Prieš patyčias: prie visoje šalyje vykstančios veiksmo savaitės „Be patyčių 2014“ aktyviai prisijungė ir Palangos miesto Prevencijos poskyrio pareigūnai. Pareigūnai dalyvavo Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos organizuotame posėdyje, kurio metu su mokyklų atstovais aptarė situaciją mokyklose, kokios patyčių formos vyrauja, kaip atpažinti vaiką, kuris gali būti patyčių auka arba jų iniciatorius.
Policijos pareigūnai Pradinės mokyklos, Palangos reabilitacinės ligoninės „Gintaras“ ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniams pristatė patyčių sąvoką, galimas jos formas, vietas, kuriose vyksta patyčios. Siekiant, kad kuo dagiau vaikų ne tik išgirstų, bet ir pamatytų, kaip vyksta patyčios, kaip šį reiškinį atpažinti, pareigūnai vaikams parodė video filmus „Mitas: skųstis – kvaila“, „Nekentėk tyloje“, „Neskatink smurto, netoleruok patyčių“.
Po peržiūrų vyko diskusijos, aptarimai. Priemonės metu vaikai paraginti netylėti, jeigu jų aplinkoje vyksta patyčios, o apie tai kalbėti, informuoti suaugusius asmenis, padėti vieni kitiems.
Merų rinkimai: daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje turėtų būti įteisinta galimybė miestų ir rajonų savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Tokiai idėjai nepritaria vos 8 proc. piliečių, rodo kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų nuomonių apklausos rezultatai.
Likusieji 16 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
Paprašyti įvardyti pagrindinius tiesioginių merų rinkimų privalumus, dauguma respondentų (42 proc.) pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus. 23 proc. apklaustųjų nuomone, merus pradėjus rinkti tiesiogiai, sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią. 16 proc. respondentų pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas. 12 proc. mano, jog pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. yra įsitikinę, kad vietos valdžios lygmenyje atsirastų daugiau demokratijos.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba yra pritarusi, kad įstatymo pakeitimai būtų svarstomi Seimo pavasario sesijoje.
Partijos: Vyriausybė vėl svarstys pataisas, kurios leistų steigti partijas ir būti jų nariais ne tik Lietuvos piliečiams. Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą, Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, kurie nėra Lietuvos piliečiai, turėtų turėti lygias galimybes su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir per rinkimus būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Ministerija siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo gegužės.
Panašias pataisas Vyriausybė Seimui jau buvo pateikusi pernai, bet parlamentas joms nepritarė, nors Lietuva yra gavusi oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros.
Pasak Europos Komisijos, Lietuvos pilietybės neturintys asmenys, ketinantys tapti kandidatais vietos savivaldos ar EP rinkimuose, rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Lietuvos EP nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje ES valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į EP kitoje ES valstybėje narėje.
Savivaldybės tarybos nariu Lietuvoje gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Rinkimuose dalyvauti gali ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
„Palangos tilto“, Palangos PK, ve.lt inf.
Plėšikai: sekmadienį Palangoje du plėšikai per langą pateko į Žemdirbių gatvėje esantį namą, kuriame gyvena 1937 m. gimusi moteris G. R. Nepažįstami vyrai moterį mušė ir reikalavo pinigų, vėliau iš nusikaltimo vietos pabėgo. Garbaus amžiaus palangiškė po šio įvykio gydoma reanimacijos skyriuje.
Vizitas: penktadienį Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais susitiko Jaltos (Ukraina) meras Sergej Ilaš bei Jaltos savivaldybės administracijos specialistai. Šios viešnagės tikslas – užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Palanga.
Senosios gimnazijos dešimtokė Emilija Rukšėnaitė vis dar gyvena įspūdžių, kuriuos parsivežė iš Pietų Korėjos, nuotaikomis. Praėjusių metų gruodžio pradžioje mergina dalyvavo Pietų Korėjoje Changwon mieste vykusioje 5 – ojoje tarptautinėje jaunimo mokslo olimpiadoje. Palangiškė buvo viena iš šešių šalies moksleivių, atstovavusių Lietuvą.
Iš po Naujametinių kaukių į dienos šviesą išlindo mūsų naujos valdžios sprendimai. Abejotini ar ne, po sausio pirmosios jie tapo realūs. Kainos kandžiojasi, šokinėja ir gąsdina.
Paskutiniosiomis praėjusių metų dienomis posėdžiavusi kurorto valdžia, nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos, nusprendė suteikti mokesčių lengvatas, kurių prašė savivaldybės teritorijoje registruotos įmonės.
Kasmet Savivaldybės biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovai skatinami personaliniais priedais prie atlyginimų. 50 proc. dydžio priedai buvo skiriami Palangos ir Šventosios kultūros, Socialinių paslaugų centrų, Sporto mokyklos, Viešosios bibliotekos, Botanikos parko, Globos namų direktoriams, kurių nustatytas tarnybinis atlyginimo koeficientas skirtingas.
Pirmosios Naujų metų dienos – ne tik žvilgsniui į ateitį, bet ir senųjų metų apžvalgai. Palangos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje „Palangos tiltas“ kalbėjosi su skyriaus vedėja Vida Buivydiene apie praėjusius metus – vedėja jau kone tris dešimtmečius yra palangiškių gyvenimo pokyčių liudininkė.
Paskutiniajame praėjusių metų miesto Tarybos posėdyje patvirtintas kurorto Savivaldybės trejų metų strateginis veiklos planas. Tai detalus institucijos darbo planavimo dokumentas, kuriame, išanalizavus situaciją, suformuluoti Savivaldybės strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės bei numatyti vykdomų programų finansavimo šaltiniai.
Šiandien 11 val. Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas organizuoja pasitarimą dėl mirusiųjų saugojimo ir mirties priežasties nustatymo, kai ikiteisminio tyrimo institucijos tyrimo nepradeda, o mirties priežastis šeimos gydytojui neaiški ir todėl jis negali išduoti mirties liudijimo, problemų.
Būtų tikslinga, kad Kuršių nerijos bendrąjį planą įvertintų UNESCO ekspertai. Apie tai antradienį kalbėta aplinkos ministro Gedimino Kazlausko susitikime su atstovybės prie UNESCO ambasadore Ina Marčiulionyte.
