Pajūrio verslininkai įvertino vasarą: skųstis negalima, bet užsieniečių trūksta

Palangos tiltas, 2023-08-31
Peržiūrėta
857
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Pajūrio verslininkai prabėgusia šiųmetine vasara nesiskundžia, tačiau teigia vis dar pasigendantys turistų iš Vakarų. Jų srautas anksčiau padėdavo kompensuoti lietuvių trūkumą lietingomis dienomis, tačiau dalis vakariečių baiminasi netoliese vykstančio karo ir Lietuvą aplenkia.

Normali lietuviška vasara, kuri niekaip ypatingai nesiskyrė nuo buvusių pastaruosius keletą metų. Taip būtų galima apibendrinti pajūrio verslininkų įžvalgas apie besibaigiantį šiltąjį sezoną. 

Tiesa, verslo atstovai vienbalsiai kalba apie itin ryškią tendenciją: į mūsų pajūrį šiemet užsuko žymiai mažiau poilsiautojų iš užsienio šalių – tiek iš kariaujančių valstybių, tiek iš Vakarų Europos. 

Prasti orai – nėra ir žmonių 

Nidos viešbučio „Jūratė“ ir asociacijos „Neringos vėtrungės“ vadovas Gytis Vaičikauskas Delfi sako, kad svarbiausias sėkmingos vasaros kriterijus yra orai. Jei jie geri, svečių pajūryje netrūksta, jei blogi – kurortai iškart ištuštėja. 

Anksčiau kompensuoti lietuvių turistų netektį lietingomis dienomis padėdavo užsieniečiai, atvykdavę ilgesniam laikui ir savo atostogų pagal orų prognozes neplanuodavę. Tačiau šiemet jų Neringoje buvo labai mažai. 

G. Vaičikauskas sako, kad pajūrio verslininkai svečių iš kariaujančių šalių – Rusijos ir Baltarusijos – tikrai nepasigenda, tačiau problema ta, kad mūsų pajūrį aplenkia ir vakariečiai, manantys, kad dėl Ukrainoje vykstančio karo ir Lietuvoje nėra saugu.

„Ir orais, ir poilsiautojų skaičiumi šiemet buvo normali lietuviška vasara. Skųstis negalime, o jei grįžtų ikikariniai užsieniečių srautai, viskas būtų išvis gerai. Šiemet užsieniečių tikrai labai nedaug, ypač tas trūkumas jautėsi sezono pradžioje, nes liepą bei rugpjūtį būna daugiau lietuvių. Gegužę, birželį ir rugsėjį užsieniečiai būna svarbesni, nes jie keliauja ilgiau ir nepriklausomai nuo oro“, – aiškina Neringos verslininkų atstovas. 

Pasak jo, turistų iš Vakarų šiemet buvo sulaukta šiek tiek daugiau nei pernai, tačiau skaičiai toli gražu nesiekia buvusių iki karo. 

G. Vaičikausko teigimu, apgyvendinimo kainų lygis Neringoje šiemet išliko panašus kaip ir pernai, nakvynės kainos praktiškai nesikeitė ir „Jūratės“ viešbutyje. 

„Žinoma, buvo dienų, kai kainos buvo didesnės, bet buvo ir tokių – kai mažesnės. Apskritai sutaupyti norintiems poilsiautojams rekomenduočiau kreiptis tiesiai į apgyvendinimo įstaigas ir aplenkti įvairius tarpininkus, kurie pasiima gan didelius komisinius mokesčius“, – pataria pašnekovas.

Automobilių numeriai – vien lietuviški 

Privačius Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjus vienijančios organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė taip pat tikina, kad, nepaisant infliacijos, nakvynės kainos Palangoje šiemet buvo tokios pačios kaip ir pernai. 

Pasak jos, privačius apartamentus nuomojantys verslininkai kainų kelti negalėjo, nes būtų rizikavę apskritai likti be poilsiautojų. 

„Kaip gali kilti kainos, jei žmonių pragyvenimo lygis yra kritęs? Aš galiu užsikelti kainas ir liksiu tuščia. Kai tame versle esi 40 metų, supranti viską. Būtų net gėda bandyti tas kainas kelti, nes mūsų kontingentas yra vidutines pajamas gaunantys žmonės. O būtent vidurinioji klasė ekonomiškai yra labiausiai nukentėjusi“, – aiškina I. Švainienė.

Pasak jos, dvivietis kambarys privačiuose apartamentuose šią vasarą Palangoje kainavo 50-80 eurų už parą. Pašnekovės įsitikinimu, tai tikrai nėra daug. 

I. Švanienė taip pat teigia, kad šiemet poilsiautojų iš užsienio Palangoje buvo bent dvigubai mažiau nei iki karo, o 90 proc. svečių sudarė Lietuvos gyventojai.

„Užsieniečių sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais labai ryškus. Baltarusių mažiau, lenkų mažiau, apie rusus išvis nekalbu. Taip pat ne tiek daug atvyko latvių ir estų, jų būdavo tikrai daugiau. Atvažiuoja pavieniai vokiečiai, danai, bet tai ant pirštų skaičiuojami žmonės“, – skaičiuoja pašnekovė. 

Nors skaičiuojama, kad nuo karo pradžios į Lietuvą gyventi atvyko apie 60 tūkst. Baltarusijos piliečių, I. Švainienė teigia, kad šie žmonės Palangoje reti svečiai. 

„Gal jie Vilniuje, gal Kaune, gal dar kažkur, bet Palangoje jų tikrai labai nedaug. Automobilių su baltarusiškais numeriais pas mus vos vienas kitas. Ir dabar stoviu balkone, stebiu transporto srautą – vien lietuviški numeriai“, – sako kurorto verslininkų atstovė. 

Palangos restorano „Floros simfonija“ vadovas Henrikas Tautkus taip pat teigia, kad užsieniečių svečių šiemet sulaukė labai mažai.

„Užsieniečių labai sumažėjo, ypatingai. Pas mus svečiavosi gal tik 2-3 proc. svečių iš užsienio, visi kiti – lietuviai arba užsienio lietuviai, sugrįžę atostogų. Rusų neliko išvis, baltarusių taip pat nematome, tik vienas kitas lenkas ir anglai, kurie atvyko su žmonomis lietuvėmis“, – vertina restorano vadovas.

Visgi H. Tautkus sako, kad skųstis nėra dėl ko – gal svečių ir sulaukta šiek tiek mažiau nei pernai, bet iš esmės vasara buvo panaši kaip kasmet. 

„Vasara buvo šaltesnė, svečių pajūryje buvo gal kiek mažiau. Kita vertus, pavyzdžiui, nuo rugpjūčio 10 iki 20 d., kai buvo orai karšti, tiek Palanga, tiek Šventoji lūžo, visi viešbučiai buvo užimti 100 proc. Tad bendras vidurkis labai panašus“, – kalba verslininkas.

DELFI

Lukas Miknevičius

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Verslo atstovai sako, kad ši vasara Lietuvos kurortams buvo darbinga, nes reikėjo stengtis pritraukti kuo daugiau poilsiautojų. 


Pajūrio verslininkai prabėgusia šiųmetine vasara nesiskundžia, tačiau teigia vis dar pasigendantys turistų iš Vakarų. Jų srautas anksčiau padėdavo kompensuoti lietuvių trūkumą lietingomis dienomis, tačiau dalis vakariečių baiminasi netoliese vykstančio karo ir Lietuvą aplenkia.


Lietuvos pajūrio verslininkai intensyviai ruošiasi artėjančiam vasaros sezonui. Jau prasidėjo ir pirmosios viešbučių rezervacijos.


Senatvei pasiduoti negalima! Reikia judėti, darbuotis, eiti, visur dalyvauti iki paskutinio atodūsio.


Po vėsokos gegužės atėjęs saulėtas birželis pradžiugino Palangos verslininkus. 


Iki vasaros liko dar mėnuo, tačiau pajūrio nuomotojams rezervacijos plaukia jau nuo kovo mėnesio. Nors dėl vėsios gegužės verslininkai ir negali džiaugtis poilsiautojų būriais, tačiau su nekantrumu laukia jų prie jūros sugužant liepą-rugpjūtį. 


Besibaigiantį sezoną Palangos verslininkai palydi džiugiai. Vos atlaisvinus suvaržymus kurortus apgulė poilsiautojai. Nors skųstis nėra ko, nes sezonas buvo tikrai pelningas, bet kaip sako kai kurie verslininkai, šis sezonas buvo karantino „skylių“ lopymas: „pavasarinis karantinas mums pridarė daug nuostolių, būtent tuos nuostolius šią vasarą ir atidirbinėjome“, – kalbėjo vieno iš...


Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, jog kaip ir kasmet, taip ir šiemet, padėdama sąžiningai pajūryje verslą vykdantiems verslininkams užtikrinti pajamų apskaitymą ir mokesčių sumokėjimą, šią vasarą vykdys prevencines, stebėjimo bei kontrolės priemones apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Vasaros sezonas pasirinktas, nes...


Verslininkai, kaip ir kiekvienais metais, skundžiasi„pačia blogiausia vasara“, o tokių skundų lakmuso popierėlis – miesto taksistai. Kokia jiems buvo ši vasara? „Labai skųstis tikrai negalime“, – sakė devynioliktus metus taksi vairuotoju dirbantis Algis Jurkus.


Kavinė „Banga“: griauti negalima rekonstruoti

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 23 | Rubrika: Miestas

„Griauti negalima rekonstruoti“ – kur šioje frazėje bus padėtas kablelis, kokį sprendimą priims tie, nuo kurių priklausys 1976 metais architekto Gintauto Telksnio projektuoto vėlyvojo modernizmo stiliui priskiriamo kavinės-restorano „Banga“ pastato, esančio J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, likimas? Dabartiniai jo šeimininkai siūlo:...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius