P.Žeimys rinkimų maratoną pradės konkurentus užleidęs į priekį

Politikoje niekada negalima sakyti „niekada“. Politikoje ilgiau išliks tas, kuris neduos tvirtų pažadų nurodydamas konkrečius terminus, nes politikas negali garantuoti tai, kas nuo jo nepriklauso. Kalbėdamas apie ateitį jis negali būti konkretus, nes ir pats nėra tikras, kaip viskas pasisuks.

Tai yra nerašyti politikos pradžiamokslio dėsniai, kurių nesilaikantys ilgai politikoje neišbūna.

Tačiau tvirtą žodį davęs politikas privalo jo garbingai laikytis. Tai irgi būtina išlikimo politikoje sąlyga.

Keista, kad politikos senbuvis, beveik ketverius metus Lietuvos politikos olimpe gyvenantis Pranas Žeimys per kelis mėnesius net du kartus sulaužė politikos aksiomas.

Visų pirma, jis visuomenei pernelyg kategoriškai tvirtino artėjančiuose rinkimuose į Seimą nekelsiantis savo kandidatūros vienmandatėje Pajūrio apygardoje, kuriai priklauso Palangos miestas.

„Kodėl tas pats žmogus turi Seime sėdėti 20 metų? Ar Lietuvoje nėra protingų, veiklių ir skaidriai dirbančių žmonių? Reikia duoti galimybę ir jauniems pakliūti į Seimą, dirbti Lietuvai. Šaliai reikia šviežio kraujo“, – taip P.Žeimys „Palangos tiltui“ kalbėjo vasario pradžioje.

Politikas teigė, kad Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma jį kalbinęs vėl kandidatuoti į Seimą Palangoje, bet P.Žeimys atsisakė. Kad yra galutinai apsisprendęs nedalyvauti rinkimuose į Seimą, jis ne kartą viešai tvirtino ir anksčiau.

Šitaip ryžtingai ir neleidžiančiu abejoti tonu paskui save sudeginęs visus tiltus, kuriais dar būtų galima sugrįžti, nepraėjus nė dviem mėnesiams P.Žeimys pats į miltus sumalė savo, kaip patikimo politiko, įvaizdį.

Kovo pabaigoje jis „Palangos tilto“ skaitytojams praneša sutikęs, kad jo kandidatūra būtų pateikta rinkimams į Seimą.

„Mano apsisprendimą nulėmė įvykiai FNTT ir, žinoma, labiausiai R.Palaičio elgesys. Negalima leisti, kad į Seimą vėl pakliūtų žmogus, kuris „spjovė“ į Vyriausybės ir Seimo nuomonę, „dergia“ viešąją nuomonę. Kuris, užuot pats gynęs teisingumą, iki paskutinės akimirkos buvo įsikibęs į savo kėdę. Jeigu jis turės drąsos eiti į Seimo rinkimus, noriu, kad juose aš būčiau stipri atsvara melui ir neteisybei“, – ko gero, vienu įkvėpimu laikraščiui išpyškino P.Žeimys.

Dar būtų galima pateisinti, jei Seimo narys savo pasikeitusią nuomonę aiškintų tuo, kad partijos vadovybė jį privertė kandidatuoti Pajūrio apygardoje, nes čia neranda tinkamo kandidato.

Tačiau sulaužytą žodį teisinti tariama R.Palaičio grėsme Lietuvai – šūvis pro šalį. Juo labiau, po to, kai pats pirmas apie kandidatavimą vienmandatėje apygardoje paskelbęs R.Palaitis po FNTT skandalo pamažu stabdo arklius ir teigia klausimą dėl dalyvavimo rinkimuose spręsiąs iš naujo, kai įvertins susidariusią situaciją.

Kitais žodžiais tariant, prieštaringai vertinamus principus demonstravęs ir valstybės valdymo krizę sukėlęs palangiškis suvokia, kad jo laikysena skandalo metu šalies visuomenėje ir toje pačioje Palangoje buvo sutikta priešiškai ir dabar stipriai suabejojo savo sėkme būsimuose rinkimuose.

Tuo tarpu aukodamas savo, kaip žodžio besilaikančio politiko autoritetą, P.Žeimys kyla į kovą mušti jau parklupusio priešininko. Juo labiau keistas Seimo nario argumentas, kad šitaip jis ruošiasi sutrukdyti į Seimą pakliūti negeram žmogui. O kas sakė, kad R.Palaičiui pergalė rinkimuose yra garantuota, kai pats buvęs ministras tuo nebėra tikras?

Šitaip P.Žeimys netiesiogiai leidžia suprasti, kad konservatoriai prisibijo net skandalo metu politiškai apipešioto R.Palaičio, kuris interneto komentatorių jau vadinamas politiniu lavonu.

Nežinau, ar laikraštis kovo pabaigoje tiksliai perteikė P.Žeimio mintį (bent jau apie citatos pataisymą neteko skaityti), tačiau net ir paskelbdamas apie savo dalyvavimą Seimo rinkimuose, politikas lygioje vietoje daro dar vieną rimtą klaidą.

Savo pasisakymą P.Žeimys baigia žodžiais: „Jeigu jis (R.Palaitis) turės drąsos eiti į Seimo rinkimus, noriu, kad juose aš būčiau stipri atsvara melui ir neteisybei“.

O jei R.Palaitis neras drąsos ir atsisakys kandidatuoti vienmandatėje apygardoje? Ar P.Žeimys taip pat atšauks savo kandidatūrą? Tačiau prasidėjus rinkiminei kampanijai vienmandatėje apygardoje tai padaryti yra labai sudėtinga. Tokiu atveju Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Pajūrio apygardoje lieka be savo kandidato arba jo tektų ieškoti labai skubiai.

Be to, tokiu savo teiginiu P.Žeimys savotiškai įsipareigoja nebekelti savo kandidatūros Seimo rinkimuose, jei tik kandidatų sąraše Pajūrio apygardoje nebus R.Palaičio. Ar P.Žeimys pasiryžęs tesėti ir šį žodį?

Kita vertus, po tokios konservatoriaus nuomonių kaitos, gerokai sumenko ir jo paties reitingai. Stiprią atsvarą R.Palaičiui pasiruošusio duoti P.Žeimio raumenys kiek subliuško, nes neabejotina, kad jo citatas apie šviežią kraują Seime ir atsisakymą dalyvauti rinkimuose rudenį valkios visi jo konkurentai.

Baisiausia, kad sau padarytos žalos P.Žeimys nebepanaikins. O jei tai ir mėgintų daryti, politiko argumentai privalo būti tokie stiprūs, kad užglaistytų rinkėjams kilusias abejones.

Vieši politikų pasisakymai, juolab, apie politinę ateitį, nėra bobutės paplepėjimai, kai vieną kartą ji laikraščiui gali papasakoti vienaip, o kitą kartą – priešingai.