Paaiškėjo stojamųjų egzaminų rezultatai: kuo „užaugę“ bus palangiškiai?

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016-07-28
Peržiūrėta
132
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ernesta Petraitytė
Ernesta Petraitytė

Beveik 25 tūkstančiai abiturientų sulaukė kvietimo studijuoti aukštosiose mokyklose. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, stojančiųjų skaičius, deja, mažesnis nei pernai. Bet Palangai toli gražu nereikia visų specialybių, tad dauguma abiturientų po studijų į gimtąjį miestą greičiausiai negrįš.

Stojančiųjų vis mažiau
Liepos 23 dieną LAMA BPO paskelbė 2016 metų pirmojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatus. LAMA BPO informacinėje sistemoje užsiregistravo 33 598 asmenys (2015 m. – 36 987), tačiau prašymus studijuoti užpildė 29 766 stojantieji (2015 m. – 33 198). Visi 17 239 prašymus pateikę stojantieji vidurinį išsilavinimą įgijo 2016 m. (2015 – 20 466), vadinasi, nebuvo nė vieno, kuris stojo baigęs mokyklą anksčiau ir nusprendęs savo gyvenime daryti pertrauką nuo mokslų.
Nors pastaruoju metu vis labiau bandoma akcentuoti profesinių mokyklų, kolegijų naudą, tačiau 61 procentas visgi studijų programas rinkosi šalies universitetuose, o kolegijų – 39 procentai. Ne tik stojančiųjų mažėja, bet ir valstybės finansuojamų vietų. Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti 14 146 asmenys, tai yra 3 proc. mažiau nei pernai (2015 m. – 14 516), į valstybės nefinansuojamas vietas – 14 proc. mažiau – 10 685 stojantieji (2015 m. – 12 443).
Šiais metais tarp populiariausiųjų profesijų – programų meistrai, arba kitaip dar vadinami informacinių technologijų (IT) specialistai. Antroje vietoje rikiuojasi politikos mokslų studijų programa, toliau – ekonomika, teisė, multimedija ir kompiuterinis dizainas, programų inžinerija.

Tapk virėju – darbas garantuotas
Jauniesiems palangiškiams, pasirinkusiems, tarkim, politikos mokslus ir siejantiems ateitį su gimtuoju miestu, gali tekti skaudžiai nusivilti. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus pavaduotoja Lilija Želvienė teigė, kad kurorte profesijos jau daug metų nesikeičia: „Tie, kurie norėtų baigę mokslus įsidarbinti gimtojoje Palangoje, turėtų prisiminti, kad pas mus vyrauja kurortinis darbas. Didžiausios galimybės įsidarbinti aptarnavimo sektoriuje – labiausiai reikalingi padavėjai, barmenai, viešojo administravimo, rekreacijos ir turizmo specialistai. Nemenkų galimybių turi įsidarbinti ir baigę statybininko profesijas“. Tačiau didžiausia tikimybė, pasak L. Želvienės, įsidarbinti turint virėjo išsilavinimą: „Ši profesija labai paklausi, tad mokant virėjo amatą – darbas tikrai garantuotas. Dar yra nemenkos galimybės ir kineziterapeutams, slaugytojams, masažistams“.
Tačiau ne visi baigusieji vidurines ir stojantieji į aukštąsias mokyklas orientuojasi į darbo rinką, o renkasi tokią profesiją, kuri arčiausiai širdies. „Daug tokių. Vieni tikisi, kad ras darbą vos baigę, kiti – kad norimas išsilavinimas pravers ir po kelerių metų“, – teigė specialistė.
Pasak L. Želvienės, pastaruoju metu sudėtingiausia darbą rasti meno krypties atstovams: „Turime šiuo metu užsiregistravusią dailės istorijos specialistę. Manau, kad su tokia profesija darbą sudėtinga rasti ne tik Palangoje, bet ir visoje šalyje“. Pasak darbo biržos atstovės, apskritai sudėtinga darbo rinkoje įsitvirtinti pasirinkusiems meninę kryptį.

Svajonės pildosi
Palangiškė Gabrielė Timofejevaitė – būsima bendrosios praktikos slaugytoja. „Esu patenkinta stojimo rezultatais. Įstojau, kur norėjau, tik gal kiek nepasisekė su valstybės finansuojama vieta“. Mergina bent jau pirmąjį pusmetį turės mokėti už studijas. „Tačiau dėl to nė kiek neišgyvenu, nes jau po pirmojo semestro yra galimybė pereiti į nemokamą“, – pasakojo Gabrielė.
Klausėme, gal koją pakišo tas nelemtas ir visų taip keiktas privalomas matematikos egzaminas. „Visai ne, tiesiog kitų kandidatų, turbūt, stojamasis balas buvo aukštesnis nei mano“, – atsakė mergina. Kodėl pasirinkta būtent tokia specialybė? „Labiausiai žiūrėjau, kur didesnė galimybė įsidarbinti, kad galėčiau dirbti ir Palangoje. Kartu su mama žiūrėjome, kad trūksta slaugytojų, o kadangi kraujo nebijau, pagalvojau, kodėl gi ne“, – šypsenos neslėpė mergina. Ji dar prieš porą metų žinojo, kad rinksis būtent medikės kelią. „Aš nieko daugiau stojant ir nerašiau, tik šią specialybę. Kryptingai jai ruošiausi ne vienerius metus, svajojau apie galimybę studijuoti. Svajonės pildosi“, – džiaugėsi Gabrielė. Juo labiau, kad tarp būsimos studentės artimųjų jau yra medikų, tad ji papildys jų gretas.

