Norint išsiskirti, kūdikiai vadinami ir žodžiais, kurie nenaudojami kaip vardai

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012-02-06
Peržiūrėta
781
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Norint išsiskirti, kūdikiai vadinami ir  žodžiais, kurie nenaudojami kaip vardai

 Senovėje vardams buvo teikiama kur kas daugiau reikšmės nei dabar. Įvairiose kultūrose buvo laikomasi skirtingų įsitikinimų, tradicijų ir prietarų susijusių su žmogaus vardu. Nors šiais laikais žmogus pasaulį suvokia gan materialiai, tačiau tai nereiškia, kad senasis dvasinis suvokimas nebeturi prasmės. Savo vaikui trokštame tik gero, tad gal kita dovana po gyvybės galėtų būti tikslingai parinktas vaikelio vardas?
 

Vardas – asmenybės atspindys

Senovės keltai vaikui duodavo laikiną negražų vardą. Vardan to, kad piktos dvasios jo neužsimanytų. Subrendęs ir sustiprėjęs vaikas pats pasirinkdavo naują vardą, kuris atspindėdavo jo asmenybę ar siekius. Indėnai duoda vaikui vardą, kuris kažką pasako apie jį, apibūdina asmenybę ar išgyventus svarbius įvykius. Jie per savo gyvenimą ne kartą keičia savo vardą drauge su besikeičiančia asmenybe. Šamaniškose kultūrose žmogus turėdavo du vardus – asmeninį, kurį žino tik jis pats ir jam jį davęs genties žynys ir viešą, kuriuo jį vadina visi aplinkiniai. Tikrasis vardas buvo slepiamas, nes buvo tikima, kad žinant žmogaus vardą įgyjama valdžia jam. Žyniai ir magai ypač slėpdavo savo tikrąjį vardą. Rusai turi priežodį: „kaip vaikelį pavadinsi, taip jam ir seksis“. Juo pripažįstama vardo įtaką žmogui, juk vis dėlto vardas yra garsinė to žmogaus esmės išraiška. Taigi, jei pripažįstame vardo svarbą asmenybei, pagalvokite, kokiais kriterijais reikėtų jį suteikti, kodėl vienas vardas vienam vaikui tinka, o kitam ne.

Tikrąjį būsimo vaikelio vardą motina mėgindavo išgirsti kaip jo aplink sklandančios sielos skambesį arba įsigalėjus krikščionybei parinkdavo pagal tą dieną globojančius šventuosius. O dabar grįžkime į šiuolaikinį pasaulį, kur vardas parenkamas atsitiktinai, pagal tėvų skonį, dažnai iš anksto, dar prieš vaikui gimstant. Kai kurie išsiskirti iš minios norintys tėveliai sugalvoja vaikui labai neįprastą vardą ar pavadina žodžiu, kuris paprastai nenaudojamas kaip vardas.
 

Palangiškiai sumanūs

Daugumai porų vaikui vardo rinkimas yra bene smagiausias užsiėmimas nėštumo metu. Kitiems tai – sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis procesas. Juk tai sprendimas visam gyvenimui. Na, nebent vaikas vėliau nuspręstų vardą pasikeisti.

Miesto civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė laikraščiui sakė, kad palangiškiai savo atžaloms renka lietuviškus vardus. „Populiariausias berniuko vardas Matas, tačiau tokie pat populiarūs Martynas, Ąžuolas, Motiejus, Kajus. Yra ir įmantresnių, tokių kaip Kipras, Trojus, Markas. Mergaitėms tėvai dažnai duoda Ugnės, Emilijos, Inesos, Austėjos, Aistės, Eglės, Smiltės, Rugilės, Godos, Tėjos, Majos, Agotos vardus. Duoda ir kiek egzotiškesnius vardus, tokius kaip Milana, Vanesa. Man ypač gražus dvigubas Eva Sofija ar Ema Julija vardas. Tačiau turiu pasakyti, jog kurorto gyventojai savo vaikams išrenka tokius vardus, kurie mažai kartojasi. Palangiškiai sumanūs ir išmoningi“, – sakė V. Buivydienė.

Lietuvių tauta – nedidelė, tad labai svarbu išlaikyti tautos tradicijas, tarp jų ir vardus. Jeigu ketinate gyventi užsienyje arba jeigu vaikas gimęs mišrioje šeimoje, galite rinktis trumpus, lengvai ištariamus vardus. Vienas geriausių būdų patikrinti vardą – garsiai jį šūktelėti. Tam tinkamiausia vieta – vaikų žaidimo aikštelė. Jeigu šaukdami vardą jaučiatės nepatogiai, tai gali būti ženklas, kad pasirinktas vardas nėra pats tinkamiausias.
 

Egzotiškos santuokos

Palangos civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis per 2011 metus kurorte užregistruota apie 20 santuokų su užsieniečiais. „Moterys dažniausiai teka už vokiečių, airių, britų, italų, tačiau jų pasirinkimo geografija yra platesnė – nuveda ir į egzotiškus Kipro, Irako kraštus“, – pasakojo V. Buivydienė.

Žiniasklaidoje santuokų su užsieniečiais tema neretai sulaukia įvairiausių atgarsių. Nesvarbu, ar tai būtų laiminga moters ar vyro santuokos su kitos šalies piliečiu istorija, ar graudi skyrybų, konflikto dėl vaikų globos drama. Komentatorių – apstu. Šioje vietoje puikiai tinka neseniai išgirsta frazė: „Prieš kažką smerkiant, užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą... Užkliūk už kiekvieno akmens, už kurio jis buvo užkliuvęs... Ir tik po to kalbėk, kad tu žinai kaip reikia teisingai gyventi...“

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Iš „Palangos tilto“ sužinojęs, kad palangiškis TS-LKD Seimo narys Mindaugas Skritulskas balsavo už lyčiai neutralų partnerystės įstatymo projektą palangiškis Adolfas Sendrauskas, žinomas kurorto aktyvistas, šaulys ir ilgametis TS-LKD narys, sakė: „Na, ir teisingai padarė – tų žmonių visada buvo, yra ir bus. Man teko jų nemažai pažinti ir sovietmečiu – kai kurių jų istorijos yra žiaurios.“


Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.


Palangos oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė du Lietuvos piliečius, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį, lapkričio 27 d., Palangos oro uoste VSAT pareigūnai atliko pasirinktinį kelių reisu Ryga – Palanga atskridusių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus reisas, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau...


Populiarūs laikraščio „Palangos tiltas“ kavaryčiai-susitikimai šiais metais baigėsi šį antradienį, būriui palangiškių ir svečių atėjus į „Fotokava“ kavinę, mūsų kavaryčių partnerį. Siurbčiojant kavą ir vaišinantis meduoliais, kiekvienas pasidalino įsimintiniausiais šiais metais įvykiais – Lietuvai, Palangai, kiekvienam...


Ar Vytauto Didžiojo motinos vardas buvo Birutė?

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2016 05 16 | Rubrika: Nuomonės

Atrodytų, jog klausimas visai ne retorinis. Nuo pat Birutės, XV amžiuje didžiausios Europos valstybės – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės – valdovo Vytauto motinos, vardo paminėjimo XVI a. pradžioje Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio parašytoje „Bychovco kronikoje“ iki šių dienų toks klausimas nekėlė jokių abejonių ne tik eiliniams...


Rugpjūčio 23-iąją – visus namus papuošė trispalvės – taip buvo pagerbta Juodojo kaspino diena ir Baltijos kelio minėjimas. 


Susitvardantis, pabrėžtinai mandagus ir galantiškas tuometinis ministras Raimundas Palaitis, išsikvietęs į savo kabinetą ministerijoje „pokalbiui“ taip pat jau buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių, anot pastarojo, sunkiai slėpė įtūžį – ministras į pavaldinį net nežiūrėjo: „Kodėl nusitaikėte į liberalcentristų žmones?...


Senovėje vardams buvo teikiama kur kas daugiau reikšmės nei dabar. Įvairiose kultūrose buvo laikomasi skirtingų įsitikinimų, tradicijų ir prietarų susijusių su žmogaus vardu. Nors šiais laikais žmogus pasaulį suvokia gan materialiai, tačiau tai nereiškia, kad senasis dvasinis suvokimas nebeturi prasmės. Savo vaikui trokštame tik gero, tad gal kita dovana po gyvybės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius