Šiemet Baltijos jūroje – jau dukart daugiau nelegalių tinklų

Ugnė RAUDYTĖ, 2010-09-08
Peržiūrėta
56
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Sunkmečiu kai kuriems žmonėms Baltijos jūra tapo pragyvenimo šaltiniu - joje sužvejojama žuvis pasiekia ne tik savo pietų stalą, bet ir, kur kas dažniau, turgų. Deja, ne visi Baltijoje žvejoja legaliai. „Šiais metais, iki rugsėjo pirmos dienos, jau buvo užfiksuota 7410 km nelegaliai išdėstytų tinklų, ir jų, nė kiek neabejojame, dar daugės. Praėjusiais metais buvo rasta tik 3540 km nelegalių tinklų. Taigi, šiais metais neteisėtai užmestų tinklų – dukart daugiau“, - pasakojo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas.

Šis skyrius kontroliuoja pramoninę (verslinę) žvejybą Baltijos jūroje. Skyriuje dirba penki pareigūnai, kurie organizuoja reidus su laivais, pripučiamomis valtimis ar visureigiais pakrantėje ir stebi žvejus, aiškinasi, ar laikomasi visų žvejybos taisyklių. Jie taip pat privalo tikrinti žvejybos laivus jūroje, žuvininkystės produktų iškrovimus bei jų pirminį pardavimą ir supirkimą Lietuvoje. Versliniai įrankiai, kuriais gali žvejoti pramoninės žvejybos atstovai, –  tralai, tinklai, gaudyklės ir ūdos.

 

Surengė 40 reidų į jūrą

„Šiais metais, iki rugsėjo pirmos dienos, surengėme 40 reidų į jūrą, per kuriuos buvo patikrinti 38 laivai. Reidus stengiamės daryti, kuomet yra palankus oras ir metas žvejybai“, - kalbėjo žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Vėlavičius.

Baltijos jūroje versline žvejyba užsiima 59 įmonės, tačiau kiekviena jų turi dažniau nei po vieną valtį ar mažą laivą. Todėl kitos, susidūrusios su sunkumais, atsisakė verslo. „Šiais metais nemažai žvejų savo laivų ir valčių išvis nenaudojo - žvejų skaičius truputį sumažėjo“, - pasakojo E. Lendzbergas.

Laivui iki 12 metrų leidžiama statyti 4 km ilgio tinklus, tačiau jie turi būti taisyklingai sužymėti. Virš 12 metrų laivams galima tiesti 6 km ilgio tinklus. Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas E. Lendzbergas pasakojo apie paskutinįjį reidą, vykusį pačioje rugpjūčio pabaigoje.

 „Mes išplaukėme iš Klaipėdos, praplaukėme pro Palangą ir apsisukome už Šventosios. Tokį reidą vadiname geru. Per jį patikrinome 9 valtis jūroje ir vieną iškrovimo vietoje. Nustatėme tris pažeidimus. Pavyzdžiui, radome lašišinį tinklą, kuris buvo nepažymėtas“, - pasakojo pareigūnas. Pažeidimai gali būti įvairūs. Pareigūnai tikrina, ar tinklai yra tinkamo ilgio, ar žvejybos laivuose nėra pagautų neleistinų žuvų. Tam tikru laikotarpiu negalima gaudyti tam tikrų žuvų, kad jos paprasčiausiai neišnyktų.

 „Mes tikriname ir žuvų dydį. Pavyzdžiui, iki 38 cm menkė yra maža, todėl ją privalu paleisti į vandenį. Taip pat privalu paleisti į vandenį ir neleistinas žvejoti žuvis“,- pasakojo E. Lendzbergas.

 

Surašyti protokolai penkiolikai asmenų

Iki šių metų rugsėjo pirmosios buvo surašyti protokolai penkiolikai asmenų. Už nešiurkštų nusižengimą skiriama nuo 100 iki 1000 litų bauda, o už šiurkštų – nuo 1000 iki 10 000 litų bauda. Skirdami nuobaudas, pareigūnai atsižvelgia į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pavyzdžiui, lengvinanti aplinkybė gali būti, kad žvejoja nėščia moteris, kad žmogus nuoširdžiai gailisi, kad sunki ekonominė padėtis šeimoje ar pažeidėjas - neįgalus asmuo.

Sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikomos tos, kai nusižengia jau anksčiau už taisyklių nesilaikymą baustas žvejys, grupė žmonių, anksčiau už chuliganizmą, už išeikvotą žuvų kvotą bausti žvejai.

 „Per metus vienas traleris menkių gali pagauti apie 100 tonų. Buvo atvejis, kuomet žvejys viršijo nustatytą kvotą 20 tonų. Šiais metais tai buvo šiurkščiausias užfiksuotas nusižengimas. Šiam kapitonui buvo skirta 5000 litų bauda, o įmonė turės atlyginti gamtai padarytą žalą. Džiaugiamės, kad griežtos baudos atgraso žvejus nuo nusižengimų“, - pasakojo E. Lendzbergas.

Kuomet yra nustatomas nusižengimas, žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus darbuotojai turi teisę skirti ne tik baudą, bet ir konfiskuoti visą žvejybos įrangą bei atimti teisę verstis žvejyba iki pusės metų.

Neretai Baltijos jūroje  randami ir mėgėjų žvejų tinklai, kurie būna pažymėti primityviais būdais: plūdėmis ar plastikiniais buteliais. „Dažniausiai nelegalių tinklų savininkai neatsiranda, nes jie bijo didelių baudų. Rastus nelegalius tinklus mes privalome ištraukti, paleisti sugautą žuvį. Tinklus privalome laikyti metus – tam atvejui, jei atsirastų jų savininkai. Jie dažniausiai neatsiranda. Šiais metais vieną brakonierių teko sulaikyti krante“, - pasakojo E. Lendzbergas.

