Palanga – apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms: atsakomybė užkrauta ant savivaldybių pečių

Vis dažniau užklumpantys ekstremalūs orų reiškiniai tūkstančius Lietuvos gyventojus palieka be elektros. Palangos savivaldybė teigia, kad tokiam scenarijui yra pasiruošusi ir įsigijusi mobilių elektros generatorių, kurie galėtų būti naudojami ne tik kritinėms paslaugoms užtikrinti, bet prireikus – ir miestiečių reikmėms. Vis dėlto, pasak savivaldybės specialistų, turimos įrangos nepakanka visiems galimiems scenarijams pasiruošti ir potencialiems poreikiams patenkinti. Miestas taip pat atkreipia dėmesį, kad nėra aiškių nacionalinių gairių dėl tokios įrangos – jos paruošimo, skaičiaus, galios, finansavimo, o visa atsakomybė dėl apsirūpinimo alternatyviais energijos šaltiniais gula ant savivaldybių pečių.

Savo ruožtu Energetikos ministerija pažymi, kad dėl nepertraukiamos veiklos užtikrinimo priemonių galioja Vyriausybės lygmens reguliavimas, kuriame numatyta pačių savivaldybių atsakomybė kaupti būtinas priemones ir organizuoti savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymą. 

Turimi generatoriai Palangoje galėtų būti naudojami ir gyventojų poreikiams 

Palangos miesto savivaldybės administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Žilvinas Vainora pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracija yra įsigijusi mobilių elektros generatorių, skirtų naudoti ekstremalių situacijų ar įvykių metu. 

„Generatoriai yra mobilūs, sumontuoti ant priekabų ir skirti naudoti ten, kur tuo metu būtų didžiausias poreikis – mokyklose, darželiuose, gydymo įstaigose ar gyvenamuosiuose daugiabučiuose“, – patikslina jis.

Ž. Vainora taip pat nurodo, kad turima įranga gali būti naudojama ir gyventojų poreikiams. Anot jo, tokia galimybė būtų organizuojama atsižvelgiant į situaciją, poreikį bei technines galimybes. 

„Prioritetas būtų teikiamas kritinėms funkcijoms vykdyti. Šiuo metu derinamos sutarčių detalės dėl generatorių priežiūros, aptarnavimo ir panaudojimo tvarkos“, – teigia „Delfi“ pašnekovas. 

Turimų generatorių nepakanka visiems potencialiems poreikiams patenkinti 

Ž. Vainora taip pat pabrėžia, kad dėl saugumo ir rizikų valdymo sumetimų, konkretaus įsigytų generatorių skaičiaus bei jų galios savivaldybė nenorėtų viešai atskleisti. 

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad turima įranga nėra pakankama visiems potencialiems poreikiams užtikrinti – tiek dėl brangaus įsigijimo, tiek dėl eksploatavimo sąnaudų.

„Šiuo metu tam tikrą skaičių generatorių turime, tačiau jų nepakanka visoms reikmėms kritinėje situacijoje. Generatoriai yra brangi įranga, o jų priežiūra ir eksploatavimas taip pat reikalauja nemažų resursų“, – teigia jis. 

„Delfi“ pašnekovas patikina, kad dėl papildomų generatorių įsigijimo sprendimai dar tik bus priimami. 

Įpareigojimų nacionaliniu lygiu dėl konkretaus kiekio, modelių ar finansavimo nėra 

Ž. Vainora taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą savivaldybėms tenka atsakomybė organizuoti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, tačiau konkrečių techninių sprendimų – tokių kaip generatorių skaičius ar jų galia – valstybė nenumato. 

„Šiuo metu savivaldybėms teikiamos tik Vyriausybės, Nacionalinio krizių valdymo centro, Vidaus reikalų ministerijos ir atskirų ministerijų rekomendacijos savarankiškai apsirūpinti generatoriais, tačiau įpareigojimų dėl konkretaus kiekio, modelių ar finansavimo nėra“, – patikslina jis.

„Mūsų vertinimu, šiuo metu susiduriame su situacija, kai savivaldybėms faktiškai tenka elektrikų vaidmuo – spręsti ir įrangos pirkimo, ir veikimo užtikrinimo klausimus be aiškaus nacionalinio reguliavimo. Savivaldybėms yra pateiktos rekomendacijos savarankiškai apsirūpinti elektros generatoriais ir spręsti visas su tuo susijusias problemas“, – priduria „Delfi“ pašnekovas. 

Toks modelis, Palangos miesto savivaldybės vertinimu, yra neefektyvus. 

„Tokią įrangą kiekvienai savivaldybei atskirai pirkti bei prižiūrėti yra brangu ir nepraktiška. Tikslingiau būtų, kad generatorių įsigijimo ir panaudojimo klausimus koordinuotai spręstų Vyriausybė. Centralizuotas požiūris leistų ekonomiškiau panaudoti biudžeto lėšas ir racionaliau valdyti resursus esant ekstremaliajai situacijai“, – teigia Ž. Vainora.

„Taip pat galėtų būti svarstomas generatorių poreikio standartizavimas pagal savivaldybių dydį ar infrastruktūrą, kaip tai numatyta kituose civilinės saugos dokumentuose. Be to, nėra iki galo aiškus elektros tiekėjų vaidmuo ir galimybės turima įranga prisidėti kritinių situacijų metu“, – priduria jis. 

Energetikos ministerijai: organizuoti savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymą – pačių savivaldybių atsakomybė 

„Delfi“ Energetikos ministerijos teiravosi, koks yra nacionalinis reglamentavimas dėl savivaldybių pareigos apsirūpinti generatoriais, skirtais užtikrinti elektros tiekimą ekstremalių situacijų metu, taip pat ar savivaldybėms yra parengtos vieningos rekomendacijos, numatyti minimalūs reikalavimai. Ministerijos taip pat klausta, ar nacionaliniu lygiu yra vykdoma savivaldybių ap(si)rūpinimo elektros generatoriais (dėl jų panaudojimo ekstremalių situacijų metu) stebėsena, koordinuojami bendri veiksmai? Teirautasi, kaip ministerija apskritai vertina dabartinį savivaldybių pasirengimo lygį elektros tiekimo sutrikimų atvejais, kartu ir apsirūpinimą elektros generatoriais? 

Galiausiai „Delfi“ domėjosi, ar planuojama inicijuoti centralizuotą generatorių įsigijimo, paskirstymo ir priežiūros sistemą (aiškų nacionalinį reguliavimą), siekiant užtikrinti veiksmingesnį pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms visos šalies mastu. 

Energetikos ministerija pažymi, kad dėl nepertraukiamos veiklos užtikrinimo priemonių galioja Vyriausybės lygmens reguliavimas, kuriame numatyta pačių savivaldybių atsakomybė kaupti būtinas priemones ir organizuoti savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymą. 

Anot ministerijos, įstatymas numato, kad skirstomųjų tinklų operatorius privalo atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams ne vėliau nei per 6 valandas miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 80 000 gyventojų, ir ne vėliau nei per 12 valandų kitose vietovėse. Įstatyme numatytos kompensacijos, kai šių terminų nepavyksta laikytis. Audrų metu galioja 72 valandų atstatymo terminas, kuris nuo 2027 m. sausio 1 d. trumpės iki 48 valandų.

Be to, ji atkreipia dėmesį, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kartu su Energetikos ministerija po praėjusią vasarą praūžusios audros pradėjo įgyvendinti mobilių generatorių rezervo priemonę, siekiant užtikrinti elektros tiekimą audrų atvejais.

„Šiuo metu perkama 200 mažųjų generatorių, kurie pajungiami tiesiog į elektros lizdą, nereikalauja specialaus sistemos pritaikymo ir leidžia užtikrinti minimalius poreikius – pasikrauti telefonus, kompiuterius, pasigaminti maisto. Generatoriai bus naudojami tiek neeilinių įvykių metu, pavyzdžiui, kai dėl audros nutraukiamas tiekimas, tiek kritinės situacijos atveju, kai ją paskelbia savivaldybė. Tokiais atvejais ESO generatorius perduos savivaldybėms, kurios juos paskirstys gyventojams, pirmenybę teikdamos socialiai pažeidžiamoms grupėms. Pasibaigus situacijai, įranga bus grąžinama ESO. Generatoriai bus išdėstyti aštuoniose vietose visoje Lietuvoje, kad kuo greičiau pasiektų gyventojus“, – nurodo ministerija.

„Generatoriai priklausys ESO, jie nebus perduoti savivaldybėms laisvai disponuoti, o bus naudojami aukščiau minėtais atvejais, prižiūrimi ir eksploatuojami ESO“, – priduria ji.

Iki 2028 m. 2 tūkst. kilometrų elektros linijų miškuose pakeisti požeminiais kabeliais

Energetikos ministerija taip pat pažymi, kad dalis įstaigų ir įmonių užtikrinti savo veiklos tęstinumą yra įpareigotos įstatymais – Krizių valdymo ir civilinės saugos, Valstybės rezervo, taip pat Vyriausybės nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo.

„Tai tik keli esminiai teisės aktai, nustatantys viešojo sektoriaus institucijų veiksmus ekstremaliųjų situacijų metu. Dalis įstaigų, pavyzdžiui, ligoninės, yra įpareigotos užtikrinti savo veiklos tęstinumą poįstatyminiais aktais, tokiais kaip statybų reglamentai, higienos normos“, – patikslina institucija.

Energetikos ministerija taip pat pažymi, kad generatoriai yra tik vienas iš būdų laikinai spręsti elektros tiekimo nutraukimus, o jos iniciatyva yra vykdomos ir elektros tinklo gerinimo priemonės.

„Vyriausybės programos priemonių plane suplanuota iki 2028 m. 2 tūkst. kilometrų elektros linijų miškuose pakeisti požeminiais kabeliais. Miškuose esančios oro linijos ir audrų metu jas pažeidžiantys medžiai yra didžiausią elektros nutrūkimų kiekį sąlygojanti problema. Priemonės įgyvendinimas sudarys sąlygas buvusį oro linijų keitimo kabelinėmis tempą padidinti tris kartus, o ekstremalių situacijų metu užtikrinti elektros tiekimą prie naujų kabelių linijų prijungtiems vartotojams“, – pažymi institucija.

„Skaičiuojama, kad vien iki 2028 m. naudą pajus iki 250 tūkstančių vartotojų objektų. Taip pat elektros tiekimo patikimumo sąskaita bus daromas mažesnis poveikis gamtai, nes nebereikės platinti elektros linijų proskynų“, – priduria ji.

Justė Ancevičiūtė

DELFI