Šį vakarą visa Lietuva melsis krepšiniui ir jo dievams

Mūsų šalis vėl gyvena krepšiniu. Prancūzijoje besikaunantys Lietuvos karžygiai trečiadienį mums padovanojo Jo Didenybės Krepšinio šventės pratęsimą ir išsaugojo mūsų viltis pasidabinti Europos čempionato medaliais.
Penktadienio vakarą visa Lietuva lyg viena šeima vėl susirinks prie televizorių ir beveik dvi valandas išgyvens dar vieną rungtynių dramą. Tiesą pasakius, viltis ant mūsų vyrų krūtinių išvysti bent kokios nors prabos medalius nėra didelė. Įveikti šiame čempionate dar nė karto nesuklydusią ir tik apie auksą kalbančią Serbiją mūsų rinktinei bus nemažas iššūkis.
Net ir pralaimėjus Lietuvos laukia dar aukštesnis slenkstis kovoje dėl bronzos – tos pačios prabos medalių, kaip paguodos, sieks ir kitame pusfinalyje tarpusavyje susitikę Europos krepšinio grandai Ispanijos arba Prancūzijos rinktinės, kurios jau gerą dešimtmetį yra šios sporto šakos Senojo žemyno lyderiai.
Abejones dėl mūsų šalies rinktinės sėkmės likusiose svarbiausiose dviejuose čempionato rungtynėse didina ir Lietuvos komandos žemyno pirmenybėse iki šiol nueitas kelias. Skirtingai nuo savo būsimų varžovų, visą aštuntfinalio atrankos etapą Lietuva įveikė girgždėdama. Kad ir kaip beaukštintume iš mūsų šalies grupės ketvirtfinalį pasiekusias Čekijos ir Latvijos komandas, prieš Lietuvą Rygoje žaidusios ekipos geriausiu atveju priklauso Europos krepšinio vidutiniokams. Kiek saugesniu ir padoresniu skirtumu sugebėjome įveikti tik Latviją, o likusiose rungtynėse lygioje vietoje vis klupusią mūsų rinktinę gelbėjo tik sėkmė.
Ar prieš Europos čempionatą kas galėjo drįsti prognozuoti, kad kažkada galime pralaimėti Belgijai? Kas kad teisėjai iš mūsų pavogė rungtynių pratęsimą. Iš esmės tai nieko nekeičia. Vien mintis, kad su amžinais krepšinio autsaideriais buvusiais belgais visas 40 minučių žaisime taškas į tašką, prieš keletą metų būtų buvusi šventvagiška.
Brandesnį ir Lietuvos komandos vertą solidesnį žaidimą mūsų vyrai pademonstravo tik pirmą kartą šiame čempionate susitikę su Europos krepšinio elito atstove – Italijos rinktine, kuri prieš 11 metų pusfinalyje iš Lietuvos atėmė, ko gero, tik pirmą ir paskutinį kartą mūsų šalies istorijoje pasitaikiusią galimybę iškovoti olimpinį sidabrą, o gal net ir auksą. Tą kartą Atėnų olimpiadoje Jungtinių Amerikos Valstijų žvaigždžių rinktinę nugalėjusi Lietuva iš tiesų buvo verta olimpinių čempionų titulo.
Juo labiau, kad olimpinį finalą pasiekusi Argentinos rinktinė buvo labiau įveikiama, nei galimybė du kartus iš eilės nugalėti amerikiečius, kuriems mes atidavėme ir bronzą. Vietoj ranka pasiekiamo olimpinio aukso tą kartą teko tenkintis ketvirtąja vieta – tokia buvo 2004 metų pralaimėjimo italams kaina.
Praėjusio trečiadienio rungtynių favoritais iš anksto įvardinti italai ir šį kartą buvo pasiruošę nubraukti bet kokias mūsų viltis dėl medalių. Savo pergalės atveju jie Lietuvą netgi galėjo nustumti ne į ketvirtąją, kaip Atėnų olimpiados atveju, o į 5 Europos čempionato vietą, dėl kurios lietuviams dar būtų tekę pakovoti.
Tačiau mūsų rinktinė trečiadienį atsilaikė. Nors buvo tokių momentų, kai keletą kartų netikėtai spurtavę ir rungtynių eigą savo naudai lyg ir perlauždavę italai visus Lietuvos sirgalius jau versdavo nuleisti rankas. Tačiau banguotai tą vakarą žaidėme ne tik mes, o labiausiai reikalingu metu, baigiantis rungtynėms, Lietuvos vyrus banga išnešė į viršų.
Rezultatu 16:6 laimėjusi pratęsimą mūsų šalies rinktinė įrodė šiandien esanti stipresnė už ekonomiškai nepalyginamai pranašesnę bei 20 kartų daugiau gyventojų turinčią Italiją. Taip dėsningai šios rungtynės baigėsi ir dėl to, kad vien tik futbolu gyvenantiems italams krepšinis viso labo tėra trečiaeilis žaidimas, o Lietuvai tai – religija, kurią išpažįsta visi: nuo jauno iki seno, nuo vaikų iki net sportui abejingų moterų. Dar nuo sovietmečio laikų lietuvių tautos pasididžiavimu buvęs krepšinis yra bene vienintelė sritis, kurioje galime dominuoti visame pasaulyje. Kurioje mes galime būti lygūs, o nusišypsojus sėkmei, net pranašesni už didžiausias pasaulio valstybes.
Ar lietuvių dvasios stiprybės, kovingo charakterio, rungtynėse su italais demonstruoto meistriškumo blykstelėjimų ir iki šiol Lietuvą lydinčios sėkmės pakaks šio vakaro rungtynėse su Serbija? Rungtynėse, kurių mažiausia vertė – Europos čempionato sidabras ir tiesioginis kelialapis į olimpiadą Brazilijoje.