Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė įsigijo tvirčiausią ramstį pareigose – naująjį Vietos savivaldos įstatymą

Ilgai dantį ant Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės griežiantys  Palangos miesto savivaldybės vadovai kol kas lieka musę kandę. Nuo balandžio 1 dienos įsigaliojus naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymui, dviprasmiškai vertinamai V. Skeberdytei nereikės vasarą dalyvauti naujame konkurse – ji seniūne dirbs neterminuotai. Nors Skeberdytė buvo pašalinta iš TS-LKD dėl galimai savanaudiškų savo interesų VRM pasiryžus privatizuoti „Pušynas“, Savivaldybė mielais jos atsikratytų ir kaip seniūnės, tačiau naujoji Vietos savivaldos įstatymo redakcija – jos pusėje. 

Tikėtasi daug, bet nusivilta

Kad prieš daugiau kaip 10 metų vieno kurorto konservatorių šulo į Palangą pakviesta gyventi Veronika, perspektyvi veikli moteris, per dešimtmetį tapo ašaka gerklėje, niekas nė neslepia: „Skeberdytė seniūnė, kurią mažai kas tose pareigose matė – ji dabar augina jau ketvirtą vaiką. Lietuvai tai – labai gerai, bet kai seniūnė – nuolat motinystės atostogose, o, svarbiausia, konfliktiška, nedalyvauja net Savivaldybės pasitarimuose, net seniūnijos klausimais – seniūnijai nelabai gerai,“ – „Palangos tiltui“ savo nuomonę išreiškė šventojiškis Ramutis Šeštokas. 

Koks mažas pasitikėjimas seniūne, parodo mero rinkimų rezultatai

„Aš ja esu labai nusivylęs. Kaip seniūnaitis, buvau Savivaldybės komisijoje, kuri patvirtino V. Skeberdytę seniūne. Aš jai skyriau aštuonis balus. Maniau, kad jaunas žmogus, norės dirbs, kaups gerąją patirtį. Man seniūnas turi būti šeimininkas – veiklus, geranoriškas, sugebantis ieškoti ir rasti kompromisus. Deja, su ja kitaip išėjo – mano akimis, ji įsivėlė į daug intrigų, susipriešino su dalimi gyventojų, sukonfliktavo su valdžia. Ji jau atbuvo dvi kadencijas, bet neturėjo nė vieno susitikimo su gyventojais. Iš kur gyventojams žinoti, kas yra daroma, kas bus padaryta? Kam toks seniūnas ar seniūnė?“ – retoriškai klausė R. Šeštokas, patikinęs, kad jis pirmiausia reiškia savo nuomonę.

„O kur dar visi jos konfliktai su Savivaldybės valdžia? Kai konfliktuoji tokiose pareigose, automatiškai atsiduri už borto. Tokiose pareigose diplomatija ir komunikabilumas – būtina. Sekmadienį nueiti į mišias geram seniūnui nepakanka,“ – sakė R. Šeštokas.

Pasak jį, V. Skeberdytės silpną palaikymą Šventojoje rodo ir tiesioginiai merų rinkimų, kuriuose ji dalyvavo, rezultatai: „Surinko vos 20 su „kapeikomis“ balsų. Juokinga. Gera seniūnė turėjo pusę balsų turėjo rinkti. 

„Man juokinga, kad merus dabar renkant gyventojams tiesiogiai, seniūnai renkamai pagal senąją tvarką. Tokia, kokia seniūnė yra V. Skeberdytė, nebūtų blogiau, jeigu visai nebūtų seniūno Šventojoje – kas nors iš (Savivaldybės) administracijos ją pakuruotų,“ – dėstė R. Šeštokas.

Žinomas šventojiškis sakė, kad ir jis mielai dalyvautų seniūno konkurse, tačiau negalįs – neturįs aukštojo mokslo diplomo.

Vaidas Šimaitis: „Aš negaliu pasakyti nė vieno gero žodžio apie jos darbą“

„Kai tik ji atsikėlė į Palangą ir laimėjo seniūnės pareigas, aš, kaip ir kiti, tikėjausi, kad ji – jauna ir veikli moteris – kalnus nuvers radusi kelią į šventojiškių širdis. Tačiau taip neatsitiko. Aš asmeniškai negaliu pasakyti nė vieno gero žodžio apie jos darbą. Nenoriu blogai apie ją kalbėti – tegul daug kas lieka jos sąžinėje. Tegul pati pirmiausia atsako, ar visada deramai elgėsi? Ir ji pati ir jos artimiausia aplinka? Jos veikloje pasigedau ir pasigendu miestelio reikalų visumos išmanymo, bendravimo su gyventojais, strateginio mąstymo, organizacinių dalykų. Daug jos veikloje buvo kitokių dalykų – ambicijų, ir net nesveikų. Čia – mano nuomonė,“ – Vaidas Šimaitis sakė „Palangos tiltui.“

„Mano nuomone,  ji kaip seniūnė – tik formali, technine prasme. Mano nuomone, reikėtų pasvarstyti, ar Palangos savivaldybei apskritai reikalinga Šventosios seniūnės pareigos – reikalus gyvenvietėje galima puikiai spręsti ir centralizuotai, iš Savivaldybės,“ – dėstė V. Šimaitis.

„Juolab, kad turime ir seniūnaičių pareigybes – viskas yra labai suvelta. Naujasis Vietos savivaldos įstatymas kažkodėl to nereglamentuoja,“ – sakė pašnekovas.

Nedalyvauja Savivaldybės posėdžiuose

Anot buvusio Tarybos nario, kai Savivaldybėje svarstomi Šventosios klausimai, V. Skeberdytė neretai, net kai ji dirbo, o ne augino vaikus, net nedalyvavo tokiuose posėdžiuose – dėl asmeninių ambicijų. Be to, ji, kaip buvusi mano partietė, buvo skyriaus atsakingoji sekretorė – turėjo skyriaus narių duomenis. Tegul lieka ant jos sąžinės, ar ji tais duomenimis nepasinaudojo išskirtinai savo ambicijoms (V. Skeberdytė kandidatuodavo į TS-LKD Palangos skyriaus pirmininko pareigas ir rinkdavo 25-35 balsus – L. J.). Matyt, ji partiečiams, ypatingai vyresnės kartos, skambino ne tik juos informuodama apie skyriaus pirmininko rinkimus ar kitus organizacinius skyriaus dalykus,“ – „Palangos tiltui“ sakė šventojiškis verslininkas, konservatorius, buvęs miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. 

„Ji man – kaip avelė vilko kaily: kai jai buvo patikėtos atsakingos Tėvynės Sąjungos -LKD Palangos skyriaus sekretorės pareigos, ji kaupė skyriaus narių duomenis. Ir ne tik: naudojosi jais, kvietė ir ragino narius už ją balsuoti skyriaus pirmininko rinkimuose,“ – laikraščiui sakė kitas sunkiasvoris kurorto konservatorius. 

Mindaugas Skritulskas: „Pasikeitus mero statusui, vertėtų iš esmės peržiūrėti ir seniūno statusą“

Seimo narys Mindaugas Skritulskas, kuris į politiką atvedė dabartinį kurorto merą Šarūną Vaitkų, sakė „Palangos tiltui“: „Reikia pripažinti, kad keičiant savivaldos įstatymą, didžiausias dėmesys buvo skirtas mero ir tarybos institucijoms, o dėl seniūno institucijos platesnių diskusijų nebuvo. Buvo pažvelgta formaliai ir sistemiškai atsisakant seniūnų kadencijų, kadangi seniūnai iš esmės skiriami konkurso tvarka kaip ir bet kuris valstybės tarnautojas.“

Anot M. Skritulsko, vertinant savivaldos įstatymo pakeitimus, ypač pasikeitusį mero statusą, vertėtų iš esmės peržiūrėti ir seniūno statusą. 

„Dabar paprastai seniūnai nėra nei asignavimų valdytojai, nei realiai viešojo administravimo funkcijų įgyvendintojai. Jie yra tarpininkai tarp gyventojų ir savivaldybės administracijos direktoriaus bei kitų padalinių. Todėl dalinai dubliuoja tiek seniūnaičių, tiek kitų padalinių funkcijas. Dar blogiau, seniūnai realiai neatstovauja seniūnijos gyventojų, nes skirtingai nei seniūnaičiai, nėra demokratiškai renkami vietos gyventojų,“ – pastebėjo jis.

„Todėl ir Palangos savivaldybės atveju, matyčiau daugiau prasmės, jei savivaldybės administracijos vadovai, skyriaus vedėjai ar atsakingi darbuotojai slenkančiu grafiku, nustatytomis dienomis tam tikrų teritorijų, nutolusių nuo centro gyventojus, pavyzdžiui, Šventosios, Kunigiškių, Monciškių, Nemirsetos ar Vilimiškės priiminėtų arčiau jų namų. Arba seniūnai būtų skiriami mero asmeninio politinio pasitikėjimo pagrindu. Tuomet merai, ar tiksliau kandidatai į juos, dar prieš rinkimus turėtų įvardinti ką skirs seniūnijos seniūnu. Tokiu būdu merai, siekdami gyventojų palankumo, būtų „priversti“ skirti ne draugelius, bet populiarius vietos bendruomenių lyderius. Seniūnas taptų mero pagalbininku seniūnijoje, turėtų didelę motyvaciją stengtis likti ir kitai kadencijai, o seniūnijos gyventojai netiesiogiai dalyvautų seniūno pasirinkime,“ – „Palangos tiltui“ sakė M. Skritulskas.

„Gal net pasvarstyti, kad gal prasmingiau atsisakyti seniūno, kuris iš esmės atlieka tik tarpininko vaidmenį, o jo sutaupytą metinį darbo užmokestį skirti seniūnaitijos ir vietos bendruomenės veiklai finansuoti,“ – pridūrė palangiškis Seimo narys.

V. Skeberdytė pašalinta ir iš TS-LKD partijos, ir iš Palangos skyriaus

„Palangos tiltas“ primena, kad Veronika Skeberdytė pernai buvo pašalinta ir iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, ir Palangos skyriaus, nors ji tokį Palangos skyriaus sprendimą  buvo apskundusi TS-LKD Priežiūros komitetui Vilniuje ir prašė ją sugrąžinti į skyrių.

Kilus skandalui, kai VRM 2021 metų pabaigoje nusprendė privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ – paaiškėjo, kad V. Skeberdytė yra suinteresuota tuo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl V. Skeberdytės.

VTEK akcentavo, jog V. Skeberdytė, būdama Šventosios seniūne, galimai atstovavo fiziniams asmenims sprendžiant klausimus Palangos miesto savivaldybės administracijoje. VTEK nurodė, jog toks atstovavimas prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms, valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims draudžiančioms atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba.

Apie galimai nedeklaruotus valstybės tarnautojos V. Skeberdytės privačius interesus plačiau sužinota gruodžio viduryje, skandalo dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimo likviduoti Palangos poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ įkarštyje.

Kaip tuomet išaiškėjo, be kitų, dėl „Pušyno“ likvidavimo buvo itin suinteresuota ir Šventosios seniūnė, kurios gyvenimo draugo tėvai tuomet galėtų atgauti žemes, dabar priskirtas „Pušyno“ teritorijai.

V. Skeberdytę ir vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę galimai sieja artimi draugystės ryšiai

Be visa kito, tuomet išaiškėjo, jog V. Skeberdytę ir vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę galimai sieja artimi draugystės ryšiai. A. Bilotaitė, nors iš pradžių ir neigė, bet vėliau vis dėlto viešai pripažino, jog kvietė Šventosios seniūnę tapti jos, kaip Seimo narės, padėjėja ir ketino ją įdarbinti šiose pareigose.

Skandalo įkarštyje VRM ministrė A. Bilotaitė surengtoje spaudos konferencijoje paviešino, jog „Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) patvirtino, kad į „Pušyno teritoriją“ patenka keturi grąžintinos žemės sklypai ir tarp jų patenka V. Skeberdytės vaikų senelių keturių arų dydžio sklypas“. Tačiau ministrė neigė žinojusi apie savo bendrapartietės ir kandidatės į padėjėjas interesus.

V. Skeberdytė tuomet aiškino, jog atstovauja ne sau, o savo vaikų seneliams, ir turinti teisę tai daryti. Viešųjų ir privačių interesų deklaracijose ji nenurodė, kad sklypą, kurio atgavimu rūpinasi, siekiama susigrąžinti jos artimiesiems. „Aš, kaip seniūnė, jokių sprendimų, kuriuos priima Palangos miesto savivaldybė, neįtakoju. Aš juose nedalyvauju. Nedalyvauju darbo grupėse“, – tuomet viešai kalbėjo moteris.

VTEK taip pat įpareigojo V. Skeberdytę per penkias darbo dienas papildyti savo privačių interesų deklaraciją dalyje „Sutuoktinis, sugyventinis ar partneris“ ir nurodyti vieną iš šių kriterijų atitinkantį asmenį, su kuriuo ją galimai sieja giminystės ryšiai.

Turi nuobaudą, bet ginčija

Vytautas Korsakas, Savivaldybės juristas, sakė šią savaitę „Palangos tiltui“, jog V. Skeberdytė „tikrai turi mažiausiai vieną nuobaudą“. „Už tai, kad pasirašinėjo raštus, nors teisės tam ji neturėjo. Ji ginčijo nuobaudą,“ – sakė juristas.

V. Skeberdytė neatsakė į „Palangos tilto“ klausimus, tik atsiuntė nuorodą į naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, pagal kurį jį dabar seniūne darbuosis neterminuotai.