Politikus turime rinkti ne pagal grožį, o pagal protą

Vasara – nėra pats tinkamiausias metas politinėms temoms. Tačiau sugrįžti prie politikos verčia kilęs nesveikas ažiotažas po išsakytos nuomonės apie socialdemokratų kandidato į Seimą Dano Palucko padarytą administracinį pažeidimą.
Ankstesnė savaitės apžvalga susilaukė per 30 skaitytojų komentarų. Tai tikrai nėra daug, turint galvoje, kad laikraščius internete skaito šimtai palangiškių, o apžvalgos autoriumi, tikėtina, po kelis kartus anonimiškai piktinosi tie patys D.Palucko vadovaujamo partijos skyriaus nariai.
Tačiau pamačius skaitytojų susidomėjimą D.Palucko padaryto pažeidimo tema nustebino keistoka visuomenės reakcija. Anksčiau ne kartą išsakyta nuomonė palangiškiams, regis, gerokai svarbesniais eismo mieste organizavimo klausimais susilaukė vos vieno kito skaitytojo nuomonės.
Kitas pastebėjimas kelia daug didesnį nerimą. Paskelbtas faktas apie politiko padarytą pažeidimą ir dėl to pareikšta nuomonė buvo įvardinta kaip D.Palucko juodinimas ir net užsakytas purvo pylimas. Tačiau, ar politikui nemalonaus fakto paviešinimas yra žmogaus juodinimas? O skaičiuojantiems užsakymus galima pasakyti, kad žurnalistas nėra advokatas, kuris atlieka paslaugą už pinigus. Kita vertus, savotiškais straipsnio užsakovais tampa kiekvienas, žurnalistui pranešęs apie pastebėtą problemą ar negerovę.
Galima sutikti, kad D.Palucko savavališkas šaligatvio nužymėjimas taip tikintis rezervuoti stovėjimo vietą savo automobiliui, yra smulkmeniškas pažeidimas. Dėl to jis ir tebuvo įvertintas 50 litų. Net kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant automobilį baudžiamas gerokai griežčiau.
Tačiau tai smulkmena būtų bet kurio vieta savo mašinai savavališkai pasirūpinusio eilinio piliečio atžvilgiu. Bet kokio rango politikui smulkmeniškų pažeidimų nebūna. Juo labiau, siekiančiam Seimo nario mandato. Jei įstatymus, ar savivaldybės lygmens teisės aktus leidžiantis politikas sąmoningai pažeidžia nustatytą tvarką, toks politikas bet kada gali sulaužyti įstatymą. Kaip liaudies išmintis byloja, arklio vagystė prasideda nuo nesugrąžintos adatos.
Gal kam kyla abejonės, kad dažydamas šaligatvį D.Paluckas nežinojo darantis pažeidimą? Tai paneigia pats tarybos narys, prisipažinęs, kad dėl vietos rezervavimo prie socialdemokratų būstinės jau buvo kalbėjęs su Saugaus eismo komisijos pirmininku S.Sime, tačiau nei šio klausimo svarstymo laukė, nei paties prašymo pateikė.
Komentatoriai siunčia ir dar vieną nerimą keliantį signalą. Kai kam D.Paluckas atrodo esantis gražus ir išauklėtas jaunuolis, todėl vien dėl to už jį ketinama balsuoti. Kas kam per rinkimus atiduos savo balsą – kiekvieno asmeninis ir pilietinės sąžinės reikalas. Tačiau ką sakyti, kai ruošiamasi į Seimą rinkti pagal grožį? Rinkimai – ne grožio konkursas. Į Seimą išrinkti politikai leisdami įstatymus spręs mūsų pačių ateitį.
Ar per ketverius metus dar neatsikandome į šį Seimą pririnktų televizijoje dainuojančių ir šokančių gražuoliukų? Seime dirbantys ir mums visiems atstovaujantys politikai turi būti labiau išmanantys ir išprusę už mus visus. Dėl to mes jiems ir patikime mūsų vardu spręsti valstybės reikalus.
Dar viena būtina sąlyga tautos pasitikėjimo prašantiems politikams – abejonių nekeliantis jų padorumas ir sąžiningumas. Profesionalaus politiko kelią pasirinkęs žmogus turi būti tyras kaip kunigas, nors ir tarp dvasininkų pasitaiko paklydėlių. Ar Seimo mandato siekiantis D.Paluckas atitinka šiuos politikui keliamus aukštus kriterijus?
Pasiruošimą dirbti Seime geriausiai iliustruoja politiko darbas žemesniame savivaldybės lygmenyje. Save kaip jaunimo atstovą pristatantis D.Paluckas jau pusantrų metų darbuojasi Palangos miesto taryboje. Nors ir būdamas opozicijoje, jis tarybą turėjo būti užvertęs miesto jaunimui aktualiais sprendimo projektais. Tačiau jaunimo reikalų gynėju vaizduojantis politikas šiais klausimais nėra nieko padaręs.
Gal palangiškis, kuris mano esąs subrendęs darbui Seime, gilinosi į kitus miesto gyvenimo klausimus ir tarybai siūlė, kaip spręsti aktualias problemas? Ir čia tuščia.
Per pusantrų metų D.Paluckas yra paruošęs tris tarybos sprendimų projektus. Pernai ir šiemet jis du kartus siūlė tvirtinti jo vadovaujamo Kontrolės komiteto veiklos programą, kurioje komiteto nariai pasiskirstė, kas kurią savivaldybės įstaigą kontroliuos. Prieš metus taryba patvirtino D.Palucko pasiūlytą Fizinių ir juridinių asmenų mokesčių lengvatų prašymus nagrinėjančios komisijos sudėtį.
Tiesą sakant, tik dabar perdėtą aktyvumą demonstruojančiam kandidatui į Seimą mažoka. O ir jo parengti tarybos sprendimų projektai yra labiau formalūs, nei iš esmės sprendžiantys miesto problemas.
Pastebėti ir piktintis negerovėmis mokame visi. Tačiau taryboje miesto gyventojams atstovaujantis politikas turi bent jau siūlyti išeitis. Miesto laikraščiuose spausdinamuose rinkiminės agitacijos straipsniuose reiškiamos nuomonės vienu ar kitu klausimu, vargu ar pakanka. Konkretūs tarybos nario siūlymai turi virsti apgalvotais ir pasvertais tarybos sprendimo projektais.
Tam neužtenka laiko, ar išmanymo?