Nuo grafų Tiškevičių epochos ženklų – į XX amžiaus pradžios skonį

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-01-20
Peržiūrėta
1341
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nuo grafų Tiškevičių epochos ženklų – į XX amžiaus pradžios skonį

 (Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4, 5)

Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių metų Europos paveldo dienų tema – „XX amžiaus pradžios skonis“.


 Tiškevičių bulvaras

Tęsdama pokalbį apie praėjusius metus ir kuo jie buvo reikšmingi Palangos kultūros paveldui, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugininkė K. Litvinienė itin džiaugėsi tuo, jog pernai startavo, buvo sėkmingai įgyvendintas ir bus tęsiamas projektas „Tiškevičių bulvaras“, kurį sumanė VšĮ „Mažoji fiesta“, o įgyvendinti padėjo Palangos kultūros centras.

Nuo šios vasaros kurorto svečiai kviečiami kelionei į kitokią Palangą – šimtmečiu nutolusius laikus, kai poilsiui kurorte neatsispirdavo garbingiausios Europos aristokratų šeimos, o gandas apie gydantį pušynų oro ir Baltijos jūros poveikį sklido toli už šalies ribų.

Liepos 6-ąją – meno šventės „Kultūros naktis prie Baltijos“ renginių metu – startavęs interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“ atveria nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklus Palangoje.

20-ies objektų maršrutas istorinėje Palangos miesto dalyje, paįvairintas vaizdine, garsine bei grafine medžiaga, leidžia iš naujo įkvėpti Palangos kurorto įkūrėjų ir svarbiausių puoselėtojų dvasios bei to meto atmosferos.

Kaip sakė projekto vadovė V. Vaškytė, pagrindinės pristatomų objektų grupės yra suskirstytos pagal tris temas: grafų Tiškevičių epochos medinės architektūros paveldo objektai; kiti tiesiogiai su grafų Tiškevičių laikmečio Palanga susiję nekilnojamojo kultūros paveldo objektai ir paminklai; neišlikę svarbūs Tiškevičių gyvenimo ir veiklos Palangoje atspindžiai bei to meto gyvenimo būdo, stiliaus detalės.

Pažintiniu „Tiškevičių bulvaro“ maršrutu, pritaikytu mobiliesiems ir išmaniesiems telefonams, taip pat planšetiniams kompiuteriams, gali mėgautis ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir svečiai iš užsienio – visa turo informacija pateikiama lietuvių, anglų bei rusų kalbomis.

Nemokamus interaktyvaus pažintinio turo „Tiškevičių bulvaras“ žemėlapius su išsamia informacija ir dabar galima rasti Palangos turizmo informacijos centre, viešbučiuose, kavinėse, kultūrinėse įstaigose.


 Pirmoji stotelė – Kurhauzas

Kelionė pažintiniu turu prasideda prie atgimstančio Kurhauzo, kurio restauruotoji mūrinė dalis gruodžio mėnesį atvėrė duris visuomenei. „Apie 1877 m. grafo Juozapo iniciatyva imtas statyti pirmasis Palangos poilsinės pastatas – Kurhauzas, tapęs besikuriančio kurorto centru ir simboliu. Grafai Tiškevičiai čia ėmė formuoti savitą gyvenimo ir laisvalaikio stilių – rengė Lietuvos muzikos žvaigždžių koncertus, šokių ir labdaros vakarus, spektaklius, kurie pritraukdavo poilsiautojų elitą. Kurhauze veikė erdvus restoranas, kavinė, salė koncertams, salė pramogoms, skaitykla, 23 kambariai. Patalpas apšvietė elektros šviesa, veikė telefonas, kasdien grojo džiazo kolektyvas, veikė aukščiausios kokybės virtuvė. Visais laikais Kurhauzas traukė akį savo atvirais, gausiai ornamentuotais prieangiais, balkonais bei terasomis. 2002 m. legendinis pastatas buvo visiškai suniokotas ugnies ir tik 2012 m. pradėtas restauruoti“, – pasakoja „Tiškevičių bulvaru“ vedantis gidas.

