Valdžią taršantys politikai virsta sizifais

Prieš savivaldos rinkimus miesto spaudoje įvairiomis temomis aktyviai reiškęsis tuometis opozicijos lyderis Šarūnas Vaitkus tapo meru.
Šios kadencijos opozicionierius Danas Paluckas tai, matyt, įvertino kaip Š.Vaitkaus sėkmės formulę ir nusprendė, kad miesto meru tampa tas, kas dažnai rašo į laikraštį.  Antra išvada, kurią, regis, padarė D.Paluckas, - kuo labiau kritikuosi miesto valdžią, tuo labiau pasiseks rinkimuose.
Na ir tratina miesto merą jaunasis politikas, net dūmai rūksta:  ir vaikų žaidimų aikštelė prie jūros pastatyta įtartinai greitai, ir miestas jam prasiskolinęs, ir konservatoriai trukdantys jam atlikti tarybos nario pareigas.  Dabar štai D.Paluckui užkliuvo remontuojamos kurorto gatvės - anot jo, ne laiku atliekami šie darbai, ne taip, kaip norėtų valdžios kritikas.
Nuo jo stengiasi neatsilikti ir kitas mero postui besijaučiąs subrendęs politikas Eimutis Židanavičius.  Tačiau jam drožti valdžią sudėtingiau: viena koja valdančiojoje daugumoje norintis išlikti liberalas priverstas reikštis aptakiomis užuominomis, o sunkiai tvardomą neapykantą dabartinei miesto valdžiai maskuoti neįgyvendinamais ir populistiniais siūlymais, kurie yra atmetami.
Mėgindami eiti prieš trejus metus Š.Vaitkaus pramintu keliu, abu ant valdžios kritikos arkliuko užsėdę politikai neįvertina, kad situacija nebe ta.  Bepigu Š.Vaitkui savo laiku buvo vanoti tuometę valdančiąją daugumą, kai ji ketverius metus nieko doro nenuveikė ir tik pliauškė liežuviu.  Mėginti miesto valdžią išklibinti dabar, po pasiektų permainų, yra Sizifo darbas:  kiek akmenį į kalną beridentum, tiek jis rieda atgal.
Be jokios abejonės, miesto vadovų veiksmuose galima surasti klaidų, gal daug ką būtų galima daryti kitaip, tačiau valdžios kritikų reiškiami priekaištai tampa smulkmeniški ir juokingi lyginant su pasiektu rezultatu.
Iš esmės abu politikai verti pagyrimo už savo aktyvumą.  Kiekvienas tarybos narys aktualiaisiais miesto gyvenimo klausimais privalo turėti savo nuomonę ir su ja supažindinti visuomenę.  Kiekvienas politikas turėtų viešai pasisakyti dėl to, kas palangiškiams rūpi labiausiai. Tačiau prieš kažką viešai informuojant visuomenę, reikia turėti, ką pranešti.  Valdžios darbus bandanti sukritikuoti opozicija turėtų aiškiai pasakyti, kuo šie darbai yra blogi miestui ir pasiūlyti savo sprendimo būdus.
Ko vertos D.Palucko pastabos, jei iš jo rašinių kyšo asmeninių interesų ausys.  Leistų savivaldybė politiko globojamai pliažo kavinei rengti girtas diskotekas per naktis, o verslininkams - nevaržomai triukšmauti J.Basanavičiaus gatvėje - ir meras būtų geras. O dabar: jei per vasarą remontuojamos gatvės - mieste nėra šeimininko arba jis užsiėmęs kitais reikalais. O jei statybos nestabdomos, D.Paluckui kyla klausimas, ar turime gerą šeimininką, kuris vadovautųsi “protingu požiūriu”. Taip ir trykšta pagrindinė mintis - duotų kas D.Paluckui valdžią, sulauktume ne vieno protingo požiūrio. Tik kuo tuomet pavirstų kurortas?
Kitam verslininkų gynėjui E.Židanavičiui užkliuvo savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys.  Pats kriminaline praeitimi susitepęs politikas laido neaiškias užuominas apie P.Keinio darbo stilių ir karjeros vingius Šiauliuose, tačiau taip ir lieka neaišku, ką blogo padarė P.Keinio vadovaujamas skyrius.  Kad šio skyriaus dėka miesto biudžetas už viešą reklamą pasipildė daugiau nei 100 tūkst.litų, kad J.Basanavičiaus gatvėje gerokai apmažėjo kioskų balaganas, kad buvo priversti susitvarkyti miesto apsileidėliai - nė žodžio.
Bepigu E.Židanavičiui vaizduoti geradarį ir miesto meno kolektyvams lengva ranka dalinti ne savo, o miesto biudžeto pinigus.  Tačiau norint kažkam pridėti, iš kažko reikia atimti.  O atliekamų pinigų biudžete nėra.
Prieš metus E.Židanavičius savo ranka nubraukė vokiečių verslininkės už apžvalgos ratą siūlytus 50 tūkst. litų.  Esą apskaičiavo, kad ji galėtų sumokėti dvigubai daugiau ir tuo įtikino kitus.  Politiko skaičiavimų rezultatas - kurortas antrus metus neturi nei poilsiautojų pageidaujamos atrakcijos, nei vokiečių verslininkės siūlytų pinigų, už kuriuos į festivalius galėjo važiuoti ne vienas kolektyvas.
Pakanka prisiminti ir E.Židanavičiaus idėją visus palangiškius atleisti nuo mokesčio už automobilių stovėjimą.  Noras gražus, patinkantis visiems miesto gyventojams, tačiau utopinis, nes tokią išimtį draudžia įstatymas.
Savo realiai neįgyvendinamu pasiūlymu palangiškius tik suerzinęs politikas liko nieko nepešęs, tačiau, matyt, įsivaizduoja tapęs vieninteliu Palangos gyventojų gynėju. O gal tiesiog neišmanėliu?
Būsimi savivaldos rinkimai artėja vis labiau.  Todėl ateityje įvairių politikų pasisakymų sulauksime dar daugiau.  Net nekyla abejonės, kad D.Paluckas su E.Židanavičiumi miesto laikraščių puslapiuose mirgės dažniausiai.
Ar abejotinais ir dažnai net nepagrįstais priekaištais taršydami miesto valdžią šie politikai išties sulauks populiarumo ir visuomenės pritarimo?  Kol opozicija ar jai prijaučiantys politikai prieš valdžią nesugeba iškapstyti nieko rimto, tokie priekabiavimai atrodo juokingi ir kelia abejonių dėl pačių politikų brandos.
Ar tokią priešrinkiminę taktiką pasirinkę politikai neapsijuoks, ar sunkiai į kalną stumiamas ir atgal krentantis Sizifo akmuo neprislėgs jų pačių?
Laukti liko ne tiek jau daug.