Nėgių žvejyba Šventosios upėje papildė Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą
Gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje vykusiose Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmėse Palanga sulaukė ypatingos ir džiugios žinios – nėgių žvejybos tradicija Šventosios upėje oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Tai – reikšmingas įvertinimas Šventosios bendruomenei, žvejams ir visiems, kurie saugo bei puoselėja iš kartos į kartą perduodamą tradiciją. Nėgių žvejyba – ne tik amatas, verslas, bet ir svarbi pajūrio krašto tapatybės dalis.
Vertybę iškilmėse pristatė šios tradicijos puoselėtojai ir žinovai – Šventosios žvejai, Palangos miesto garbės pilietis Mikelis Balčius bei Palangos kurorto muziejaus atstovai.
Paraišką Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui parengė Palangos kurorto muziejus komanda kartu su tradicijos puoselėtojais ir vietos bendruomene.
Svarbią dieną kartu dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas bei Tarybos narys Nerijus Stasiulis.
Šventėje buvo pristatoma trylika nacionalinį sąvadą papildžiusių gyvojo paveldo reiškinių. Be nėgių žvejybos Šventosios upėje, pristatytos Trijų Karalių vaikštynės Darsūniškyje, Lietuvininkų giedojimo bei žemaičių dounininkų dainavimo tradicijos, analoginės fotografijos tradicija Lietuvoje, bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimo tradicija Lazdijų krašte, krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje, Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose, Skriaudžių kanklės – šimtametė muzikavimo tradicija, taip pat – net keturios paveldo išsaugojimo veiklos: etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursai Kelmėje, Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“, romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“, žirgų maudynės Anykštėnų naktigonės šventėje.
Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą jau įrašytos 83 gyvosios tradicijos, atspindinčios mūsų šalies kultūrinę įvairovę ir gyvą paveldą. Nuo šiol Palangos miesto savivaldybė gali didžiuotis jau dviem į šį sąvadą įrašytomis vertybėmis - nėgių žvejybos tradicija Šventosios upėje bei 2021 m. į šį sąvadą įrašytomis Palangos Jurginėmis.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje vykusiose Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmėse Palanga sulaukė ypatingos ir džiugios žinios – nėgių žvejybos tradicija Šventosios upėje oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Pajūrio žvejai skundžiasi dėl nėgių žvejybos apribojimo
2024 01 25 | Rubrika: Miestas
Šventosios žvejai skundžiasi, kad dėl Aplinkos ministerijos nustatytų ribojimų negali gaudyti nėgių, ketvirtadienį skelbia „Vakarų ekspresas“.
Pripažinimas Vilniaus Rotušėje – kurorto „Mėguvos“ Jurginės įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą
"Palangos tilto" informacija, 2022 05 06 | Rubrika: Miestas
Gegužės 5 dieną Vilniaus Rotušės didžiojoje salėje Palangos Kultūros ir jaunimo centro folkloro ansambliui „Mėguva“ įteiktas išskirtinis sertifikatas, pažymintis, jog didžiausiame šalies kurorte rengiamos Jurginės įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Palangos Jurginės įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą
2022 02 23 | Rubrika: Miestas
Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms – skelbiami naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai. Jų šį kartą, jau penktąjį, net devyni – praneša Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tarp nematerialaus kultūros paveldo vertybių – ir Palangos Jurginės.
Antradienį, lapkričio 16 d., Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Šventosios upėje tikrino versline žvejyba užsiimančius žvejus.
Valstybinė kultūros paveldo komisija dairėsi po Palangą 5
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 03 21 | Rubrika: Miestas
Vakar, pirmadienį, kurorte vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėti Palangos kultūros paveldo objektai. Išvažiuojamojo posėdžio metu kurorte lankėsi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, komiteto narė Marija Aušrinė...
Palangoje – šimtas trylika kultūros vertybių
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 09 | Rubrika: Kultūra
Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 111 kultūros vertybių, registruotų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila, regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui...
Palangos miesto istorinė dalis – didžiausias ir sudėtingiausias kultūros paveldo objektas
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 06 27 | Rubrika: Kultūra
Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...
Palangos miesto istorinė dalis – didžiausias ir sudėtingiausias kultūros paveldo objektas 2
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 05 30 | Rubrika: Kultūra
Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....
Beveik pusė Palangos kultūros vertybių – privačiose rankose
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 03 14 | Rubrika: Kultūra
Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?