NAUJIENŲ PABIROS

Palangos tiltas, 2014-03-31
Peržiūrėta
3003
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

NAUJIENŲ PABIROS

Prieš patyčias: prie visoje šalyje vykstančios veiksmo savaitės „Be patyčių 2014“ aktyviai prisijungė ir Palangos miesto Prevencijos poskyrio pareigūnai. Pareigūnai dalyvavo Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos organizuotame posėdyje, kurio metu su mokyklų atstovais aptarė situaciją mokyklose, kokios patyčių formos vyrauja, kaip atpažinti vaiką, kuris gali būti patyčių auka arba jų iniciatorius.

Policijos pareigūnai Pradinės mokyklos, Palangos reabilitacinės ligoninės „Gintaras“ ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniams pristatė patyčių sąvoką, galimas jos formas, vietas, kuriose vyksta patyčios. Siekiant, kad kuo dagiau vaikų ne tik išgirstų, bet ir pamatytų, kaip vyksta patyčios, kaip šį reiškinį atpažinti, pareigūnai vaikams parodė video filmus „Mitas: skųstis – kvaila“, „Nekentėk tyloje“, „Neskatink smurto, netoleruok patyčių“.

Po peržiūrų vyko diskusijos, aptarimai. Priemonės metu vaikai paraginti netylėti, jeigu jų aplinkoje vyksta patyčios, o apie tai kalbėti, informuoti suaugusius asmenis, padėti vieni kitiems.

 

 

Merų rinkimai: dau­giau nei trys ket­vir­ta­da­liai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ma­no, kad ša­ly­je tu­rė­tų bū­ti įteisin­ta ga­li­my­bė mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių me­rus rink­ti tie­sio­giai. To­kiai idė­jai ne­pri­ta­ria vos 8 proc. pi­lie­čių, ro­do kom­pa­ni­jos „Bal­ti­jos ty­ri­mai“ at­lik­tos gy­ven­to­jų nuo­mo­nių apk­lau­sos re­zul­ta­tai.

Li­ku­sie­ji 16 proc. šiuo klau­si­mu ne­tu­ri nuo­mo­nės.

Pa­pra­šy­ti įvar­dy­ti pa­grin­di­nius tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų pri­va­lu­mus, dau­gu­ma res­pon­den­tų (42 proc.) pa­žy­mė­jo, kad to­kie rin­ki­mai pa­di­dins mies­tų ir ra­jo­nų va­do­vų at­sa­ko­my­bę prieš rin­kė­jus. 23 proc. apk­laus­tų­jų nuo­mo­ne, me­rus pra­dė­jus rink­ti tie­sio­giai, su­ma­žės už­ku­li­si­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mų for­muo­jant vie­ti­nę val­džią. 16 proc. res­pon­den­tų pa­brė­žė, kad tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų at­ve­ju miestų ir ra­jo­nų va­do­vai tu­rė­tų dau­giau ga­lių, to­dėl sėk­min­giau spręs­tų gy­ven­to­jų prob­le­mas. 12 proc. ma­no, jog pa­ge­rė­tų mies­tų ir ra­jo­nų val­džios dar­bo ko­ky­bė, dar 6 proc. yra įsi­ti­ki­nę, kad vietos val­džios lyg­me­ny­je at­si­ras­tų dau­giau de­mo­kra­ti­jos.

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­nė ta­ry­ba yra pri­ta­ru­si, kad įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai bū­tų svars­to­mi Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jo­je.

 

 

Partijos: Vyriausybė vėl svarstys pataisas, kurios leistų steigti partijas ir būti jų nariais ne tik Lietuvos piliečiams. Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą, Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, kurie nėra Lietuvos piliečiai, turėtų turėti lygias galimybes su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir per rinkimus būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Ministerija siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo gegužės.

Panašias pataisas Vyriausybė Seimui jau buvo pateikusi pernai, bet parlamentas joms nepritarė, nors Lietuva yra gavusi oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros.

Pasak Europos Komisijos, Lietuvos pilietybės neturintys asmenys, ketinantys tapti kandidatais vietos savivaldos ar EP rinkimuose, rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai.

Lietuvos EP nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje ES valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į EP kitoje ES valstybėje narėje.

Savivaldybės tarybos nariu Lietuvoje gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Rinkimuose dalyvauti gali ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

 

„Palangos tilto“, Palangos PK, ve.lt inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Viso pasaulio akys per NATO viršūnių susitikimą nukreiptos į Lietuvą.


Monika Marija


Palanga – ne Lietuvoje! Taip buvo iki 1921 metų, kol nebuvo priimtas tarptautinio arbitražo komisijos sprendimas Palangą ir Šventąją grąžinti Lietuvai. Grąžinimo šimtmečiui paminėti Palangos moksleivių klubas sudarė maršrutą, kuriame atrinkta ir pažymėta 10 įvairių istorinių vietų.


Palanga nuo seno visiems gerai žinoma ir tapusi šeimos atostogų vieta. Todėl Palangos miesto savivaldybė norėdama įtraukti gyventojus ir verslus į gražios aplinkos palaikymą ir infrastruktūros gerinimą siūlo įvairias lengvatas. Jei juridinis asmuo prisideda prie miesto gražinimo, jam suteikiamos mokesčių lengvatos, o jei tai daro fizinis asmuo, tuomet suteikiamos gyventojų pajamų...



Susipažinti, kaip vyksta vilos „Anapilis“ restauracija, į Palangą praėjusį trečiadienį atvyko Norvegijos kultūros paveldo direktorato atstovės Anne Nyhamar bei Noelle Dahl-Poppe, Lietuvos Kultūros ministerijai atstovavo Eglė Saudargaitė ir Dalia Stabrauskaitė. Projekto „Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės...


Plėšikai: sekmadienį Palangoje du plėšikai per langą pateko į Žemdirbių gatvėje esantį namą, kuriame gyvena 1937 m. gimusi moteris G. R. Nepažįstami vyrai moterį mušė ir reikalavo pinigų, vėliau iš nusikaltimo vietos pabėgo. Garbaus amžiaus palangiškė po šio įvykio gydoma reanimacijos skyriuje.  


Naujienų pabiros

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 10 14 | Rubrika: Miestas

Vizitas: penktadienį Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais susitiko Jaltos (Ukraina) meras Sergej Ilaš bei Jaltos savivaldybės administracijos specialistai. Šios viešnagės tikslas – užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Palanga.


Lietuvos kultūros sostinėje Palangoje liepos pabaigą bei rugpjūčio pradžią praturtins įspūdingas klasikinės muzikos festivalis – tradicinės „Nakties serenados“. Be šio koncertų ciklo vasara Palangoje nebeįsivaizduojama jau daugelį metų.


2011 metus Seimas paskelbė kaip Holokausto aukų atminties ir aukų metais.


Renginių kalendorius