Toksiški Palangos Basanavičiaus gatvės verslininkai – ir tokie pat politikai – turi išnykti

Ar pastebėjote, kad kaip grybai po lietaus viena po kitos „Facebook“ ir kitose socialinėse medijose dygsta Palangai skirtos grupės? Jas vadinu skėtinėmis, nes jos panašios savo išskirtiniu negatyvumu Palangos atžvilgiu. Viena tema šią vasarą jose buvo vyraujanti: betvarkė, nesaugumas ir beveik chaosas centrinėje Palangos arterijoje – Jono Basanavičiaus gatvėje.

Kaip taisyklė, keliami trumpi vaizdo siužetai, filmuoti mobiliaisiais telefonais, regis, drebančiose – po siautulingo šventimo? – rankose gilią naktį ar paryčiais. Juose – vieni kitiems į atlapus kimbantys įsimylėjėliai, ką tik rodę neišskiriamos meilės ženklus, suknežinta alaus skardinė, ar kelios jų, promenados viduryje, riksmai – nebūtinai lietuviškai – ir policijos automobiliai su įjungtais švyturėliais, taip pat būtina tokių vaizdo siužetų dalis.

Žinutė siunčiama ta pati: Palangos valdžia ir policija nesusitvarko – ar nenori tvarkytis – su „balaganu“ Basanavičiaus gatvėje, nors kurorto svečiai šiandien ir prieš 15 metų skiriasi kaip diena ir naktis – „karoče“ dabar retai joje išgirsi, o jaunimas yra žymiai labiau akademinis, pasiturintis, einantis dažniau į barus, nei su alaus skardinėmis į kopas.

Koks nors „Laukinių Vakarų salūnas“ įeis į Palangos barų istoriją kaip įžūliausias, visiškai savo pavadinimą įprasminęs Basanavičiaus gatvės baras. Tiesa, jis jau – istorija, nes yra sulygintas su žeme – buvo parduotas.

Nedaugžodžiaujant: kur yra naktis, alkoholis, testosteronu kunkuliuojantys dvidešimtmečiai ir nuo meilės bei kokteilio „Margarita“ apspangusios jų damos, sutikite, šurmuliuko ar net chaosiuko visada ir visur bus – nesvarbu, ar tai Palanga, Puketas, Majamis (kuriame gyvenau beveik 10 metų), ar Malaga.

Neadvokatauju Palangai ir jos administracijai – per daug tvarkos Basanavičiaus gatvėje nebuvo, nėra ir nebus. Tačiau atidžiau pasižiūrėjus į naujų, Palangai skirtų „Facebook“ grupių su tokiais naktiniais vaizdo įrašais administratorius, nesunku štai ką pastebėti, ypač jei seki Palangos gyvenimą pastaruosius 16 metų – tiek esu „Palangos tilto“ redaktorius: „Aha, Vilius labai nesėkmingai siekė miesto Tarybos nario mandato prieš bene aštuonerius metus, vis dar nepraranda vilties joje atsidurti 2027 metais. A, Arnoldas, gyventojas iš Salomėjos Nėries gatvės – dar vienas neabejotinas kandidatas rinkimuose kitąmet, kurio didžiausias „rūpestis“ Palanga, jos demokratija ir tvarka reiškiasi siekiu priversti Savivaldybę uždrausti eismą minėta gatve, kuri bus pagrindinė arterija į statomą „Palanga Marriott Resort & Spa“  viešbutį. Oi, Matas – lažinuosi, kažkurio politinio komiteto kandidatas į merus ateinantį pavasarį – pirmiausia sukęs vaizdo įrašus su iššokančiais buratinais ir „pyp pyp“ pypčiojimais, vilkėdamas raumenis aptempiančius marškinėlius, bet, matyt, pakonsultuotas, kituose vaizdo įrašuose jau vilki dailų kostiumą, o fone matyti šventas paveikslas ar Rūpintojėlis.“

O kiek dar kitų socialinių medijų grupių, valdomų „botų“, dirbtinio intelekto, su ta pačia žinia – Palangoje blogai, tik blogiau, laikas pokyčiams?

Nesuklyskite: visos jos atsirado ir atsiranda staiga ne šiaip sau, be priežasties, o su Tarybų ir merų rinkimais kitų metų pavasarį mintyse!

Visiems besitaikantiems į turinio kūrėjo statusą, aš, ilgametis „Palangos tilto“ redaktorius, turiu vieną aiškią žinią: kol nepakalbinote nė vieno Palangos gimnazisto šimtukininko, nė vieno iškilaus kurorto kultūros žmogaus, senolio, o tik skleisite Basanavičiaus gatvės paryčių vėmalų ir trypiamų „skarbionkių“ vaizdų turinį, esate ne kritiški, o toksiški.

Toksiškumas, beje, yra ir išskirtinė kai kurių, regis, daug metų (ne) sėkmingai dirbančių Basanavičiaus gatvės verslininkų savybė.

Šios savaitės „Palangos tilto“ straipsnis „18-metis Vilius Palangos verslininkę-politikę Martyną Miklovienę kaltina jį nelegaliai įdarbinus ir nesumokėjus atlyginimo, 20 eurų ji jam pervedė Kalėdų dieną iš savo sąskaitos“, pastebėtas ir nacionalinės žiniasklaidos, su pateiktomis SMS žinučių ir bankinių pavedimų fotokopijomis, atskleidžia gerokai daugiau nei tik galimą nelegalaus įdarbinimo ir įsipareigojimų darbuotojui nevykdymo atvejį – jų vis dar pasitaiko visur, ne tik Palangoje. 

Jis parodo ir išnaudotojišką darbdavio santykio su darbuotoju – dar nepilnamečiu! – pusę: ponia Miklovienė moka vaikinui 20 eurų iš savo asmeninės banko sąskaitos, įspėja, kad dėl blogo oro gali jį „paleisti namo“. Žodžiu, kaip poniai patogiau.

Mano kolega, vieno Plungės laikraščio leidėjas, mane supažindinęs su Viliumi, po publikacijos pasirodymo pranešė, kad ponia Miklovienė skambino Viliui. Spėkite, kodėl...

Maisto tvarkymo pažeidimai, veikla nelegaliose patalpose, antstolio skiriamos baudos už daugelį metų nevykdomus Statybos inspekcijos reikalavimus, galimas nelegalus įdarbinimas ar darbo teisės pažeidimai – tai viena jos ir jos vyro Dariaus, vidury dienos kibusio į atlapus policijos pareigūnui, kavinės „Sporto lizdas“ Basanavičiaus gatvėje pusė. 

Kita – toksiškumas, atmieštas nepagarba įstatymui, vietos administracijai, kitiems verslininkams, kurie dirba gerbdami įstatymus ir kitus.

Dar liūdniau, kad taip elgiasi miesto Tarybos narė, kuriai keltini aukštesni skaidrumo, etikos ir pagarbos reikalavimai. Jau girdžiu ponią Miklovienę, jos užtarėjus mistiškame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriuje ir socialinėse medijose: „Tai – politinis užsakymas ir susidorojimas!“

Jeigu kone aštuonerius metus nevykdai Statybos inspekcijos sprendimų – net antstoliui skiriant baudas, – politinis užsakymas!

Jeigu kavinės virtuvės grindys – riebaluotos ir nešvarios, sienos aptaškytos, o po virtuvės įrenginiais kabo voratinkliai – tai, ką „Sporto lizde“ liepą nustatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, – tai susidorojimas su Palangos „valstiečiais“!

Ar jūs rimtai, ar juokaujate?

O, beje, nors galbūt tai kam nors ir nepatiks, pasakysiu: ponia Martyna, teigianti, kad kokio nors apžvalgos rato akcinininkėms pakoreguoti Statybų inspekcijos surašytus privalomuosius nurodymus yra lengviau nei nurodymus jų barui, galbūt yra ir teisi, nors abu objektai ir jų istorijos su inspekcija – skirtingos.

Anaiptol toksiškumas nėra būdingas tik „Sporto lizdui“, kuriame man buvo skanu, kai lankiausi. 

Pažįstu labai rimtą kurorto verslininką, neseniai pardavusį savo kavinę ir statysiantį kelių milijonų eurų vertės daugiafunkcį pramogų kompleksą, kuris, kaip pats patyriau, kalbėdamas telefonu tyčiojosi iš savo darbuotojo – su keiksmažodžių lavina, ne trumpiau nei dešimt minučių. 

Labai nesmagiai jaučiausi tai girdėdamas. Ir neleisite man sumeluoti – taip ar panašiai besielgiančių su savo darbuotojais, besinaudojančių jų pažeidžiamumu ir/ar nepatyrimu, kurorte – ir visur Lietuvoje – yra nemažai.

Akivaizdu, kad Palanga – ir Basanavičiaus gatvė – keičiasi. Nesiginčykite – į gera. Gerieji pokyčiai – dramatiški.

 Tačiau šiandien sėkmei jau neužtenka vien remtis savo ilgaamžiškumu versle, tinkamai iškepti šašlyką, nustebinti įstabiu interjeru ar viliokliškais įrašais socialinėse medijose. 

Sėkmei būtina sukurti ilgalaikę istoriją – apie save ir savo kavinę – ne tik su išskirtiniu maistu, tokiu pat konceptu, bet ir pagarba kitiems – be kruopelytės toksiškumo.

Toksiški Palangos Basanavičiaus gatvės verslininkai – ir tokie pat politikai – turi išnykti!

Linas JEGELEVIČIUS

„Palangos tiltas“ redaktorius

P.S. Komentaras yra parašytas ir redaguotas jo autoriaus, žmogaus, o ne dirbtinio intelekto.