Palangą puošia Trimatė Jūros sonata – didžiausia Lietuvoje stereograma kviečia žiūrėti kitaip

Palangos tiltas, 2025-08-21
Peržiūrėta
540
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangą puošia Trimatė Jūros sonata – didžiausia Lietuvoje stereograma kviečia žiūrėti kitaip

2025 m. birželio 1 d. Palangos jūros tilto prieigose buvo atidengta įspūdingo masto meno ir mokslo sintezė – 2,5 m aukščio ir 1,6 m pločio autostereograma pavadinimu „Trimatė Jūros sonata“. Dėl savo dydžio šis kūrinys yra įtrauktas į Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygą. Šį trimatį paveikslą sukūrė grafikos dizainerė Loreta Roževičiūtė-Elksnė ir „Vėjo rožės“ kūrybinė grupė.

Kūrinys pastatytas ant specialiai sukurto, 3,5 m aukščio molberto, stovinčio prie pat jūros – tarsi kvietimas stabtelėti ir pasinerti į atradimų patirtį.

Kas tai yra?

Autostereograma – tai ypatinga meno forma, kurioje iš išorinio, plokščio piešinio staiga iškyla trimatis vaizdas, jei tik žiūrovas žvelgia tinkamu – vadinamuoju „tolio žvilgsniu“. Ši iliuzija pasiekiama be jokių 3D akinių ar specialios įrangos – tik pasitelkus žmogaus regėjimo gebėjimą fiksuoti vaizdo gylį.

„Tai – paslaptis, kurią kviečiame įminti tiesiog žvelgiant „tolio žvilgsniu“, – sako Loreta Roževičiūtė-Elksnė.

Stereogramą pamatyti gali kiekvienas

„Tikrai paneigsiu mitą, kad stereogramą pamatyti sunku. Šiemet sukako 30 metų, kai jas kuriu, ir nuolat gaunu atsiliepimų. Mano pastebėjimas toks: erdvinį vaizdą pamato kiekvienas – nuo vaiko, kuris jau supranta paaiškinimą, kaip reikia žiūrėti, iki garbaus amžiaus žmogaus, net jei jo regėjimas gerokai nusilpęs“, – sako stereogramų kūrėja.

„Įsivaizduokite, kad žiūrite pro langą į tolį, ir staiga vietoje stiklo atsiranda piešinys, tačiau jūs vis dar žiūrite į tolį. Štai ir viskas, ko reikia, kad pamatytumėte iškilų trimatį vaizdą. Tai mums visiems įprastas, kasdienis akių veiksmas, kurį atliekame nejučiomis. Svarbiausia – neskubėti ir nuo paveikslo atsitraukti ypač lėtai, kaip aprašyta stende“, – akcentuoja menininkė.

„Lygiai taip pat greitai akys pripranta ir gali iškart „pagauti“ paveikslo gylį net žiūrint iš 2–3 metrų atstumo. Ar mums reikia pastangų, kai žiūrime pro langą į tolį? Akivaizdu, kad žmonės, gyvenantys arčiau gamtos, stereogramas pamato daug greičiau. O iš tiesų jų nepamato tik tie, kurie apskritai mato tik viena akimi, arba retais atvejais – dėl tam tikrų akių ligų“, – aiškina Loreta.

Kūrinio gylis slepia Čiurlionio pasaulį

Paveikslo beribiame gylyje paslėpti vaizdai subtiliai atkartoja M. K. Čiurlionio kūrybos simboliką. Ornamento struktūra primena „Sonatą – Allegro“, o paslėptame 3D vaizde žiūrovas gali atpažinti „Sonatos – Andante“ laivą ant delno bei du švyturius jūros tolumoje.

Šis interaktyvus meno kūrinys sukurtas Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms ir yra šiuolaikinė bei spalvinė jo kūrybos interpretacija.

Mokslas + menas + rankų darbas

Autostereogramų kūrimas – tai ne tik meninė išraiška, bet ir tikslios anatominės regos skaičiavimų žinios. „Trimatės Jūros sonatos“ vaizdas buvo kuriamas net metus, bendradarbiaujant su skulptoriumi, kuris padėjo tiksliai suformuoti paslėptą trimatį objektą.

