Sunki užduotis valdžiai: numatyti bent porą ėjimų į priekį

Sulaukėme ankstyvo pavasario. Nors naktimis šaltukas dar pažnaibo, bet dieną vis kaitriau pašildanti saulutė į pajūrį jau pargena būrius paukščių.

Pats laikas savivaldybei prisiminti, kad iki oficialiai skelbiamos vasaros sezono pradžios liko vos pustrečio mėnesio, kurie netruks prabėgti. O tuomet miesto valdžia ir vėl stversis už galvos: vaje, vasara atėjo. Klastingai. Nelauktai.

Kurortą vėl užplūs poilsiautojų automobiliai, miesto gatves užkimš sunkiai įveikiamos transporto spūstys, mašinomis bus nuklotos visos pakelės, o Vytauto gatvės sankryžose skaičiuosime kylančias avarines situacijas ir sudaužytus automobilius.

Iš ramaus valdininkų žiemos miego galima spręsti, kad kasmet vasarą kurortą ištinkančiam transporto chaosui vėl nebūsime pasiruošę. Nieko negirdėti apie kadaise ketintus įgyvendinti eismo schemos patobulinimus, mieste nesimato dar prieš praėjusius savivaldos rinkimus žadėtų daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių.

Siūlymas vasaros sezono metu Vytauto ir Ganyklų gatvėse įvesti vienos krypties eismą, kuris išspręstų spūsčių ir čia padidėjančio avaringumo problemą, savivaldybėje taip ir nesulaukė jokios diskusijos.

Prieš dvejus metus miesto Saugaus eismo komisiją buvo pavykę įtikinti, kad centrinėje Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento sankryžoje automobilių spūstis kiekvieną rytą ir vasaros sezono metu lemia tai, kad nuo Kretingos važiuojančius į miestą stabdo iš tos pačios eismo juostos sukantys į kairę. Užtektų leisti mašinoms tiesiai važiuoti dešiniąja juosta ir problema sumažėtų.

Klaipėdos mieste įdiegtas pavyzdys rodo, kad spūsčių šioje sankryžoje galima išvengti dar lengviau. Tam tereiktų pertvarkyti šviesoforą, kuris uždegęs žalią šviesą važiuojantiems nuo Kretingos pusės, draustų eismą iš kitos pusės ir priešingai. Tuomet sukančių į Klaipėdos plentą nestabdytų atvažiuojantys priešais.

Tačiau prie šios sankryžos kiekvieną vasarą matydami toli nutįstančią virtinę mašinų miesto vadovai nė nekrustelėjo. Gal jie tiki Merfio dėsniu, kad nesprendžiama problema paprastai išsisprendžia pati?

Ką jau ir kalbėti apie poilsiautojų automobilių apmokestinimą. Ši idėja savivaldybėje sklando jau bene šeštus metus, tačiau vos tik pradedami pasiruošimo darbai, netrukus užmetami į giliausią stalčių. Užpernai rudenį įvažiavimo apmokestinimui specialiai buvo sukurta net darbo grupė. Per du mėnesius ji sugebėjo pateikti tik galimus įvažiavimo tarifus, kuriems nustatyti pakaktų vos valandos darbo.

Tą kartą darbo grupės išvadų pasiklausyti atėję miesto politikai neišgirdo nė vieno aiškaus siūlymo, nė vieno konkretaus paskaičiavimo. Po vicemero Sauliaus Simės vadovaujamos darbo grupės darbo taip ir liko neaišku, kas miestui naudingiau: įvažiavimo mokestis ar „pagalvės“ rinkliava? Racionaliau įvažiavimo rinkliavą administruoti pačiai Palangos savivaldybei, ar šią paslaugą paprasčiau būtų pirkti?

Galop buvo nutarta, kad 2013 metų vasarai apmokestinti įvažiavimo į miestą nebus spėta. Taip nieko ir nenuveikusi miesto valdžia save nuramino, kad prie šio klausimo bus grįžta nutiesus Palangos aplinkkelį. Tuomet esą už viaduko link Palangos bus galima įrengti užtvarus ir apmokestinti visas į kurortą važiuojančias mašinas, nes tranzitinis transportas riedės naujuoju keliu.

Prie būsimo aplinkkelio jau burzgia statybinė technika, ateinantį antradienį bus skelbiama oficiali darbų pradžia. Jei tikėti rangovais, automobiliai šiuo keliu važiuos jau kitų metų pavasario pabaigoje. Ar miesto savivaldybė tik tuomet pradės mąstyti, kaip apmokestinti į kurortą važiuojančias mašinas?

Jei savivaldybėje dar yra likę racionalaus proto, likusius metus iki aplinkkelio atidarymo reiktų išnaudoti naujos rinkliavos pasiruošimui ir kuo greičiau organizuoti rangovo konkursą. Kad automobilių srautą mažinantis, o miesto biudžetą pildantis įvažiavimo apmokestinimas prasidėtų jau kitų metų vasarą, vos tik atidarius naują kelią.

Dar kažin ar tam ir metų pakaktų, nes šio sumanymo įgyvendinimas kelia nemažai galvosūkių. Užtvarų vien tik pagrindiniame įvažiavimo į miestą kelyje nepakaks. Jie turėtų atsirasti Liepojos plente važiuojant nuo oro uosto ir Nemirsetos kelyje. Jei vieną eismo juostą ketinama palikti be mokesčio važiuojantiems palangiškiams, vadinasi šių kelių atkarpas reiktų platinti papildoma eismo juosta. Tokie darbai reikalauja projektų, jiems reikia numatyti finansavimą.

Tačiau savivaldybėje dėl įvažiavimo apmokestinimo – tyla. Jei šis klausimas miesto valdžiai yra pernelyg sudėtingas, gal tada pakaks svaičioti vos ne kasmet visai Lietuvai žadant naują rinkliavą ir vieną kartą pasakome, kad įvažiavimo mokesčio į kurortą nėra ir nebus.

Laikas skubina ir sprendžiant, kur mašinas paliks į būsimą Vasaros estradą atvykę žiūrovai. Kaip žinia, iki 2015 metų pabaigos duris atversianti didelė koncertų salė mašinų stovėjimo vietos neturi. Tam teks išnaudoti netoli esančią Rąžės automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje dabar telpa vos 120 automobilių. Renginių metų per 2 tūkst. žiūrovų sulauksiančiai Vasaros estradai tiek mašinų vietų aiškiai nepakaks.

Dauboje esanti aikštelė yra dėkinga ją paverčiant dviejų, o gal net ir trijų aukštų mašinų stovėjimo vieta. Tačiau galvoti apie daugiaaukštę Rąžės aikštelę reiktų pradėti jau dabar. Kad jos nereiktų statyti tuomet, kai į naująją Vasaros estradą ims važiuoti žiūrovai.