 

Dvidešimt stotelių

Toliau turo maršrutas veda prie pagal architekto K. E. Strandmanno projektą 1897-1909 metais pastatytosios įstabaus grožio neogotikinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, kurios dangų remiantis bokštas – aukščiausias miesto akcentas – iš tolo pasitinka visus, atvykstančius į Palangą. Pasigrožėjus šia raudonos plytos ir balto tinko simfonija, keliaujantieji pasuka į J. Basanavičiaus gatvę. Trečioji stotelė – grafų Tiškevičių giminės ir jų bičiulių mėgtas vilų kompleksas J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32 ir 34. Kompleksas susideda iš penkių statinių, išsidėsčiusių vakarinėje teritorijos dalyje tarp Ronžės upės ir J. Basanavičiaus g. Didžiausia yra vila, vadinama „Gražina“, kurios vardas dažnai naudojamas visam kompleksui pavadinti, kitos trys yra mažesnės ir labai arti viena kitos, o paviljonas yra į rytus nuo mažųjų vilų. Šalia vieningo stiliaus vilų komplekso, įkūnijančio savyje Šveicarijos kurortų architektūros įtaką, persipynusią su kaimyninės Prūsijos fachverkinės statybos tradicija ir jos imitacijomis, esama dar vieno vilų komplekso – J. Basanavičiaus g. 20 ir 22. Pastaroji, vadinama vila „Pajauta“ lyg aidu atkartoja aukščiau minėtojo komplekso fachverko motyvus, J. Basanavičiaus g. 20 esanti vila „Vilija“, statyta beveik tuo pačiu metu, atspindi liaudiškosios architektūros tradicijas.

Turtinga Tiškevičių epochą menančiais pastatais yra Birutės alėja. Čia – ir „Baltoji vila“ (Birutės al. 33), pastatyta XX a. antrajame dešimtmetyje: po grafo Juozapo mirties ją paveldėjo dukra grafaitė Marija, vėliau vasaromis ji tapdavusi namais net ir pačiam pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui A. Smetonai. Netoliese – du medinės architektūros Palangoje perlai: J. Basanavičiaus g. 33/ Birutės al. 32 esančios vilos „Jūros akis“ ir kaimynystėje, Birutės al. 35 stovinti vila „Mahorta“. Šalia, Birutės al. 34 ir 36 – romantiškos kurorto dvynės – vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“. O už jų, Birutės al. 34A, paslaptingasis, legendomis apipintasis „Anapilis“ – vienas įdo­miausių, unikaliausių ir vertingiausių senosios kurorto archi­tektūros ženklų Lietuvos pajūryje.

Toliau interaktyvusis gidas svečius veda ant jūros tilto. Pirmasis toks tiltas pastatytas Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva 1880-1890 m. įrengiant Palangos uostą. Beje, Palangos tiltas ir uostas su jo sandėliais bei pakhauzais suvaidino nemenką vaidmenį Lietuvos kultūros, o ypač – teatro istorijoje. Pirmasis lietuviškas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“ – buvo suvaidintas netoli tilto buvusiame uosto prekių sandėlyje – pakhauze, kuris stovėjo apie 50 metrų į rytus nuo dabartinio paminklo, kuriame įamžinta šio spektaklio vieta.

Nuo tilto į jūrą pro pirmąjį Palangoje suvaidintą lietuvišką spektaklį Antano Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“ įamžinančią Regimanto Midvikio sukurtąją granitinę stelą kiek paėjėję J. Basanavičiaus gatve miesto centro link kairėje pusėje pamatysite J. Basanavičiaus gatvėje stovintį 42 numeriu pažymėtą namą, kuris dažniausiai vadinamas Antano Žmuidzinavičiaus namu. Būtent tame grafo Felikso Tiškevičiaus XX a. pradžioje statytame ir jam priklausiusiame name vasarodavo ir kurdavo Lietuvių dailės patriarchas.

Dar dvi stotelės, kurias kviečia aplankyti interaktyviojo turo organizatoriai – romantiškoji, neseniai iš pagrindų sutvarkytoji Meilės alėja ir jos pradžioje, kiek atokiau nuo promenados stūksanti Meilės alėjos penktuoju numeriu pažymėtoji vis dar rekonstrukcijos tebesivilianti vila „Jūrapilis“, dar žinoma „Komodos“ vardu.

