti visas sąlygas, kad šią vasarą tvarkingi atrakcionai Palangoje atsirastų bent jau nustatytose vietose. Gal pirmuoju verslininkus paskatinančiu žingsniu galėtų būti ir savivaldybės atsisakymas apmokestinti atrakcionams nuomojamą žemės sklypą nors už pirmąją vasarą.
Šių metų pabaigoje prasidėjo dar vieno kurortui būtino objekto atgimimas. Tiesa, kol kas jis matomas tik popieriuje. Jau užsakytas Vasaros koncertų estrados rekonstrukcijos projektas, o pačiai statybai valstybė yra skyrusi pirmuosius du milijonus litų. Be šiuolaikiškos koncertų salės bet kuris kurortas panašus į bėgiką su pamušta koja. Šią vasarą kilus populiaraus Jūrmalos estrados festivalio „Novaja volna” rengėjų nesutarimams su šio Latvijos kurorto valdžia, Rusijos spaudoje sušmėžavo Palangos, kaip alternatyvios festivalio rengimo vietos, vardas. Tačiau tokia perspektyva rimčiau net nebuvo svarstoma, nes nušiurusią koncertų salę teturinti Palanga panašaus rango festivalį priimti neturi jokių vilčių.
Lieka tikėtis, kad mūsų miesto veidą keičiančių įvykių nestokoję praeinantys metai nėra paskutinis Palangai sėkmę lėmęs laikotarpis. Norisi tikėti, kad didžiausias Lietuvos kurortas keisis bei klestės ir kitąmet.
Pasaulio pabaiga neįvyko, tad Palanga gyvuos ir ateityje.