Politinių aukštumų nepasiekusi pedagogė turės tenkintis miesto taryba

Antrus rinkimus Seimo mandato siekusi ir antrą kartą be jo likusi „darbietė“ Genoveita Krasauskienė dėl nesėkmės rinkimuose dabar, regis, kaltina Konstitucinį teismą.
Lietuvoje aukščiausia teisminė instancija – Konstitucinis teismas per 3 paras, anot jos, neturėjęs galimybės iš naujo ištirti jos skundų. Savo tiesa įtikėjusi G.Krasauskienė, skirtingai nei Konstitucinis teismas, tvirtina, kad antrojo rinkimų turo metu Seimo rinkimų įstatymas tikrai buvo pažeistas, todėl ji ir pralaimėjusi.
„Manau, jog rezultatai būtų buvę mano naudai“, – ir toliau užsispyrusiai savo laikosi G.Krasauskienė. Gal čia kalta jos pedagogės profesija? Per daugelį metų pamokų metu įpratusi sakyti galutinę tiesą, ji mokiniais laiko ir kitaip manančius Konstitucinio teismo teisėjus?
Tačiau „darbiečių“ skunde išdėstytiems G.Krasauskienės motyvams Konstitucinis teismas skyrė nemažai dėmesio. Net ir pripažinęs, kad vienoje apylinkės komisijoje buvo nesilaikyta išankstinio balsavimo paštu taisyklių, Konstitucinis teismas padarė išvadą, kad tie pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. Todėl teismas nerado pagrindo abejoti, kad Seimo narys Pajūrio rinkimų apygardoje buvo išrinktas neteisėtai.
Teismo posėdžiu metu išklausęs liudytojus, atsižvelgęs į visus argumentus ir įvertinęs šios konstitucinės justicijos bylos medžiagą Konstitucinis teismas padarė išvadą, kad pakartotinio balsavimo metu Pajūrio rinkimų apygardoje Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas.
Bet mokytoja ir toliau tvirtina priešingai bei jaučiasi esanti nuskriausta. Ką gi, Vilniuje teisybės neradusi G.Krasauskienė gal ją ras Briuselyje? Dar lieka Strasbūro žmogaus teisių teismas. Gal išsvajotą Seimo nario mandatą ir solidžią algą jai skirs tenai?
Tačiau teisę atstovauti tautą Lietuvos parlamente suteikia ne teismai, o rinkėjai. Ar Palangos, Neringos ir dalies Klaipėdos gyventojai į Seimą rinko politikoje niekuo nepasižymėjusią G.Krasauskienę, ar balsavo už populistiniais šūkiais nemažą dalį visuomenės suviliojusią Darbo partiją?
Šiuo atžvilgiu rinkimų rezultatų statistika Pajūrio apygardoje yra iškalbinga.
Palangoje ir Neringoje, kur kurortinėms savivaldybėms Seime atstovauja vienintelis Seimo narys, antrame rinkimų ture – neabejotina Prano Žeimio pergalė. Nedidelėje Neringoje konservatoriaus persvara siekė 71, o Palangoje – net 864 balsus. Pirmame rinkimų ture P.Žeimio persvara prieš G.Krasauskienę šiose dviejose savivaldybėse buvo dar didesnė: Neringoje – 122, Palangoje – 913 balsų.
Uostamiestyje mažai kam žinoma G.Krasauskienė laimėjo tik pietinės Klaipėdos dalyje, tačiau Klaipėdai tenkančiose vienmandatėse rinkimų apygardose renkami net keturi Seimo nariai, todėl kandidato į Seimą asmenybė rinkimams turi mažesnę įtaką. Balsuodami už palangiškę G.Krasauskienę klaipėdiečiai labiau savo simpatijas atidavė Darbo partijai, o ne per šią kadenciją malkų priskaldžiusiems konservatoriams.
Tai byloja ir pirmojo balsavimo turo rezultatų palyginimas su kartu vykusiais rinkimais daugiamandatėje apygardoje, kai buvo balsuojama už partijas.
Štai, Klaipėdos apylinkėse Darbo partija gavo 1805 balsus, o šios partijos kandidatė G.Krasauskienė – 165 balsais mažiau. Vadinasi, tiek už „darbiečius“ balsavusių žmonių vienmandatėje apygardoje pasirinko ne šios partijos atstovę.
Tokia pati situacija ir Palangoje, kur šis skirtumas dar didesnis – 216 Darbo partijos rinkėjų balsavo ne už G.Krasauskienę. Tuo tarpu Palangoje daugiamandatėje apygardoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 1521 balsą, tačiau už šios partijos kandidatą P.Žeimį pirmame rinkimų ture balsavo 1866 žmonės. Tai reiškia, kad net 345 už kitas partijas balsavę palangiškiai pasirinko konservatorių P.Žeimį.
Neringoje Darbo partija sulaukė 34 balsais daugiau, nei jos kandidatė. Priešingai P.Žeimys Neringos rinkimų apylinkėse pirmame ture gavo 20 balsų daugiau, nei visa konservatorių partija.
Vadinasi, dvejose savivaldybėse, kur renkamas tik vienintelis joms atstovaujantis Seimo narys, buvo pasirinktas P.Žeimys, o ne G.Krasauskienė.
Kokia būtų buvusi neteisybė palangiškių ir neringiškių atžvilgiu, jei labiau „darbiečiams“ simpatizavusių klaipėdiečių balsų dėka rinkimų nugalėtoja būtų paskelbta G.Krasauskienė, o abiem kurortams Seime būtų atstovavęs ne P.Žeimys?
Kitas klausimas, ar G. Krasauskienė yra subrendusi Seimui, kaip politikė. Prieš dešimt metų ji į miesto tarybą pateko tik tuometės Naujosios sąjungos skyriaus pirmininko Egidijaus Rimkaus dėka. Pastarasis V.Jurgučio mokyklai vadovavusią G.Krasauskienę į savo sąrašą prisiviliojo taip tikėdamasis kurorte vykdoma mokyklų reforma nepatenkintų mokinių tėvų balsų.
Tačiau 2002 metais vykusiuose savivaldos rinkimuose Naujoji sąjunga balsų tesugraibė vos dviem mandatams, o E.Rimkaus favoritė G.Krasauskienė pirmumo balsais aplenkė patį savo globėją.
Per tuos 10 metų Naujosios sąjungos skyrių į savo rankas perėmusi G.Krasauskienė spėjo pasidarbuoti to paties P.Žeimio patarėja, kai šis buvo Palangos meru. Bandė ji patarinėti ir kitam merui R.Kirstukui. O kai konservatoriai jam ėmė kasti duobę, G.Krasauskienė buvo susigundžiusi net pati tapti Palangos mere. Beje, pernelyg didelis pedagogės apetitas sumanytą valdžios perversmą ir sužlugdė.
Tačiau nei gaudama mero patarėjos algą, nei tyliai sėdėdama tarybos nario kėdėje G.Krasauskienė jokiomis politinėmis iniciatyvomis ar siūlomais palangiškiams svarbiais sprendimų projektais nepasižymėjo.
Gal iš tiesų darbuotis Seime mokytojai yra pernelyg ankstoka?