Toliau „Tiškevičių bulvaro“ maršrutas, pro pačioje XX a. pradžioje statytąjį vadinamųjų Šiltųjų maudyklių pastatą, tebesantį Kęstučio g. 31, pasuka link Birutės parko. Pats gražiausias ir svarbiausias Palangos akcentas, kurį kūrė grafai Tiškevičiai – istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę turinti Palangos dvaro sodyba, kompleksui priklauso rūmai, parkas, Birutės kalno koplyčia (arch. K. Mejeris), sarginė, Lurdo grota (1899-1901).

 

Tiškevičių sodas – paskutinė bulvaro stotelė

Visus šiuos objektus pristatęs virtualusis gidas kviečia grįžti į Vytauto g. – pasigrožėti Palangos senosios vaistinės pastatu ir prisiminti, jog jos įkūrėjas ir pirmasis savininkas iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas užpatentavo originalaus 27 vaistažolių ekstrakto „Trejos devynerios“ gamybą. Pravedęs pro vieną seniausių Palangos pastatų – XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių šeimos statytąją „Baltojo angelo“ vilą (Vytauto g. 78), gidas pakviečia sustoti paskutinėje stotelėje – vadinamajame Tiškevičių sode.

„Grafams Tiškevičiams kuriant kurortą, gausėjo ir poilsiautojų. Tad XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje aplink Palangos simbolį Kurhauzą esančiame parke, vadintame Tiškevičių sodu, suformuota savotiška vilų alėja su vasaros teatru. Visos šios poilsinės gavo svajingus Nobelio premijos laureato H. Sienkiewicziaus literatūrinių personažų vardus – „Danutė“, „Uršulė“, „Basia“, „Zbišek“. Ir nors šiandien jas primena tik šimtamečiai grafų Tiškevičių sodo medžiai, Palanga niekada nepamirš, kad tik grafų Tiškevičių dėka išgarsėjo kaip geriausias ir gražiausias vasaros kurortas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. 1997 m. grafų palikuoniui Alfredui Tiškevičiui už giminės nuopelnus suteiktas Palangos miesto Garbės piliečio vardas“, – užbaigia kelionę „Tiškevičių bulvaru“ virtualusis gidas, bet kuriuo metų laiku laukiantis norinčiųjų pakeliauti. O aplankius 20 objektų, primenančių grafų Tiškevičių epochą Palangoje, galima suvokti, kaip gimė, kilo ir plėtėsi Palangos kurortas.

(Bus daugiau)

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Paskutinę šių mokslo metų lapkričio mėnesio savaitę gimnazistai ,,lankėsi’’ baroko epochoje, o kovo mėnesio 8 -12 dienomis per įvairių mokomųjų dalykų pamokas ,,lipdė’’ bendrą Apšvietos epochos (XVIII amžiaus) vaizdą.


Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių...


Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių...


Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių...


(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4, 5) Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų...


(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4)   Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo...


Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O...


Šeštadienio popietę atgimusiame kurorto simbolyje – Kurhauze – įvyko pirmasis renginys. Istoriniame vakare, kuriame dalyvavo apie pora šimtų kviestinių svečių, Palangos ir Lietuvos kultūrai perduotas restauruotas Kurhauzas, Palangos miesto garbės piliečio vardai suteikti Jonui Brindzai ir Larsui Tomui Larsenui, Lietuvos kultūros sostinės vardas perduotas...


Šeštadienį palangiškiai ir miesto svečiai Europos paveldo dienos proga turėjo išskirtinę galimybę pasivaikščioti istoriniais kurorto takais bei susipažinti su nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklais Palangoje – maloniai šiltą rudens dieną įvairiose istorinėse miesto vietose vyko...


Šeštadienį Palangoje vyks renginiai tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“, pakviesiantys palangiškius ir miesto svečius paklaidžioti istoriniais kurorto takais bei susipažinti su nuostabios grafų Tiškevičių epochos nekilnojamojo kultūros paveldo ir gyvenimo būdo ženklais Palangoje. Visi renginiai – nemokami.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius