Savaitės komentaras

Kaip konservatorius Š.Vaitkus pamokė konservatorių P.Žeimį

Alvydas Ziabkus

"Lietuvos ryto" apžvalgininkas

Klaipėdos valdžia įsiutusi - už įsileistą suskystintų dujų terminalą uostamiestyje statomiems ar rekonstruojamiems objektams milijonus

žadėjusi vyriausybė dabar neria į krūmus, o tuo tarpu valstybės pinigais lyja Palangoje.

 Laukto finansavimo negauna rekonstruojamas Klaipėdos dramos teatras, kuriam trūksta 12 mln. litų.  Suplanuoti darbai stoja Jūrų muziejuje,

kurio pabaigtuvėms dar reikia 8 mln. litų.  Iš vietos nepajudėjo Klaipėdoje planuojama olimpinio baseino statyba, piliavietės tvarkymas.

Eilė pradėtų ir nebaigtų objektų finansavimo laukia visoje šalyje. Seimo valdančioji koalicija ėmė aižėti dėl valdovų rūmų pabaigtuvių,

kurioms reikalingi milijonai į visas puses tampomi iš kitais metais kultūros objektų statybai skirto biudžeto.

 Štai kokiu metu valstybė 10 milijonų litų mostelėjo Vasaros koncertų estrados rekonstrukcijai Palangoje.  Iš esmės naujo nemenko statinio

statybai.  Tuomet, kai Lietuvoje sustoję anksčiau pradėti ne ką mažiau svarbūs objektai.  Kai šalia esanti Kretinga beveik 10 metų verkia dėl

amžina statyba virtusio naujos bibliotekos pastato. Maža to, Vasaros estradai iš 2007 - 2013 metų ES finansavimo etapo

kitiems objektams nepanaudotus likučius sukrapščius valstybė pati sau po  kaklu pasiriša akmenį.  Skirtas lėšas būtina įsisavinti iki 2015 metų

pabaigos.  Kitaip nebaigtam objektui panaudotus ES pinigus - 10 mln. litų valstybei teks grąžinti.  Vadinasi, po dviejų metų nauja koncertų

salė Palangoje turi būti pastatyta, žinant, kad estrados statybai trūkstamų 15 mln. litų dar teks ieškoti.

 O juk vyriausybė galėjo nuspręsti Palangos vasaros estrados rekonstrukciją finansuoti iš kito ES struktūrinės paramos etapo 2014 -

2020 metais ir, vertinant valstybiškai, būtų likusi visiškai teisi.  Juo labiau, kad nors ir labai suvargusi senoji Vasaros koncertų estrada

sezono metu keletą metų funkcionuoti dar galėjo. Todėl Palangos valdžios pasiekimas Vilniuje vykusiose varžybose dėl

valstybės investicijų juo labiau kelia nuostabą.  Sunku net įsivaizduoti, kaip miesto meras Šarūnas Vaitkus sugebėjo įtikinti ES

lėšas skirstančias institucijas, kad nauja ir moderni vasaros koncertų salė didžiausiame šalies kurorte būtina yra jau šiandien.  Savo

palankumą bei globą Palangai pademonstravo ir šalies premjeras Algirdas Butkevičius, asmeniškai atvykęs įkasti kapsulę būsimos naujos koncertų

salės statybos vietoje.

 Ar pamenate su petraukomis beveik 10 metų girdėtą buvusio Palangos mero Prano Žeimio giesmelę:  Palanga nesulaukia valstybės investicijų, nes

kurortui vadovauja konservatorius, o vyriausybėje - jam priešiški socialdemokratai. Šitaip buvo dangstoma metų metus trukusi kurorto

stagnacija, kurios metu trinkelėmis išklota nedidelė dalis šaligatvių buvo įvertinama vos ne kaip didžiausias miesto valdžios pasiekimas.

 Sėkmingi Š.Vaitkaus vizitai į vyriausybę, gerai ir laiku paruošti namų darbai rengiant projektus įrodė, kad P.Žeimio ir kitų ankstesnių kurorto

merų pasiteisinimai tebuvo tinginių ir miestų vadovo kėdę be reikalo trynusių neišmanėlių kuriami mitai.  Politinė aplinka Vilniuje ir

Palangoje gal ir turi įtakos, tačiau ji nėra lemiama, nes bet kurioms politinėms jėgoms įmanoma įrodyti, kad Palanga yra ne kokioje nors

mistinėje Konservatijoje, o Lietuvoje. Šalies pajūryje, kuris vasaros metu gausiems užsienio turistams tampa visos valstybės atspindžiu.

 Be jokios abejonės, pradžia investiciniam proveržiui buvo duota kai Š.Vaitkus meru tapo Lietuvą valdant Tėvynės sąjungos - krikščionių

demokratų partijai.  Tačiau konservatoriui merui dosni yra ir socialdemokratų valdžia.  A.Butkevičiaus vyriausybė vasaros estrados

rekonstrukcijos finansavimą nuo 3 mln. litų padidino iki 10 mln. litų. Pustrečio mln. litų skirta Jūratės gatvės rekonstrukcijai.  Miesto

stadiono bėgimo takų renovacijai atiduota 1,8 mln. litų, kurie liko nuo sporto arenos statybos finansavimo ir šie pinigai galėjo būti permesti

bet kur.  Beveik milijonas litų atiteko V.Jurgučio renovacijos pabaigimui.  Galima prisiminti ir šios vyriausybės palaimintą Palangos

aplinkelio projektą, kuris per 25 metus valstybei kainuos apie 125 mln. litų.

 Simboliška, kad vos tik paskelbus vasaros estrados rekonstrukcijos pradžią rytoj atversime atgimusio kurhauzo duris. Šios šventės Palangoje

dar ilgai nebūtų buvę, jei ne šios vyriausybės skirti 750 tūkst. litų. Ir tokia valstybės investicijų gausa - vien tik per pirmuosius

socialdemokratų vadovaujamos vyriausybės metus. Vadinasi, sėkmę vyriausybės kabinetuose nulemia ne mero partinė

priklausomybė, o miesto vadovo asmeninės charakterio savybės, žmogiškas bendravimas su šalies vadovais, ministrais, investuoti galinčiais

turtingais verslininkais, svarūs ir oponentus įtikinantys argumentai, finansavimo prašymas ne ištiesus ranką, o ant stalo klojant norimų

statyti objektų projektus su konkrečiomis sąmatomis.