Didesnės perspektyvos užsienyje
Dar viena palangiškė Ernesta Petraitytė, sužinojusi priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, netikėtai, bet itin maloniai nustebo: „Įstojau ten, kur net pati nesitikėjau“. Nuo rudens Ernesta lyg ir turėjo būti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentė: „Iš pradžių sužinojusi buvau labai laiminga. Svajojau tapti gydytoja ir padėti žmonėms, gelbėti gyvybes“. Juo labiau, kad Ernestos senelis – kardiologas: „Tad medicina, klinikos aplinka mane supa nuo vaikystės“. Tačiau vienas didelis BET – mergina pakviesta studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, o tai daug ką merginos gyvenime keičia: „Vėliau viską rimtai permąsčiau ir paklausiau savęs, ar tikrai galiu sau leisti šias studijas. Visgi 3000 Eur per metus nėra maža suma. Į skolas kristi ar „sėdėti ant tėvų galvos“ nesinori“.
Tad Ernesta antruoju pagrindinio priėmimo etapu bandys pakeisti studijų kryptį: „Bandysiu patekti į valstybės finansuojamą bioinformatikos vietą“.
Mergina visada buvo linkusi į tiksliuosius ir gamtos mokslus, tad tai ir turėjo didžiausią įtaką specialybės pasirinkimui: „Nors ir ne medicina, tikiuosi, kad šios studijos taip pat man patiks“. Ir jei pavyks Ernestai tapti bioinformatikos specialiste, darbo vietos ir geriausios perspektyvos, deja, didžiausios užsienyje. „Bijau, kad gal ir reikės palikti Lietuvą, nors nesu tikra, ar to tikrai noriu“, – apie ateities planus svarstė Ernesta.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Penktadienį, liepos 10 d., prasidėjo antrasis „Hoptrans 3x3“ turnyro etapas. Komandos kovojo grupėse dėl patekimo į šeštadienį vyksiančias atkrintamąsias varžybas.


Mes – prie Baltijos užaugę

"Palangos tilto" informacija, 2019 12 13 | Rubrika: Jūros vaikai

Palangos miesto pradinių mokyklų tęstinio projekto „Kuriu, nes myliu“, kurį organizavo Šventosios pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos (R.Birškuvienė, M.Petrauskienė, S.Sendrauskienė, R.Toliušienė), kūrybinių darbų programa vainikuota paroda „Mes prie Baltijos užaugę“. Unikaliais moksleivių kūrybiniais darbais galima pasigrožėti mūsų...


Gegužės 10 dieną „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje vyko Palangos miesto pradinių (1-4) klasių III regioninis mokinių konkursas „Šviesoforas“. Konkurse dalyvavo 10 komandų iš viso regiono: Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Kretingos Vydmantų gimnazijos, Klaipėdos raj. Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Klaipėdos raj. Priekulės Ievos Simonaitytės...


Beveik 25 tūkstančiai abiturientų sulaukė kvietimo studijuoti aukštosiose mokyklose. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, stojančiųjų skaičius, deja, mažesnis nei pernai. Bet Palangai toli gražu nereikia visų specialybių, tad dauguma abiturientų po studijų į gimtąjį miestą greičiausiai negrįš.


Prieš 4 metus puikius sportininkus – Edvardą Narbutą, Viktorą Gečą, Mindaugą Kesminą ir dar per 140 jaunuolių Palangos senojoje gimnazijoje matėme nedrąsiai pradedančius „gimnazisto karjerą“. O praėjusią savaitę Palangos senosios gimnazijos abiturientams – 2012 metų pirmokams – sportinės sirenos priminė, jog tuoj prasidės abitūros egzaminų tiesioji. Jau 24...


Praėjusią savaitę abiturientai įžengė į egzaminų maratoną. Jį, tiesa, pradėjo nedaugelis, mat gegužės 2-ąją buvo laikomas prancūzų kalbos egzaminas – šį egzaminą rinkosi mažuma. Klaipėdos apskrityje prancūzų žinias pasitikrinti panoro vos viena palangiškė. Prancūzų kalbos valstybinis brandos egzaminas Palangos miesto savivaldybėje buvo vykdomas pirmą kartą. Iš viso...


Užvakar paskelbus valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros, chemijos ir informacinių technologijų brandos egzaminų rezultatus ir paaiškėjus, jog net 12 proc. abiturientų neišlaikė lietuvių kalbos egzamino, žiniasklaidoje nuvilnijo komentarų banga, jog kasmet daugėja mokyklas baigiančių „beraščių“. Tuo tarpu Palangos senoji gimnazija, nors jos abiturientų...


Praėjusią savaitę Palangos senojoje gimnazijoje nuskambėjo paskutinis skambutis 74-osios šios mokyklos laidos abiturientams. O iškart po jo 164 dvyliktokai – ketvirtosios gimnazijos klasės moksleiviai – pradėjo egzaminų maratoną. Jau išlaikytas valstybinis lietuvių kalbos egzaminas, vakar buvo matematikos egzaminas.


Brandos egzaminų tvarkaraštis įsibėgėjo, abiturientų stresas – bent jau taip teigiama tam skirtose respublikinių žiniasklaidos priemonių puslapiuose – pasiekė visas įmanomas ribas. Ar išties egzaminų maratonas kelia tokį didžiulį galvos skausmą? Kaip jaučiasi Palangos abiturientai, kurių per dvylika metų sukauptos žinios dabar tikrinamos?


Vis greičiau ir greičiau artėja atsisveikinimo su mokykla šventė – išleistuvės. Vieni dvyliktokai jau pradeda ruoštis šiai šventei, o kitiems išleistuvių planavimo rūpesčius nustelbia įtampa dėl egzaminų. Kaip jaučiasi Palangos senosios gimnazijos dvyliktokai artėjant išleistuvėms? Kokie liks jų prisiminimai apie mokyklą?


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius