Nenustebkite, jei pajūryje sutriks ar dings ryšys: kalti visai ne rusai

Vasara pajūryje neatsiejama nuo tūkstančių poilsiautojų, užpildančių tiek paplūdimius, tiek miesto gatves. Tačiau kartu su žmonių antplūdžiu kasmet sugrįžta ir kita problema – prastas mobilusis ryšys bent jau Palangos apylinkėse.

Ir ji nėra susijusi su ryšių trikdžiais iš Rusijos, kuriuos tarnybos šiemet fiksuoja nuolatos. Tiesiog dabartinių ryšio perdavimo tinklo pajėgumų ne visada užtenka vasarą gerokai išaugusiam vartotojų skaičiui.

Šiai problemai išspręsti operatoriai siūlė sprendimą – pastatyti naujų ryšio bokštų, kurie padėtų sustiprinti tinklo aprėptį ir užtikrinti stabilų ryšį net didžiausio apkrovimo metu.

Pasak ryšio tiekėjų, šiam planui kelią užkirto Palangos savivaldybė, kuri atmetė prašymą išduoti leidimą statyboms. Savo sprendimą savivaldybė motyvuoja tuo, kad ryšio bokštas neva darkytų kurorto vaizdą. 

Visgi, mobiliojo ryšio operatoriai pažymi, kad itin daug dėmesio skiria estetikai – stotys vis dažniau maskuojamos, integruojamos į pastatų architektūrą, apželdinamos ar net transformuojamos į šviestuvus ar reklaminius stendus. 

Tačiau jei operatoriai siūlo įvairius sprendimus, leidžiančius išlaikyti miesto estetiką, kodėl šie pasiūlymai vis dar atmetami?

Sulaukia skundų iš klientų 

„Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas dr. Evaldas Stankevičius pabrėžė, kad mato poreikį didinti investicijas į tinklą pajūryje. Pasak jo, klientai dažnai skundžiasi ryšio kokybe šiame regione. 

„Nuolat sulaukiame šio regiono gyventojų skundų ir prašymų pagerinti ryšį, o pastaraisiais mėnesiais tokių nusiskundimų daugėja, ypač iš Palangos. Pirmiausia tai svarbu žmonėms, kurie čia gyvena ištisus metus“, – nurodė E. Stankevičius.

Anot jo, bendrovė jau ne pirmus metus bando pagerinti ryšį šioje poilsiautojų pamėgtoje lokacijoje, tačiau susiduria su sunkumais. 

„Nuo 2020 m. nepavyko pastatyti nė vienos naujos bazinės stoties. Suprantame, koks subtilus ir kompleksiškas yra miesto plėtros ir infrastruktūros planavimas, todėl, pavyzdžiui, pernai teikėme iškart 11 siūlymų, kur būtų galima statyti naujas bazines stotis ir antenas, tačiau nė vienas nebuvo patvirtintas“, – dalijosi E. Stankevičius. 

Situaciją apsunkina besikuriantys rajonai 

Kad Palangoje trūksta ryšio bokštų pritarė ir „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas. 

„Vasaros savaitgaliais Palanga sulaukia 200 tūkst., o neretai ir daugiau poilsiautojų, tad tokiam kiekiui žmonių užtikrinti kokybišką ryšį reikėtų daugiau kaip 40 ryšio bokštų. 

Be to, pajūryje sparčiai statomi nauji namai, daugiabučiai, ypač aktyvi Nemirsetos, Monciškių, Kunigiškių ir paties Palangos miesto plėtra. Visiems šio regiono gyventojams ir poilsiautojams reikia kokybiško „Bitės“ ryšio“, – nurodė J. Špakauskas. 

Pasak jo, šiuo metu „Bitė Lietuva“ Palangos mieste ir rajone turi 20 ryšio bokštų, tai reiškia, kad reikėtų pastatyti bent dar tiek pat, kad nesklandumų nekiltų.

„Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas atkreipė dėmesį, kad šį klausimą reikia vertinti atsakingai, kadangi ryšio infrastruktūra yra gyvybiškai svarbi tiek vietos gyventojams, tiek verslui.  

