Naujoji Šventosios seniūnė: „Nenorėkime antros Palangos. Šventoji turi būti unikali“

Žygimantas MITKUS, 2015-08-17
Veronika Skeberdytė- Šventosios seniūnė

Veronika Skeberdytė- Šventosios seniūnė

Palangos „emigrantei“, trisdešimtmetei Veronikai Skeberdytei tokios greitos karjeros galėtų pavydėti daugelis: buvusi vilnietė – sostinėje 2012 metais ji baigė teisę Mykolo Romerio universitete, o prieš tai Lietuvos edukologijos universitete įgijo socialinio pedagogo specialybę – gavo darbą Palangos miesto savivaldybėje, o prieš dvi savaites, laimėjusi konkursą ir įveikusi ne vieną pretendentą, pradėjo vadovauti problematiškai Šventosios seniūnijai. „Durys tiek Palangoje, tiek Šventojoje – atviros visiems, svarbiausia noras veikti“, – teigia pašnekovė, jau dešimt metų su vyru gyvenanti Palangoje. – Visi sutaria, jog Šventajai reikia naujovių. Kokių? Kokias jas jūs Šventojoje norėtumėte įgyvendinti? – Naujos vyriausybės darbus paprastai imama vertinti po šimto dienų, o aš Šventosios seniūnės pareigas kol kas einu tik dvi savaites, bet kadangi dirbau Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje ir kurį laiką jau dirbau Šventojoje, tai neabejoju, kad miestelio atsinaujinimo tikrai reikia. Šventojoje yra platus paplūdimys, daugiau smėlio, yra puiki upė Šventoji – šis miestelis galėtų tapti gražia poilsio oaze. Aišku, viskas priklauso nuo finansų, nes be jų mes neįgyvendinsime savo užsibrėžtų numatytų planų ir tikslų strateginiame plane. Jau rengiamas centrinės miesto aikštės projektas, tikimės, jog kiek įmanoma greičiau ši aikštė atsiras. Planuojama sukurti Šventosios bendruomenės namus, kurie būtų daugiafunkciniai ir būtų miestelio gyventojų susibūrimų vieta, taip pat planuojame tvarkyti miesto infrastruktūrą, nes Šventojoje yra nemažai gatvių, kurias reikia tvarkyti, taip pat yra tokių gatvių, kurios net nėra asfaltuotos. Stengsiuosi puoselėti bei gražinti Šventąją, pakeisti žmonių požiūrį į tikrai gražų miestelį – Šventąją, kad apie šį kurortą pagrindiniuose naujienų portaluose nebūtų baisių antraščių ir jis nebūtų tituluojamas blogiausiu Lietuvos pajūrio kurortu. Poilsiautojai Šventojoje – mažesnes pajamas turintys žmonės, tačiau tai nereiškia, kad jie neturi teisės į gražią aplinką ir ramų poilsį. – Kaip bandysite sumažinti Šventosios sezoniškumą? – Sezoniškumo problemą turi ne tik Šventoji, tačiau ir Palanga. Aišku, ji kur kas mažesnė. Šventoji, mano nuomone, per mažas miestas, jog ten statytume tokius objektus, kokie šiuo metu yra arba bus statomi Palangoje. Visų pirmiausiai, Šventojoje reikėtų sutvarkyti infrastruktūrą, gatves, kad jos būtų gražesnės, kad būtų malonu mieste apsilankyti. Jeigu miestas nesutvarkytas, poilsiautojams po jį vaikščioti ar galbūt važinėti dviračiais nemalonu. Kalbant apie sezoniškumo sumažinimą, manyčiau, jog Šventojoje labai praverstų vandens pramogų parkas, tačiau tai – didelės investicijos. Taip pat sezoniškumo problemą sumažintų didesnis sveikatingumo centrų atsiradimas, nes žmonės į Šventąją atvažiuotų ne tik vasarą pabuvoti prie jūros, tačiau ir gydytis. Kaip seniūnė, sakyčiau, jog ši problema yra opi ir ją reikėtų spręsti, tačiau tai nelengva – tam, jog žmonės šiame miestelyje turėtų ką veikti, reikia lėšų, todėl į Šventąją reikėtų pritraukti daugiau verslininkų. – Ko trūksta Šventajai, kad į ją pradėtų plūsti dar daugiau poilsiautojų? – Vasarą Šventojoje ne ką mažiau poilsiautojų nei Palangoje, o ne sezono metu trūksta visus metus veikiančių apgyvendinimo įstaigų, žmonėms nėra kur apsistoti, todėl jie čia ir nevažiuoja. Manau, reikėtų paraginti Šventosios verslininkus neuždaryti savo verslo su vasaros pabaiga, o plėtoti jį visus metus. Aišku, taip pat reikėtų papildomų pramogų, jog žmonės turėtų kažką veikti, todėl, mano nuomone, labai svarbu į Šventąją pritraukti kuo daugiau verslininkų, kurie galėtų investuoti dėl bendros Šventosios bendruomenės gerovės. – Su kokiais sunkumais jau teko jums susidurti naujose pareigose? – Ko gero, didžiausias sunkumas – kai kurių verslininkų atsainus požiūris į savivaldybės patvirtintas taisykles. Pavyzdžiui, reklamos klausimu: verslininkai įžūliai viešina įmonės veiklą – viso miestelio teritorijoje statomi nesuderinti stendai. Su verslininkais buvo bandyta kalbėtis, bandoma išaiškinti, kokia yra tvarka, kaip reikėtų viešinti savo įmonės programą ar veiklą, tačiau verslininkai į tai pažiūrėjo labai atsainiai ir nesigriebė jokių priemonių – nei pašalino tuos stendus, nei suderino, tiksliau net nebandė derinti. Taigi, teko tas reklamas nuimti. Verslininkai mieste – labai svarbi grupė žmonių, kurie kuria paslaugų sektorių. Jeigu yra nesutarimų tarp verslininkų ir valdžios – miestelis niekada neis į priekį, nes nerandamas bendras kompromisas, tad gaila, jog šiuo atveju verslininkai neišgirdo mūsų prašymų. Kitas sunkumas, su kuriuo teko susidurti – triukšmo prevencija. Šventojoje triukšmas naktį – „vizitinė kortelė“, todėl daugelis žmonių labai kenčia dėl kai kurių įmonių vykdomos veiklos. – Šios pareigos ne tik atsakingos, bet ir reikalauja labai daug laiko... – Išties, pareigos užima labai daug laiko, nes ir gyventojai ateina su įvairiomis problemomis, o mūsų tikslas – jas spręsti ir jiems padėti. Seniūnas taip pat prižiūri, kaip laikomasi teisės aktų, prižiūri, kaip, pavyzdžiui, gatvės rekonstrukcijos darbai, dabar sudarinėjame sąmatą dėl naujo šaligatvio įrengimo. Darbų daugiau nei yra laiko, tikrai yra ką veikti, todėl labai svarbu, jog visi rastume bendrą kalbą ir vieni kitų neapsunkintume, taip greičiau kartu kurdami Šventąją tokią, kurios visi norime. – Veronika, papasakokite, prašau, daugiau apie save. Kokia veikla be darbo dar užsiimate? Svarbiausia, kodėl persikėlėte gyventi iš Vilniaus, „pasaulio centro“, į šalies pasienį? Dar nepasigailėjote? – Vieni emigruoja į užsienį, o aš emigravau į Palangą. Buvo labai įdomu išsiaiškinti, ar jaunam žmogui lengva įsitvirtinti ir pradėti kurti savo gyvenimą gimtinėje, mažame mieste kaip Palanga. Taip sutapo, jog susipažinau su savo vyru ir palengva jis mane „perkėlė“ į Palangą. Man Vilniaus čia visiškai netrūksta. Aš ten gimiau, augau ir dabar dažnai nuvažiuoju. Tikrai nekeisčiau palyginti ramaus gyvenimo Palangoje į šurmulingą Vilniaus kasdienybę. Auginti vaikus ir gyventi Palangoje – nieko nuostabiau negali būti, nes vakare kartu su šeima gali pasivaikščioti prie jūros, natūralioje gamtoje. Aišku, vasarą situacija šiek tiek skiriasi, tačiau mes kantrūs – poilsiautojų antplūdis trunka du mėnesius, tad anokia čia bėda, juk metuose lieka dar dešimt mėnesių, kuriuos ramiai gali praleisti Palangoje. Lietuvos vasaros sostinė – Palanga ir nieko čia nuostabaus, bet man čia veiklų netrūksta ir ne sezono metu. Daugelis sako, jog Palangoje žiemą iš nuobodulio galime ir užmigti, tačiau aš tai paneigsiu – visur gali būti liūdna, jeigu neturi ką veikti. Jeigu esi miesto žmogus ir retkarčiais tau reikia šurmulio – gali nuvažiuoti į Klaipėdą. Šventajai visada jausiu sentimentus, nes būtent čia susipažinau su savo dabartiniu vyru. Klausiate, kokia kita veikla be darbo užsiimu? Žinote, kai turi mažą vaiką, papildomos veiklos be darbo kaip ir nėra, nes tam nebelieka laiko. Vaikui reikia skirti gerokai daug savo laiko bei dėmesio, taip pat esu moteris, tad kyla ir visokiausių buities klausimų (juokiasi). Kai turiu laiko, mėgstu skaityti tam tikru gyvenimo laikotarpiu naudingą literatūrą, pavyzdžiui, šiuo metu domiuosi knygomis apie vaikų auginimą. Taip pat nemažai domiuosi Palangos miesto savivaldybės veikla, skaitau įvairius straipsnius. Laiko tikrai nėra daug, tad stengiuosi pasimėgauti ir vasaros teikiamais malonumais, nes pagaliau į Palangą pagaliau atkeliavo geras oras. Kai su šeima turime laiko, visada einame į Birutės parką, aplankome mieste vykstančius renginius. Laisvalaikiu užsiimu namų ruoša ir leidžiu laisvalaikį kartu su šeima – pavyzdžiui, dviračiais važinėjame po Palangą. Išnaudojame laisvalaikį turiningai, nes laiko darbo savaitę daug nėra. Savaitgaliais stengiamės kažkur išvažiuoti, tačiau ne visada pavyksta. Taigi, mano „hobis“ šiuo metu – vaikas. – Kodėl dalyvavote konkurse tapti Šventosios seniūne? Kuo šios pareigos jus žavi? – Norėjau išmėginti save, nebijau naujų iššūkių. Dalį kriterijų tokioms pareigoms užimti aš jau atitikau, nes dirbau savivaldybėje. Reikėjo išsilaikyti dar kelis atitinkamus egzaminus pagal Valstybės tarnybos įstatymą, o kitą dalį reikėjo laikyti iš naujo. Pasitariau su vyru, jis mane padrąsino, tad pabandžiau ir pavyko. Žinių aš turiu, noriu jas pritaikyti darbe ir įgyti naujų gebėjimų. Tai – man iššūkis. Mėgstu dirbti dėl rezultato, tad tikiuosi jo ir čia. – Kokias perspektyvas kaip jauna vadovė, juolab tokiose atsakingose pareigose, įžvelgiate Šventojoje? – Didžiausia Šventosios problema – sezoniškumas. Ateina ruduo, gatvės ištuštėja, baruose, kavinėse durys užsidaro ir į miestelį ateina vegetacijos laikotarpis. Jaunam žmogui, kaip žinia, reikia veiksmo, reikia judesio, masių. Aišku, tai dar priklauso nuo žmogaus. Man jau būnant jaunai nepatiko toks aktyvus gyvenimas ir didelės žmonių minios, todėl visiškai neprieštaravau gyventi Palangoje. Vasarą Šventojoje darbų jaunam žmogui – apstu, tačiau su rudeniu viskam užsidarius, čia jam perspektyvos nebėra. Tai yra didžiausia problema. – Kokia jūsų Šventosios vystymo vizija? Ar esate ją aptarusi su jūsų partijos (TS-LKD) skyriaus pirmininku ir miesto meru Šarūnu Vaitkumi? – Dar nebuvo laiko, kadangi yra vasaros sezonas, savivaldybėje labai daug darbų, didelis užimtumas. Taip pat Palangos miesto meras turi naujų rūpesčių padidėjus šeimai, tad viskas yra atidėta rudeniui. Šiuo metu stebiu vyraujančias problemas Šventojoje, galvoju ką miestelyje reikėtų keisti, o vėliau teks su savivaldybės administracija kalbėtis apie finansavimą, juolab, kad netrukus bus tvirtinamas savivaldybės biudžetas 2016 metams. – Buvęs seniūnas Eugenijus Čilinskas „Palangos tiltui“ sakė, kad pažįsta kiekvieną Šventosios gyventoją. Kiek jūs pažįstate jų? – Po truputį susipažįstu su šventojiškiais, sekasi neblogai. Nemažai bendruomenės narių ateina į seniūniją, taip pat su daugeliu susipažįstu kalbėdama apie Šventosios problemas. Jau spėjau susipažinti ir su keliais verslininkais. Šiuo metu Šventojoje verda gyvenimas, visi dirba – juk vasaros sezonas, tad laukiu rudens, kada galėsiu susipažinti su Šventosios bendruomenėmis. Visų gyventojų kol kas nepažįstu, tačiau labai tikiuosi, jog teks susipažinti. – Ar jūsų geriems ketinimams nepakiš kojos, kad Šventosios biudžetas nedidėja ir yra tvarkomas Palangos miesto savivaldybės administracijos? – Strateginiame plane yra numatyta ką mes atliksime, berods, per penkerius metus. Aišku, norėtųsi, jog Palangos biudžetas būtų didesnis, nes tada didesnis finansavimas būtų skirtas ir Šventajai. Aš tikiu, jog Šventoji su laiku taps gražesnė ir patrauklesnė, tačiau nenorėkime iš jos padaryti antros Palangos. Šventoji turi būti unikali, tad turime pagalvoti, kokia turi būti miestelio vizija. Jeigu Šventoji turės uostą, o aš tikiu, kad jis tikrai bus, manau, kad Šventoji skirsis nuo Palangos ir turės visiškai kitokį poilsiautojų kontingentą. – Kaip užkimšti burnas žmonėms, sakantiems kad TS-LKD Palangos skyriaus konservatorių viršūnės jus „prastūmė“ į seniūno postą? – Niekaip. Žmonių, kurie taip kalba, nuomonės tikrai nesistengsiu pakeisti, nes jau anksčiau jie viską yra išsakę. Užkimšti burnų tikrai neketinu, jeigu jie taip galvoja, tegul galvoja, bet tam konkurse galėjo dalyvauti visi, o kas nepatenkinti rezultatu, galėjo apskųsti. Konkurso procedūros nepažeistos. Buvo daug norinčiųjų dalyvauti konkurse, vėliau jų liko mažiau. Tikrai niekam per prievartą savęs į širdį nekišiu, juk darbais, o ne kalbomis tėvynę mylime ir darbai viską parodys. Keistai atrodytų, jog jeigu priklausai vienai ar kitai politinei partijai, būtų atimama konstitucinė teisė pateikti savo kandidatūrą viename ar kitame konkurse. – Kokia jūsų, seniūnės, alga? Ar ji ne per maža, palyginti su jūsų pajamomis, kurias gaunate iš savo vilos Palangoje nuomos vasarą? Beje, kaip sekasi jūsų verslas? Kas jį tvarko, kol jūs Šventojoje? – Vilos aš nenuomoju, neturiu jos, ta informacija internete – sena ir neatitinka tikrovės. Dirbu seniūne ir verslu tikrai neužsiimu. Atlyginimas yra toks, koks numatytas pagal įstatymą. Atėjau tikrai ne dėl pinigų, nes anksčiau uždirbau tikrai daugiau. – Papasakokite, kokią Šventąją įsivaizduojate, pavyzdžiui, po 20 metų?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėdos apygardos teismas praėjusį penktadienį, birželio 30 dieną, išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl netinkamai laikomos Kurhauzo dalies paėmimo valstybės nuosavybėn, atlyginimo priteisimo ir žalos atlyginimo, pakeitė Palangos apylinkės teismo sprendimą ir nutarė išlikusią medinę pastato dalį, priklausančią pastato bendrasavininkui Gediminui Jackai, perduoti valstybės...


Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ragina gyventojus, Šventojoje be leidimų pasistačiusius prekybos bei kitus laikinuosius įrenginius, juos išsigabenti iki metų pabaigos. Nesuskubus to padaryti savininkams, nelegalūs įrenginiai bus nukeldinti stebint antstoliui.


Idėja Šventosios pagrindinėje mokykloje įvesti vienodą mokyklinę aprangą subrandinta visai neseniai, nors svarstymai apie tokią galimybę sklandė jau kelerius metus.


Šventosios seniūnaitis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyriaus aktyvistas Romutis Šeštokas įsitikinęs, kad Šventoji ateityje turėtų virsti gamtos kurortu. „Šventojoje daug miškų priklauso miškų urėdijai – jie kitaip vertina miškus. Aš miestelyje esantį mišką...


Palangos „emigrantei“, trisdešimtmetei Veronikai Skeberdytei tokios greitos karjeros galėtų pavydėti daugelis: buvusi vilnietė – sostinėje 2012 metais ji baigė teisę Mykolo Romerio universitete, o prieš tai Lietuvos edukologijos universitete įgijo socialinio pedagogo specialybę – gavo darbą Palangos miesto savivaldybėje, o prieš dvi savaites...


Lietuviai turi būti įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą?  1

Vaidas LEKSTUTIS Sambūrio „Būkime vieningi“ koordinatorius, 2013 11 11 | Rubrika: Miestas

Daugelis esate girdėję, o gal ir matę Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonoji knyga – juridinis valstybės dokumentas, kurio pagrindu Lietuvos Respublikoje organizuojama retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga. Šią knygą sudaro žinių sąvadas apie saugomų rūšių būklę ir apsaugos būdus.


Jeigu Palangoje statėte namą – ar ruošiatės tai daryti, – ir prireikė techninio projekto, sklypo detaliojo plano, o gal geodezinių, kitokio projektavimo ar topografijos darbų, galbūt jau teko praverti UAB „Vakarų regiono projektai“ įkūrėjo ir direktoriaus Rimvydo Grikšo duris.


Šventoji pavargo būti Palangos podukra  7

Linas JEGELEVIČIUS, Livija GRAJAUSKIENĖ, 2013 01 03 | Rubrika: Miestas

  Paskutiniojo praėjusių metų Kretingos rajono tarybos posėdžio metu politikus nustebino Tarybos narys Edmundas Valantiejus, perdavęs kai kurių šventojiškių klausimą: kaip pažiūrėtų kaimyninio rajono valdantieji, jeigu artimiausiu metu į juos būtų kreiptasi su prašymu, kad po beveik 40 metų Šventoji vėl taptų Kretingos rajono dalimi? Gyventojų...


„Ar geras šokis turi būti panašus į jūros šėlsmą? Labai jau poetiškai pasakyta. Šokis turi būti visoks“, – nusišypsojo sužinojęs pagrindinę mūsų pokalbio temą tarptautinės kategorijos teisėjas, Lietuvos sportinių šokių federacijos viceprezidentas, Palangos moksleivių klubo sportinių šokių kolektyvo vadovas Paulius...


Šventoji nori būti Lietuvos ungurių sostine

Konstantinas DUBAUSA, 2010 07 14 | Rubrika: Miestas

Šventosios turizmo asociacija ieško idėjos, kuri padėtų išskirti miestelį Lietuvos pajūrio žemėlapyje. Vienas iš variantų – paskelbti Šventąją Lietuvos ungurių sostine.  Tokį vardą pateisintų Šventojoje įkurta žuvų auginimo ferma, tiekianti šviežią produkciją ant poilsiautojų pagal susitarimą su restoranais nepriklausomai nuo orų ar žvejų  laimikių. Galbūt – ne tik ungurį, bet...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas