Tobulėjimui erdvės dar yra

Ar kas prieš 9 metus galėjo numatyti, kad 900 metrų ilgio J.Basanavičiaus gatvė taps per ankšta Stintų šventei?

Beveik mėnesį šalies žiniasklaidoje platintos būsimos šventės naujienos, televizijos laidose nuolat šmėkščiojusio miesto mero kvietimai atvykti į Palangą davė savo vaisių. Galima drąsiai teigti, kad kurortas žiemą tiek daug svečių dar nebuvo matęs. Tokios žmonių gausos nesutraukė nė Naujųjų metų sutiktuvės, nei prieš 7 metus Palangą užsienyje išgarsinęs magų projektas „Užsišaldę lede“.

Kažkas paskaičiavo, kad šių metų Stintų šventėje pabuvojo apie 100 tūkstančių žmonių. Dėl tokio apvalaus ir gražaus skaičiaus būtų galima ir šyptelėti, tačiau, kad šventės svečiai buvo skaičiuojami dešimtimis tūkstančių – matyt, abejonių niekam nekelia.

Pagaliau nesvarbu kiek žmonių atvažiavo. Savivaldybei nerimo signalu galėtų tapti faktas, kad šventei numatytoje vietoje visi svečiai tilpo sunkiai. Pro J.Basanavičiaus gatvę užtvindžiusią žmonių minią neapmindžius kitiems batų prasibrauti buvo sunku. Į vieną ranką pasiėmę dubenėlį žuvienės, kita laikydami lėkštę keptų stintų, žmonės link stalų yrėsi vienas kitą laistydami viralu ir apmaudžiai akimis palydėdami iš pasvirusios lėkštės į sniego žliugę krentančias stintas.

Šventė pavyko, nes buvo daug žmonių? Be jokios abejonės – taip. Tik ar nepraeinama minia žmonių jau savaime reiškia šventę?

Devintą kartą organizuojama Stintų šventė jau seniai išaugo vaikiškas kelnaites ir vienoje gatvėje aiškiai nebeišsitenka. Juk Palangos šventes organizuojančiam Kultūros centrui nekyla mintis visus Vasaros sezono atidarymo renginius sugrūsti vien tik J.Basanavičiaus gatvėje.

Kodėl ir Stintų šventė negalėtų išsiplėsti į Daukanto gatvę, Birutės alėją? Juolab, kad tai šventės prekybininkus leistų suskirstyti tam tikrais sektoriais. Pavyzdžiui, Daukanto gatvėje – vien tik prekyba suvenyrais. Birutės alėjoje – būtų siūloma rūkyta žuvis. Kažkurioje gatvės atkarpoje būtų pastatoma daug stalų, o karštus patiekalus siūlančios palapinės išsirikiuotų aplinkui. Ir užkąsti sumaniusiam žmogui nereiktų velnias žino kur bruktis su lėkštėm, ir tvarkos šventėje būtų daugiau. O svarbiausia, plačiau pasklidus šventės svečiams J.Basanavičiaus gatvėje taptų erdviau.

Nerimą kelia skurstanti šventės programa, kurioje beliko inkaro laikymo ir stintų valgymo rungtys. Stintų gaudymas nuo tilto jau kelinti metai nepasiteisina, nes niekam bent vienos stintos pagauti ir nepavyksta. Stintų valgymo rungtis buvo nukelta į pavakarę, kai gatvė jau buvo gerokai aptuštėjusi, prekybininkai krovėsi savo rakandus, o linksmos ir nuotaikingos žuvies valgymo varžybos buvo įdomios tik prie scenos likusiems rungties dalyvių draugams ir žurnalistams.

Kaip labiau gurmanišką Stintų šventę gražiai įprasmino Lietuvos barbekiu kepėjų čempionatas, kurio dalyviai patiekalus ruošė iš stintų. Toks čempionatas, kuriame kulinarai varžosi savo fantazija ir išmone, ateityje galėtų tapti pagrindiniu šventės akcentu. Tokias originalias kulinarines varžybas nederėtų nukišti į patį J.Basanavičiaus gatvės galą Jūratės ir Kastyčio skvere. Tokioms kulinarinėms varžyboms reiktų nepagailėti matomiausios erdvės, kur virėjus galėtų linksmai kalbinti, apie ruošiamus patiekalus klausinėti čempionato vedėjas, o dialogai galėtų būti transliuojami visoje gatvėje. Čempionato dalyviai galėtų įsikurti ant pakylų, kad jų darbas būtų matomas daugeliui žiūrovų.

Apskritai, kulinarinės televizijos laidos praleido gerą progą šį čempionatą nufilmuoti. Su dalyvių komentarais, su teisėjų ragavimais būtų šauni ir žiūrima laida, kuri dar labiau propaguotų stintas ir pačią Palangos šventę. Dabar gi, Jūratės ir Kastyčio skvero užkampyje rungęsi kulinarai buvo įdomūs tik patys sau.

Jau ne vienerius metus kalbama apie J.Basanavičiaus gatvės įgarsinimą. Skvere prie tilto ant pastatytos scenos vykstančius koncertus ir renginius girdi, o juo labiau – mato tik keli šimtai žmonių. Tuo tarpu po visą gatvę išsibarstęs stintų valgymas lieka lyg nuo visos šventės atskirta dalis.

Jei mes siekiame nutolti nuo elementarios gatvės prekybos ir į gatvę išsiveržusių lauko kavinių vaizdo, o šį renginį pristatome kaip šventę J.Basanavičiaus gatvėje, turi girdėtis nuo scenos sklindanti šventės atmosfera. Nesvarbu, kur ji būtų pastatyta.

Kitais metais švęsime pirmąjį Stintų šventės jubiliejų, kuris pretenduoja tapti tarptautiniu. Jei iš tiesų pavyktų prisivilioti visų Baltijos jūros šalių atstovus su savo kultūrine programa, Palangoje užgimusi šventė tikrai sulauktų plataus atgarsio ir užsienio valstybių televizijų dėmesio. Ir trukti ji turėtų ne pusdienį, o visą savaitgalį.

Tačiau, kad ji iš gatvės prekybos ir stintų valgymo lauke virstų tikra švente, reikia rimtesnės programos, labiau apgalvoto scenarijaus, daugiau ir įvairesnių renginių. Kad stintų valgymas neužgožtų pačios šventės idėjos.

O jei praalkęs svečias ir prisėdo prie stintų porcijos, ji turėtų kainuoti ne po du litus už vieną stintą, o bent po litą. Kaip praėjusį šeštadienį savo svečius sugebėjo sutikti į „Stinta pūkio“ šventę pasikvietę Neringos verslininkai, kurie naudojosi ne proga palupikauti, bet kūrė šventę.