Paauglių depresija, nerimas, savižala tiesiogiai susiję su socialinių tinklų naudojimu

Pastaruoju metu vis daugiau šalių imasi įstatymiškai riboti nepilnamečių amžių, nuo kada jie galėtų pradėti naudotis socialiniais tinklais. Australija jau uždraudė paskyras turėti jaunesniems nei 16 metų asmenims. Ribojimus yra įvedusios Prancūzija, Suomija, Graikija. Lietuvos Seime taip pat atsirado siūlymų dėl skaitmeninės pilnametystės ir 16 metų ribos įtvirtinimo socialinių tinklų naudojimui. Šias diskusijas palaiko Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojai ir atkreipia dėmesį į socialinių tinklų keliamas rizikas emocinei sveikatai. 

Tiesioginis ryšys su prasta savijauta

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Vaikų-paauglių psichiatrijos skyriaus vedėjas Giedrius Dailidė įsitikinęs, kad paaugliams iki 14-16 metų reikėtų drausti turėti paskyras tokiose socialinių tinklų platformose kaip Facebook, Instagram, TikTok, Snapchat, X, YouTube. O mokyklose turėtų galioti draudimas naudotis visais išmaniaisiais įrenginiais. 

„Moksliniais tyrimais yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp socialinių tinklų naudojimo ir padidėjusio nerimo, depresijos, žemos savivertės. Ne visuomet suprasdami, kaip tinkamai naudotis įvairiomis platformomis, vaikai ir paaugliai sužino daug žalingos informacijos, kurios negeba kritiškai įvertinti. Dėl to gali susidurti su asmenimis, turinčiais netinkamų ketinimų, ir tapti priekabiavimo, patyčių, seksualinių nusikaltimų aukomis, atskleisti asmeninę informaciją. Be to, ilgainiui kyla rizika susiformuoti priklausomybei nuo socialinių tinklų“, - pabrėžia vaikų ir paauglių psichiatras. 

Pripažinimas socialiniuose tinkluose sukelia emocines problemas                                             

Pasak Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Astos Abaravičienės, didesnė rizika emocinei ir psichikos sveikatai kyla tiems vaikams ir paaugliaams, kurie patiria didesnę ar mažesnę izoliaciją, atstūmimą, jaučiasi trukdantys tėvams gyventi, siekia dėmesio ir „įsitvirtinimo“ netinkamais būdais. „Kai pripažinimo randama socialiniuose tinkluose, jaunų žmonių gyvenimas palaipsniui yra formuojamas/priklausomas nuo laukiamo/sulaukto įvertinimo, “susitapatinimo”. O tai gali sukelti labai skausmingas pasekmes: depresiją, nerimą, emocijų sutrikimus, savižalą, paskatinti suicidiniams bandymams ir kt. Socialinėse medijose yra turinio, kuris netgi kryptingai skatina paauglius tokiam elgesiui. Gyvenimo “užpildymas“ vienas kito mėgdžiojimu, “sekimu”, susitapatinimas su “herojais” būtent ir sukelia emocines problemas, kurios, formuojantis asmenybei, vėliau tampa ilgalaikės“, - sako A.Abaravičienė. 

Būtinos alternatyvos laisvalaikiui ir bendravimui

Gydytoja psichiatrė pastebi, kad kur kas atsparesni neigiamam medijų poveikiui, mažiau paveikūs, geba pasirinkti turinį, kritiškiau vertina virtualią aplinką tie paaugliai, kurie jaučiasi vertinami, reikalingi, gebantys atliepti į savo amžiaus iššūkius, palaikomi ir pripažįstami tėvų, turintys žinių apie saviugdą, psichikos ir emocinę sveikatą. Tai patvirtinta ir moksliniai tyrimai. O klinikinių studijų, kurios patvirtintų, kad pats savaime socialinių tinklų uždraudimas reikšmingai sumažintų neigiamą įtaką paauglių emocinei ir psichikos sveikatai, asmenybės, bendravimo įgūdžių formavimuisi, nėra. 

Taigi, labai svarbu ne tiesiog uždrausti socialinių tinklų naudojimąsi iki tam tikro amžiaus, bet ir ieškoti alternatyvų, kuo vaikai ir paaugliai užpildytų laisvalaikį, kur galėtų tinkamai atliepti natūralius savo amžiaus raidos poreikius. Kiekvienam vaikui ir paaugliui reikia turėti bent vieną patikimą suaugusįjį, į kurį galėtų kreiptis pagalbos ir palaikymo. Labai svarbu organizuoti tinkamą emocinio atsparumo ir skaitmeninio raštingumo ugdymą. 

- - -

Daugiau informacijos

Vaida Zubrickaitė, 0 683 69725, vaida.zubrickaite@rvpl.lt