 

Numatyta nemažai žvejybos apribojimų

Nors mėgėjiška žūklė Baltijos jūroje populiarėja, taisyklės numato daug žvejybos apribojimų. Joje nuo gegužės 1 d. iki liepos 31 d. draudžiama gaudyti otus. Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia iki 200 Lt bauda. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti padarytą žalą, papildomai sumokėdami už kiekvieną neteisėtai sugautą žuvį: už kiršlį – 42,5 Lt, už lydeką, sterką ar otą – 21,3 Lt, už žiobrį ar salatį – 10,6 Lt. Jei žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate teks sumokėti tris kartus didesnę sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ministro įsakymus draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje draudžiama žvejoti statomais paviršiniais tinklaičiais. Taip pat draudžiama žvejoti nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. bet kokiais verslinės žvejybos įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių. Draudžiama žvejoti žuvis, kurios yra mažesnės negu nustatytas jų verslinis dydis: ešerys, kuoja - 18 cm; karšis - 35 cm; stinta -16 cm; sykas - 36 cm; starkis - 46 cm; šlakis - 60 cm; ungurys - 45 cm; žiobris  - 28 cm.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

UAB "Palangos vandenys" praneša, kad vykdant vandentiekio tinklų plovimo darbus bus nutrauktas vandens tiekimas.


UAB „Palangos šilumos tinklai“ informuoja, kad š. m. rugsėjo 23 – spalio 13 dienomis žemės sklypuose Gintaro g. 34, Vytauto g. 112, 116, Palangoje, bus vykdomi „Centralizuotų šilumos tiekimo tinklų modernizavimo UAB „Palangos šilumos tinklai“ I etapas“ darbai. Atlikus šilumos tinklų rekonstrukciją, visos...


Kad neįveda nuotekų tinklų, ne Savivaldybė kalta

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 22 | Rubrika: Skundų dėžutė

Vytauto gatvės gyventoja pasiskundė PT, kad jai, ir kitiems palangiškiams, gyvenantiems tarp Druskininkų ir Vanagupės gatvės, Savivaldybė nesiima žingsnių įvesti miesto nuotekų tinklų. PT gavo aukšto savivaldybės atstovo neoficialų atsakymą dėl skundo.


UAB „Palangos vandenys“ informuoja, kad dėl šaltuoju metų laiku buvusio gilaus įšalo ir dėl to kilusio grunto judėjimo, pastaruoju metu Palangoje (kaip ir visoje Lietuvoje) padaugėjo vandentiekio tinklų avarijų.


Populiarūs laikraščio „Palangos tiltas“ kavaryčiai-susitikimai šiais metais baigėsi šį antradienį, būriui palangiškių ir svečių atėjus į „Fotokava“ kavinę, mūsų kavaryčių partnerį. Siurbčiojant kavą ir vaišinantis meduoliais, kiekvienas pasidalino įsimintiniausiais šiais metais įvykiais – Lietuvai, Palangai, kiekvienam...


Informuojame, kad UAB „Palangos vandenys“ ne kurortinio sezono metu atlieka vandentiekio tinklų plovimą. Tai yra būtina norint palaikyti gerą jų būklę, kadangi didelė dalis Palangos miesto vandentiekio tinklų eksploatuojama jau daugiau kaip 30-40 metų. Tinklai plaunami visoje Lietuvoje taikomu vandentiekio tinklų plovimo metodu „vanduo-oras“. Atliekant darbus vandens...


Buvusio UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktorius Rimantas Gliožeris buvo atleistas teisėtai, nusprendė Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Diana Vercinskė. Ieškovas R. Gliožeris ir jo advokatas Alvydas Buta teismo prašė pripažinti, kad R. Gliožeris iš darbo buvo atleistas neteisėtai ir reikalavo, kad būtų priteista išeitinė išmoka...


Prieš keletą dienų visi išlydėjo dar vienerius metus. Kiek gi šiemet palangiškių pasitiko naujuosius metus, galbūt miestelėnų sumažėjo? Palangos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė pradžiugino, nes praėjusiais metais gimė daugiau kūdikių nei 2009 metais, deja, ir mirė daugiau. „Palangoje gyventojų skaičius išlieka daugmaž panašus – jis nesikeičia metai iš metų“, -...


UAB „Palangos vandenys“ vykdo antrąjį projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir renovavimas Palangos mieste“ etapą. Svarbiausias rezultatas – 6,2 kilometrų vandentiekio ir 4,7 km buitinių nuotekų tinklų paklojimas bei dviejų buitinių nuotekų siurblinių statyba. „Jau dabar keletas palangiškių gyvenamųjų namų yra prisijungę prie vandentiekio tinklų ir naudojasi...


Sunkmečiu kai kuriems žmonėms Baltijos jūra tapo pragyvenimo šaltiniu - joje sužvejojama žuvis pasiekia ne tik savo pietų stalą, bet ir, kur kas dažniau, turgų. Deja, ne visi Baltijoje žvejoja legaliai. „Šiais metais, iki rugsėjo pirmos dienos, jau buvo užfiksuota 7410 km nelegaliai išdėstytų tinklų, ir jų, nė kiek neabejojame, dar daugės. Praėjusiais metais buvo rasta tik 3540 km...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas