Pramogų laukianti Palanga verslui į pagalbą neskuba

Iš J.Basanavičiaus gatvėje esančio Kunigų seminarijos sklypo išvarėme olandų atrakcionus. Pernai užkirtome kelią dar vieniems atrakcionams įsikurti kitoje šios gatvės vietoje. Užplėšę nerealų mokestį nubaidėme į Palangą apžvalgos ratą ketinusią atvežti vokiečių verslininkę.
Dabar savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai vaikysis įžūlųjį vilnietį V.Murauską, kuris pernai iš Vytauto gatvės per vargus išgrūstas senienas atsibogino į Šventąją. Be jokio savivaldybės leidimo privačiame sklype įsikūręs ir juokingas baudas sumokėjęs jis iš poilsiautojų savo planuotas pajamas gal ir susirinks. Tačiau kokį rūpestį jis užkraus dar nieko nenutuokiančiai žemės savininkei, kurios kitais metais laukia mažiausiai keturis kartus padidėjęs žemės mokestis.
Ką laimėjo atrakcionams karą paskelbusi Palangos valdžia?
Reikia pripažinti, kad pačiuose miestų centruose įsikuriantys triukšmingi ir “balaganiški” atrakcionai iš tiesų nupiešia nekokį vaizdelį. Gal juos centre ir galima įsivaizduoti porą dienų trunkančių švenčių metu. Tuomet ir patys spalvingi atrakcionų įrenginiai sudaro nekasdienę, šventišką atmosferą.
Tačiau jei atrakcionai pačioje miesto širdyje sukasi mėnesį, du - tai jau nebe šventė, o elementarus verslas, išnaudojantis geriausiose miesto vietose susiburiančius žmonių srautus. Juo labiau, kai atrakcionai atsiranda ten, kur verslininkai užsigeidžia, o ne ten, kur miestui būtų patogu.
Juk J.Basanavičiaus gatve traukia ne vien atrakcionų mėgėjai, bet ir tie poilsiautojai, kuriuos triukšmą keliantys įrenginiai erzina ir yra atgrasūs. Kodėl, pavyzdžiui, “Žuvinės” restorane vakarojantys klientai turi būti pasmerkti iki išnaktų klausytis centrifūgose besivartančių paauglių spiegimo?
Todėl atrakcionai turėtų kurtis ne visų lankomose vietose, o ten, kur šių pramogų ištroškę žmonės ateitų patys. Pavyzdžiui, Ispanijoje prie Barselonos pastatytas atrakcionų parkas “Port Aventura” neatsirado milijoninius turistų srautus pritraukiančio didmiesčio pašonėje. Šis parkas nuo Barselonos yra už 110 kilometrų. Atvykstančių turistų toks atstumas nė kiek nebaido, o didžiuliame pramogų parke nuolat būna minios žmonių.
Todėl juoką kelia į Palangos centrą besibraunančių atrakcionų šeimininkų argumentai, kad jie bijo pasitraukti į kitą vietą, nes ten nebūsią klientų. Tam, kam įdomūs atrakcionai, ateis, atvažiuos į bet kurią vietą. Svarbu organizuoti patogų susisiekimą.
Tačiau kalbant apie atrakcionų lankytojus išryškėja savivaldybės paskelbto karo nešami nuostoliai. Tas faktas, kad atrakcionų šeimininkai nepaisydami jokių baudų per jėgą kasmet braunasi į Palangą, rodo, kad šios pramogos poilsiautojų yra gausiai lankomos ir yra reikalingos kurortui.
Išvarydama atrakcionus savivaldybė iš esmės kenkia poilsiautojams, kurie praranda kurorte ir taip skurdžių pramogų pasirinkimą. Juo labiau, kai vargingiau gyvenantys žmonės savo vaikams suteikti laimę pasidžiaugti atrakcionais išgali tik pasitaupę trumpam poilsiui kurorte.
Kodėl iš centro išguiti atrakcionai nesirenka Palangoje savivaldybės pasiūlytų vietų - vasaros stadiono netoli “Gintaro” sanatorijos ir Bangų gatvės automobilių stovėjimo aikštelės?
Regis, stadionas būtų ideali vieta atrakcionų parkui. Didelė erdvė, esanti atokiai nuo gyvenamųjų ir poilsio namų. Tačiau čia reikėtų atvesti brangiai kainuojančias elektros komunikacijas, įrengti apšvietimą, laukymės plotą padengti kažkokia danga. Tam reikalingos nemažos investicijos, kurios per metus kažin ar atsipirktų. Tačiau atrakcionus valdantys verslininkai į Palangą važiuoja ne investuoti, o užsidirbti.
Gal jų nusistatymą pakeistų viešai išreikšta savivaldybės pozicija, kad, 5 metams išnuomodama vasaros stadiono plotą, savivaldybė, pavyzdžiui, dvejus metus tokį atrakcionų parką atleidžia nuo mokesčių? Tačiau tokio miesto valdžios pareiškimo iki šiol nėra, o atrakcionų verslas nuo savivaldybės siūlomų vietų suka nosį.
Sprendimas atrakcionams Šventojoje atiduoti vienintelę automobilių aikštelę iš viso yra didžiausia klaida. Juo labiau, kai atokiau Šventosios centro stovi nenaudojama apleistos vasaros estrados dykvietė. Tuo tarpu automobiliais į Šventąją atvažiavę poilsiautojai neturi kur dingti ir mašinomis užgriozdina visus kiemus.
Gal kurorte susidariusią pramogų tuštumą kiek užpildytų savivaldybėje sklandanti idėja netoli buvusio “Jūratės” baseino pušynėlyje už Rąžės upės įrengti ištisus metus veikiantį apžvalgos bokštą, kuriuo speciali apie bokšto ašį apsisukanti kapsulė pramogautojus pakeltų į 25 - 30 metrų aukštį.
Toks įrenginys kainuotų nemažai, tačiau ir atsipirktų greitai. Jei 10 minučių trunkanti kurorto panoramos apžvalga kainuotų 10 litų, 50 žmonių iš karto pakelianti kapsulė duotų 500 litų pajamų. Per valandą 4 kartus pakylantys pramogautojai atneštų 2 tūkst. litų. Per dieną - apie 20 tūkst., per mėnesį - apie 600 tūkst. litų.
Kad tokia panoramos apžvalga būtų populiari ne tik vasaros metu, nekelia abejonių. Gal todėl galimas pajamas pasiskaičiavę verslininkai jau yra rimtai susidomėję šiuo pasiūlymu.
Svarbu, kad miesto valdžia ne trukdytų, o padėtų šią idėją įgyvendinti pasiryžusiems verslininkams. Kad neišeitų taip, kaip su unikalia smėlio skulptūrų galerija. Miesto taryba pasiskubino nutarti, kad už numatomą vietą vienintelei tokio pobūdžio galerijai Europoje nuo skulptoriaus per metus plėš po 10 tūkst. litų, nors vien paviljonų statyba jam būtų kainavusi apie 100 tūkst. litų.
Tokio sprendimo rezultatas - miestas negavo nė lito, o menininkas savo galerijai pasirinko vieno verslininko pasiūlytą patalpą.