Naujoji Palangos botanikos parko direktorė Vida Gerikienė: „Sieksiu padidinti teikiamų paslaugų pajamas peržiūrint paslaugų įkainius bei geriau įveiklinant parko erdves“

Vida Gerikienė, Palangos botanikos parkui vadovaujanti beveik pusmetį, sakė „Palangos tiltui“, kad nusprendė dalyvauti konkurse botanikos parko direktoriaus pareigoms užimti įvertinusi savo sukauptą patirtį, žinias ir ilgametį darbą kraštovaizdžio kūrimo bei priežiūros srityje. „Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (tuometiniame technikume), esu įgijusi želdinių ir dizaino specialybę, vėliau studijas pratęsiau Klaipėdos universitete, kur studijavau kraštovaizdžio architektūrą, baigiau magistrantūros studijas. Mokslą derinau su darbu UAB „Klaipėdos želdiniai“ įmonėje. Puošėme ir rūpinomės uostamiesčio žaliaisiais plotais, dirbau ir su individualiais užsakymais,“ – sakė V. Gerikienė.

Dirbdama pastarojoje įmonėje ji sulaukė kvietimo kraštovaizdžio architektūrą dėstyti Klaipėdos valstybinės kolegijos studentams, o 2021 metais, laimėjusi konkursą, pradėjo dirbti BĮ „Paslaugos Neringai“ Aplinkos tvarkymo skyriaus vadove. 

– Ką jums per beveik pusmetį jau pavyko jums nuveikti?

– Palangos botanikos parke pradėjau dirbti nuo birželio, einamieji parko tvarkymo ir priežiūros darbai jau buvo įsibėgėję. Vienas iš pirmųjų darbų kuriuos aptarėme su administracija tai įstaigos struktūrą, darbuotojų pareigybines funkcijas, bei įvairią kitą įstaigos dokumentaciją. Kai kuriuos iš jų teko atnaujinti, nes taip numatė LR įstatymai, pasitvirtintos vidaus tvarkos taisyklės, pareigybių aprašymai, atnaujinta įstaigos struktūra, susistemintas vidaus įstaigos administravimas. Taip pat nepamiršti ir technikos atnaujinimo klausimai, suplanuoti 2025 metų vasarinių gėlių užsakymai, pradėti žingsniai dėl parko administracinio pastato renovacijos. Na, o rudenį botanikos parko gėlynuose pasodinome viržių ir svogūninių gėlių. Gruodžio mėnesį parke prasidėsime medžių bei krūmų genėjimas, bei lajų formavimo darbus. Šiuo metu vyksta rudeniniai aplinkos tvarkymo darbai. Užsakyta gėlių sodinukų pavasariui, patys juos auginsime iki tinkamo dydžio, kad birželį jau galėtume pasodinti lauke. 

– O kas buvo netikėta giliau susipažinus su parko veikla ir administravimu?

– Negalėčiau teigti, kad kas nors nustebino. Man kaip naujai vadovei buvo labai svarbu išanalizuoti esamą situaciją ir susidėlioti ateities prioritetus bei planus. Tą ir padariau. 

– Trumpai apžvelkite, kokį planą, savo botanikos parko viziją pateikėte dalyvaudama konkurse.

– Dalyvaudama konkurse pažymėjau, kad reikėtų ieškoti galimybių rekonstruoti Birutės parko administracinį pastatą, oranžeriją, esamus šiltnamius. Esant galimybei ieškoti ES finansavimo per viešųjų pastatų modernizavimo programas, bendradarbiaujant su Savivaldybės administracija.

Vienas iš mano pateikto plano punktų buvo darbuotojų esamų pareigybių ir funkcijų įvertinimas, galimas veiklos krūvių ir darbo užmokesčio fondo perskirstymas. 

Plane taip pat akcentavau, kad reikėtų ieškoti galimybių padidinti teikiamų paslaugų pajamas, peržiūrint paslaugų įkainius (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, teritorijos nuomos ir kt.). Taip pat atkreipiau dėmesį į tai, kad pagal galimybes reikia geriau įveiklinti parko erdves įvairiems renginiams ar edukacijoms, toliau įgyvendinti tęstinius projektus, stiprinti parko veiklų ir paslaugų viešinimą. 

– Ar naujose pareigose konsultavotės su buvusiu direktoriumi Valdu Pakusu? Dėl ko?

– Deja, su buvusiu parko vadovu susitikti progų nepasitaikė. 

– Botanikos parkui daug metų vadovavo legendinis Antanas Sebeckas. Ar jums teko jį pažinti? Kokių dalykinių savybių iš jo siekiate pasimokyti?

– Buvusį botanikos parko direktorių Antaną Sebecką teko pažinti kai mokiausi Klaipėdos universitete. Asmeniškai nesame artimai pažįstami. Mes, studentai, vertinome A. Sebecką jis nuoširdžiai dalinosi savo žiniomis ir patirtimi.

– Botanikos parkas – Savivaldybės įmonė. O kokią komercinę veiklą vykdo parkas? Kitais žodžiais tariant, kaip pats užsidirba?

– Botanikos parkas užsidirba teikdamas įvairias paslaugas, kurios išsamiai aprašytos ir patalpintos parko internetinėje svetainėje https://www.botanikosparkas.lt/, skiltyje Informacija lankytojams – teikiamos paslaugos. Šios paslaugos yra patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2022 m. balandžio 28 d. Sprendimo Nr. T2-116, 1 punktu.

– Kokia jūsų asmeninė nuomonė dėl atostogautojų gulinėjimo parke, jo žaliose zonose vasarą?

– Sėdėjimą ar gulėjimą parke draudžia patvirtintos botanikos parko taisyklės, kurios yra aiškiai išdėstytos parko svetainėje - joms visiškai pritariu. Poilsiautojų ir miesto svečių noras vasaros metu jaukiai įsikurti parko teritorijoje suprantamas, tačiau to tikrai negalima daryti siekiant išsaugoti parko veją. Išminti plotai itin sunkiai atželia, nes pagrindas smėlis, o derlingo dirvožemio sluoksnis labai mažas. 

– Ar vestuvininkai turi gauti leidimą foto sesijoms parke? Ar už tai prašote mokėti? Kiek?

– Palangos miesto botanikos parko internetinėje svetainėje, patalpinta informacija apie paslaugų mokėjimą skiltyje „Teikiamos paslaugos“(Inventoriaus nuoma santuokoms           1 val. – 20,00 eur,  fotosesijos parko teritorijoje 1 val. – 60,00 eur. – PT).

 Laikomės praktikos, kad fotografai dar prieš fotosesiją pasiskambina mums ir suderina visus klausimus, taip pat ir apmokėjimo. Elektroniniu paštu išsiunčiame sąskaitas, kurias fotografai apmoka iš anksto, kad nereikėtų gaišti laiko fotosesijos metu. Paslaugos kaina priklauso nuo fotografuojamų žmonių skaičiaus ir nuo valandų kiekio, t.y. kiek laiko planuojama fotografuoti. 

– Žinau, kad kai kurie žmonės išbarsto savo Anapilin išėjusių kremuotų artimųjų pelenus botanikos parke. Ar jūs žinote tokių atvejų? Ar tai yra leidžiama?

– Tokios informacijos neturiu. Parko darbuotojai taip pat nėra girdėję apie tai, kad kas nors parke būtų išbarstęs artimojo pelenus. Nei parke, nei kitose panašiose Lietuvos vietose palaikų pelenų barstyti negalima. Tą numato galiojantys įstatymai su tam tikromis išimtimis. 2022 metais Seimas išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigiama, kad palaikus bus galima išbarstyti Baltijos jūroje ar upėse, tačiau ne bet kaip, o laikantis specialių reikalavimų – ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje ir neurbanizuotoje teritorijoje upėse. Jei Palangos miesto gyventojai žino apie palaikų pelenų išbarstymą parko teritorijoje, maloniai prašytume apie tai parnešti botanikos parko administracijai.

– Ar pradėjusi direktorės pareigas įsteigėte naujų pareigybių? Kokių?

– Naujų pareigybių neįsteigėme ir planuose nėra numatyta jų steigti.

– Ar botanikos parke pastebite invazinių augalų ar vabzdžių? Kokių?

– Kiekvienais metai Palangos miesto botanikos parką tikrina atstovai iš valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos regiono skyriaus. Tarnyba ima mėginius kenksmingiems organizmams nustatyti. Pažeidimų neranda. Dėl invazinių augalų ar vabzdžių – Aplinkos ministerijos puslapyje yra paskelbtas invazinių rūšių sąrašas. Žinoma, botanikos parko pajūryje aptinkama muilinė guboja (Gypsophila paniculata), raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa), pačiam parke – uosialapis klevas (Acer negundo), baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia). Ne tik parke bet ir privačiuose soduose galima rasti šliužų luzitaninis arionas. Kol kas parke jų populiacija nėra tokia gausi, kad tektų imtis priemonių naikinti. Invazinius augalus naikiname mechaniškai, nes parko teritorijoje negalima naudoti jokių cheminių priemonių. 

– Kaip save trimis žodžiais apibūdintumėte?

–  Komunikabili, atsakinga, tikslo siekianti, reikli sau ir kitiems.