Anot jo, ne sezono metu ryšio kokybė Palangoje yra pakankamai gera – didžiojoje miesto dalyje „Telia“ ryšys yra stabilus. 

„Tačiau išimtys – naujai besikuriantys kvartalai, tokie kaip Nemirseta ar Monciškės, kur infrastruktūra dar nepasiekė reikiamos plėtros stadijos.  

Vis dėlto pagrindiniai iššūkiai kyla vasarą, kai vartotojų skaičius išauga keliasdešimt kartų. Tokiu metu bazinės stotys ne visada pajėgia aptarnauti didžiulį vartotojų srautą, dėl ko gali sumažėti duomenų perdavimo greitis, pablogėti balso ryšys ar net atsirasti trumpalaikių sutrikimų“, – dalijosi R. Mikalauskas. 

Pasak jo, tai tik dar kartą parodo, kad ryšių infrastruktūros plėtra yra būtina, o norint užtikrinti stabilų ir kokybišką ryšį tiek sezono metu, tiek visus metus, bazinių stočių plėtra yra neišvengiama. 

„Ypač svarbios yra miesto plėtros kryptys – į Šventosios ir Klaipėdos (Nemirsetos) puses. Šiose teritorijose dažnai fiksuojama prasta ryšio kokybė, todėl būtinos investicijos į naują infrastruktūrą.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad kokybiškas ryšys yra būtinas ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir viešajam saugumui, greitajam reagavimui, verslui bei išmaniosioms miesto paslaugoms. Tad kalbame ne vien apie technologiją – tai ir investicija į regiono konkurencingumą bei patrauklumą“, – pažymėjo „Telia“ atstovas. 

J. Špakauskas atkreipė dėmesį, kad norint užtikrinti aukščiausio lygio ryšį, svarbiausia, yra bendradarbiavimas su miesto valdžia.

„Šio mėnesio pradžioje Lietuvos pajūryje išjungus senąjį 3G ryšį, šiuo metu regione stipriname 4G ir naujos kartos „Bitės“ 5G ryšį. 

Tam labai svarbus bendradarbiavimas tarp ryšio tiekėjų ir miesto valdžios, taip pat tarp ryšio tiekėjų ir verslo, gyventojų, viešųjų įstaigų. Tik sklandaus bendradarbiavimo dėka ryšys Palangoje ir visame pajūryje atitiks aukščiausius mūsų klientų reikalavimus“, – pabrėžė bendrovės atstovas. 

Jokių projektų negavo 

Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovės spaudai Tamaros Zaicevos, savivaldybė supranta, kad patikimas mobilusis ryšys yra svarbus tiek miestiečiams, tiek kurorto svečiams, ypač vasaros sezono metu, kai vartotojų skaičius pajūryje smarkiai išauga. 

Savivaldybė esą yra suinteresuota, kad tiek Palangos gyventojai, tiek svečiai kurorte gautų kokybišką mobilųjį ryšį. Tačiau, anot atstovės, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ryšių tinklų plėtra – pirmiausia mobiliojo ryšio operatorių atsakomybė.

T. Zaiceva pasidalijo, kad savivaldybė ne kartą ne kartą susitiko su mobiliojo ryšio teikėjais, su vienu iš jų dar rudenį pavyko išgryninti ir išsirinkti būsimų mobiliojo ryšio bokštų vizualinį dizainą, kad jis kuo mažiau būtų matomas ir nesudarytų vizualinės taršos. Tuo metu atmesti buvo tik šių reikalavimų neatitikę pasiūlymai. 

„Savivaldybė nepritarė tam, kad mobiliojo ryšio antenos būtų įrengiamos ant mobilių priekabų – tai kurortui netinkamas vizualinis sprendimas, tad buvo pasirinktas mažiau taršus stacionarus variantas, kuris primena didesnių išmatavimų gatvės šviestuvą“, – nurodė savivaldybės atstovė. 

Anot T. Zaicevos, Palangos miesto savivaldybė iki šiol nėra gavusi nė vieno mobiliojo ryšio operatoriaus oficialaus prašymo leisti kurorto teritorijoje, valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Palangos savivaldybė, įrengti ryšio bokštus. Esą nėra gautas derinti ir nė vienas statybos projektas.

Problemą turi spręsti Aplinkos ministerija? 

Palangos savivaldybės atstovė paminėjo, kad pagal galiojančią praktiką, būtent mobiliojo ryšio operatorius turi išsirinkti teritoriją, kur jam reikalingas bokštas ryšiui sustiprinti. 

Visgi keblumų esą kelia nustatyta teritorijų naudojimo paskirtis, kuri dažnai nesutampa su operatorių pasirenkamomis vietomis. 

„Problema ta, kad pagal Aplinkos ministro įsakymą dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo, numatyta, kad elektroninių ryšių infrastruktūros statiniai (perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai ir kiti inžineriniai statiniai) gali būti įrengiami tik susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijose“, – dalijosi T. Zaiceva. 

Kitaip tariant, nei miškuose, nei rekreacinės, komercinės ar gyvenamosios paskirties žemės teritorijose tokie statiniai yra griežtai negalimi. 

T. Zaiceva atkreipė dėmesį, kad vienas iš mobiliojo ryšio operatorių pateikė apie 10 vietų sąrašą, kur norėtų Palangos savivaldybės teritorijoje pastatyti ryšio perdavimo statinius. Tačiau dauguma šių vietų neatitiko tokiam statiniui reikalingos žemės paskirties reikalavimo. 

„Atsižvelgiant į tai Savivaldybės specialistai parinko ir pasiūlė kelias vietas, kurios patenka į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas, tačiau gavome atsakymą, kad jos neatitinka paslaugos teikėjo poreikių ir jam yra netinkamos“, – pažymėjo savivaldybės atstovė. 

Anot jos, esant panašioms situacijoms visose Lietuvos savivaldybėse, kai ryšio operatoriai negali išdėstyti bokštų pagal jų ryšio perdavimo galimybes ir aprėptį, tai turi būti sprendžiama aukštesniu lygiu. 

„Ministerija turėtų pagal kompetenciją imtis iniciatyvos keisti teisės aktų reglamentus dėl lankstesnių žemės naudojimo sąlygų ryšių infrastruktūros plėtrai. Tai leistų mobiliojo ryšio operatoriams greičiau spręsti bokštų įrengimo klausimus bei pagerinti ryšio kokybę kurorte ir visoje šalyje“, – nurodė T. Zaiceva.

Imasi alternatyvių sprendimų 

„Tele2“ atstovas pabrėžė, kad ryšio padengimo klausimas pajūryje šiuo metu yra bendrovės prioritetas, todėl kiek įmanoma, išnaudoja ir kitas priemones jam gerinti. 

„Pavyzdžiui, praplečiame esamų stočių talpą. Tačiau yra situacijų, kai to nebepakanka. Pavyzdžiui, tam, kad užtikrintume tinkamą pajūrio padengimą 5G ryšiu, reikia ir naujų stočių, nes dėl naujos kartos ryšio specifikos – trumpesnių bangų – gero ryšio užtikrinimui stotys turi būti statomos tankiau, jų reikia daugiau. 

Taip pat dėl fizikinių savybių ryšio stotys geriausiai veikia, kai yra statomos tam tikru atstumu ir tam tikra išdėstymo tvarka viena nuo kitos. Todėl parinkti tinkamą vietą nėra paprasta. Naują stotį pastatyti – brangus ir ilgas procesas“, – dalijosi E. Stankevičius. 

„Bitė“ taip pat naudoja alternatyvius sprendimus tokius, kaip mobilios konstrukcijos, kurios padeda užtikrinti gera ryšį masiniuose renginiuose, pavyzdžiui, „Aurum 1006 km“ lenktynėse. 

Be to, operatoriai bendradarbiauja ir dalijasi sprendimais, kad žmonės galėtų laisvai skambinti ir sulaukti skambučių, gauti žinutes ir nelaimės atveju išsikviesti pagalbą. 

Yra ir daugiau galimų alternatyvių sprendimų, tačiau pasak bendrovės atstovo, jiems įgyvendinti reikia aktų pakeitimų ir valdžios pritarimo. 

„Taip pat operatoriai yra linkę siūlyti įvairių sprendimų, susijusių su gatvių apšvietimo stulpais, sankryžose esančiomis šviesoforų konstrukcijomis. Vis tik ir šių idėjų įgyvendinimui reikia valstybinių institucijų bendradarbiavimo ir tam tikrų įstatyminių aktų pakeitimo. 

Bet visų pirma, reikėtų rajonų administracijos pritarimo, kad maksimaliai geras ryšys būtų pasiekiamas visiems Lietuvos pajūrio gyventojams ir svečiams ištisus metus“, – nurodė J. Špakauskas.  

Tuo metu „Telia“ atstovas nurodė, kad šiuo metu realių ir veiksmingų alternatyvų bazinėms stotims praktiškai nėra. 

„Kiekviena stotis turi ribotą veikimo zoną – dažniausiai iki 500 metrų – todėl jų išdėstymas yra labai svarbus. Bazinė stotis negali būti pastatyta miške ar atokioje vietoje, jei reikia aptarnauti gyvenamuosius kvartalus. 

Ryšio kokybė tiesiogiai priklauso nuo tinklo tankio. Todėl operatoriai, planuodami plėtrą, remiasi duomenų srautų analize, realiais vartotojų poreikiais ir techniniais skaičiavimais. Laisvės improvizacijoms – nedaug“, – nurodė R. Mikalauskas.

Po truputį juda pozityvia kryptimi 

J. Špakausko teigimu Palangoje ir Šventojoje bendrovės ryšio kokybė yra gana gera, tačiau vis tiek gyventojai ir poilsiautojai gali susidurti su nesklandumais. Tuo metu daugiausiai klausimų kelia sparčiai augantys rajonai. 

„Šiuo metu sprendžiame, kaip užtikrinti dar platesnį interneto veikimą ir jo greitį sparčiai augančiose Nemirsetos, Kunigiškių ir Monciškių gyvenvietėse. 

Čia statyti naujus ryšio bokštus net ant privačių objektų nėra lengva, nes visi nori greito interneto, bet antenų – nemėgsta. Tiesa, reikėtų įvertinti, kad naujas ryšio bokštas dažnai reiškia ne tik greitą internetą, kokybiškas visas ryšio paslaugas, bet ir papildomas pajamas turto savininkams“, – dalijosi vyras. 

Pasak „Bitė Lietuva“ atstovo, svarbu pabrėžti, kad mobilusis ryšys yra reikalingas ne tik tam, kad žmonės galėtų pramogauti, dirbti nuotoliu, bet ir pačių saugumui. 

„Pajūryje dažnai kyla audros, o stichiniai gamtos reiškiniai – intensyvėja. Kokybiškas ryšys reikalingas tam, kad būtų galima žmones informuoti apie šiuos saugumui ir turtui pavojų keliančius reiškinius“, – pabrėžė J. Špakauskas. 

Tam pritarė ir „Telia“ atstovas, kuris pridėjo, kad svarbu suprasti, kad ryšio bokštų statyba nėra vien tik techninis ar komercinis klausimas – tai tiesiogiai susiję su gyventojų gyvenimo kokybe, verslo plėtra ir modernaus kurorto įvaizdžiu. 

Pasak R. Mikalausko, tai pradėjo suprasti ir miesto savivaldybė, todėl situacija pastaruoju metu sparčiai keičiasi pozityvia kryptimi. 

„Po paskutinių susitikimų su Palangos miesto savivaldybe matome aiškius teigiamus poslinkius: bendradarbiavimas tampa vis konstruktyvesnis, savivaldybė supranta ryšio svarbą miestui ir rodo atvirumą dialogui bei realų norą padėti spręsti ryšių infrastruktūros plėtros klausimus“, – pasidalijo jis.

tv3.lt / aut. Urtė Pangonytė