Vietoj biudžeto svarstymo – tušti politikų paistalai

Dėl kažkieno neapsižiūrėjimo apversta Lietuvos vėliavėlė pasirašant draugystės ir bendradarbiavimo sutartį su Izraelio kurortu Palangos politikams užgožė bene šiemet svarbiausią taryboje patvirtintą dokumentą – savivaldybės biudžetą, pagal kurį miestas gyvens visus šiuos metus.
Įvairioms miesto gyvenimo sritims ir iš anksto planuojamiems tikslams savivaldybė paskirstė beveik 22 mln. eurų. Štai kur, atrodytų, pati tinkamiausia proga pasireikšti valdančiosios daugumos opozicijai. Ar į biudžetą įtrauktos visos miestui reikalingos sritys? Ar visi finansuoti numatyti tikslai, perkamos paslaugos ar turtas šiemet yra būtini Palangai? Ar jiems ne per daug numatoma skirti lėšų, ar jos nėra paprasčiausiai švaistomos? Gal valdžios stalčiuose guli seniai užmesta problema, kurią šiemet būtina spręsti, o tam reikalingi pinigai?
Žiūrėk, Seime svarstant biudžetą vos ne posėdžių salės stogas kilnojasi nuo čia kunkuliuojančių aistrų, kai, mėgindami patenkinti savo rinkėjų interesus, šalies parlamento nariai biudžeto antklodę tampo į visas puses.
Gi, Palangos miesto taryboje atliekant tą patį veiksmą, tai yra, tvirtinant miesto biudžetą – tylu ramu. O gal tikrai tarybos narius ne palangiškiai, o šuniukai ir kačiukai į valdžią išrinko, kaip anąkart ėmė abejoti opozicijai priklausantis liberalas Eugenijus Simutis.
Gyvuliukai, žinia, kalbėti nemoka, todėl savo pageidavimų miesto politikams išsakyti negali. Žmonės dažniausiai visuomet yra pritvinkę pasiūlymų ir pageidavimų. Tad ar tarybos nariai su jais nesusitinka, ar gyventojų negirdi, ar palangiškiai viskuo yra patenkinti?
Todėl keista, kai apie savo atstovavimą rinkėjams ir visuomenei pabrėžti neužmirštantys tarybos nariai tvirtinant šių metų biudžetą neturi jokių klausimų, pastabų, pasiūlymų, o svarbiausio metų klausimo aptarimas netrunka nė minutės.
Sakysite, viskas aptarta, pasiūlyta ir, kaip dabar madinga sakyti, „išdiskutuota“ jau tarybos komitetuose? Tuomet už priimtus pataisymus vis vien turėjo būti balsuojama tarybos posėdyje.
Štai čia ir išlenda visa tarybos narių kompetencija. Regis, mūsų politikai moka tik kaip turguje su pirkėjais papliaukšti liežuviu. Tačiau išanalizuoti storoką biudžeto dokumentų segtuvą, pasidomėti, koks konkretus pirkinys ar paslauga slepiasi už nieko nesakančios programos pavadinimo, trūksta paprasčiausio supratimo arba tingisi. Tai už ką lyg ir visuomeniniais pagrindais tarybos nario pareigas atliekantiems politikams kas mėnesį iš biudžeto mokama bemaž po 450 eurų? Sakysite, už darbą? Kur tas darbas?
Štai, svarstant strateginį miesto plėtros planą, E. Simutis sugebėjo surasti tik kelias žioplas spausdinimo klaidas ir, neslėpdamas pasitenkinimo savo įžvalgumu, pranešėją tardė, kodėl šiemet Rytų kvartale numatoma asfaltuoti būtent Priešaušrio gatvę. Ar tik ne todėl, kad ten gyvena Seimo nariu tapęs Dainius Kepenis ir vienas žurnalistas, kuris kažkodėl vis nieko blogo neparašo apie miesto valdžią?
Teisingai klausimą kelia iš miesto biudžeto už savo darbą visai jau nemenką atlygį gaunantis politikas. Nenusipelno tie du asfalto. Kad kiti gyventojai nenukentėtų, gatvę reiktų išasfaltuoti ties Seimo nario ir nedoro žurnalisto namais paliekant žvyrkelį. Ir dėl viso pikto, miesto vandentiekio tiekiamą vandenį ir nuotekas jiems užsukti. Kad žinotų.
Čia juokais. Neduokdie, dar tikrai užsuks. O jei rimtai, siaubas apima klausant tokio ne vieną kadenciją taryboje kelnes trinančio politiko, kuris, tyčia ar ne, užmiršo, jog Priešaušrio gatvė asfaltavimui pasirinkta todėl, kad sutvarkytos gatvės Rytų kvartale sudarytų žiedą. Juo ketinama paleisti miesto autobusų maršrutą, nes dabar mašinų neturintys šio kvartalo gyventojai iki miesto centro turi pėdinti apie kilometrą. Taip, tiesa, Aušros gatvė yra kraštinė kvartalo gatvė, tačiau ten kol kas dar statomi tik pora namų.
Nedorėlis žurnalistas tarybos nariui užkliuvo ir prakalbus apie ketinimą Vytauto gatvėje įvesti vienos krypties eismą. „Ar tik ne todėl tai daroma, kad vienam žurnalistui sudėtinga iš Gintaro gatvės įsukti į kairę?“ – maždaug taip rimtu veidu porina ne šuniukų į tarybą išrinktas E. Simutis.
Kad Vytauto gatve į kairę nepatogu kasdien sukantiems šimtams, o vasarą gal net tūkstančiams palangiškių ir miesto svečių – politikui nė motais.
Tokių turgaus bobučių lygio politikų taryboje yra ir daugiau. Savo „genialias“ įžvalgas, absurdiškus klausimus ir tuščius paistalus jie vadina valdžios kritika ir kitokia nuomone, nors tai tėra akivaizdus opozicijos „kritikos“ imitavimas. O pavadinti miesto kenkėjais, tokie politikai įsižeidžia ir jaučiasi sugniuždytais. Vienas toks „sugniuždytas“ Eimutis Židanavičius protestuodamas net iš tarybos posėdžio išėjo.
O kur nuėjo? Ogi atpėdino į teismo posėdį pasiklausyti savo bendraminčio Žilvino Kažio, kuris jau kelis mėnesius per galvą verčiasi įrodinėdamas, kaip prieš dvejus metus jį žiauriai sumušė buvęs Kultūros skyriaus vedėjas V. Rekašius. Patenkinęs smalsumą, matyt, „atsigniuždęs“ E. Židanavičius grįžo į tarybos posėdį.
Ar už tokį politikų darbą mokesčių mokėtojai kas mėnesį jiems sumoka po 450 eurų?