Svarbu: šio piešinio negalima nei padidinti, nei sumažinti, nes kiekvienas milimetras susijęs su žmogaus regos fokusavimo galimybėmis. Be to, ornamentai buvo perteikti iki smulkiausio brūkšnio

Nauda ne tik sielai, bet ir akims

Be emocinio įsitraukimo, autostereogramų žiūrėjimas naudingas ir akims – žiūrint į tolį akys pailsi, o keičiant žvilgsnį iš arti į tolį stiprėja jų raumenys.

Loreta Roževičiūtė-Elksnė savo kūrybą pradėjo dar 1995 metais, kai pirmą kartą pamatė stereogramas parodoje Kaune. Įkvėpta regimo trimatės iliuzijos grožio, ji siekė išmokti šios technikos, nors tuo metu erdvinių paveikslų kūrėjai savo žiniomis nesidalijo. Po daugelio metų bandymų Loreta sukūrė savo unikalią metodiką, o vienas iš didžiausių postūmių buvo močiutės akių pagerėjimas, žiūrint į stereogramas.

2014 m. menininkė subūrė profesionalių dizainerių grupę, kurią pavadino „Vėjo rože“. Prie jos prisijungė ir jos vyras Vaidas. Šiandien „Vėjo rožė“ rengia parodas ir kuria unikalius, didelio formato trimatės iliuzijos kūrinius, kurie eksponuojami pasauliniuose iliuzijų muziejuose, vieną iš jų galite pamatyti ir Lietuvos Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejuje. O norintiems stereogramą turėti po ranka, „Vėjo rožė“ kuria ir atributiką ant puodelių, telefonų dėklų ir kitų paviršių.

Kur dar bus galima pamatyti?

Šis unikalus 3D kūrinys šiuo metu eksponuojamas Palangoje, tačiau 2025 m. rudenį atspausdinta ant drobės „Trimatė Jūros sonata“ keliaus į JAV, kur bus rodoma Čikagos M. K. Čiurlionio galerijoje. 
Šalia kūrinio įrengtas informacinis stendas su M. K. Čiurlionio poema „Jūra“ bei instrukcija, kaip žiūrėti stereogramą, kad išvystum paslėptą vaizdą.

Stabtelėkite prie „Trimatės Jūros sonatos“ Palangoje – leiskite savo žvilgsniui pabėgti tolyn ir sugrįžti su nauju atradimu. Nes kartais tai, kas svarbiausia, slypi giliau.

Daugiau apie stereogramas, kūrinius ir kūrybinę komandą – svetainėje https://vejoroze.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos jūros tilto prieigose vasaros pradžioje buvo atidengta įspūdingo masto meno ir mokslo sintezė – 2,5 m aukščio ir 1,6 m pločio autostereograma pavadinimu „Trimatė Jūros sonata“.


Liepos 31 d. Palangoje prasideda XVII-asis muzikos festivalis „Pasaulio balsai 2025“. Ilgametes tradicijas pajūryje puoselėjantis renginys ir šiemet kvies į žanriškai įvairią, turiningą ir netikėtą muzikos programą.


Švenčiant iškilaus menininko M. K. Čiurlioniui 150-ąsias gimimo metines, jūros tilto prieigas papuošė išskirtinis meno kūrinys – 3D paveikslas „Trimatė Jūros sonata“. 


Birželio 7–8 dienomis Palangoje vyksianti XX chorų šventė „Su jūra dainuok“ kviečia visus mėgstančius muziką švęsti dainos ir jūros bendrystę.


Jūratės ir Kastyčio skverą vėl puošia laikrodis – jis įrengtas šios savaitės pradžioje.


Palangiški, šeštadienio vakarą gurkštelk jūros kartu su istorinę sukaktį – 100-o metų jubiliejų – švenčiančia Palangos senąja gimnazija.


Šventoji trumpiausią metų naktį kviečia sutikti prie jūros

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 21 | Rubrika: Miestas

Lietuvai laikas turėti Joninių sostinę, ir šis garbingas titulas atiteko Šventajai, kviečiančiai trumpiausią metų naktį sutikti jūros ir gamtos prieglobstyje. Joninių sostinės atidarymas Šventojoje – birželio 23 d


Vilniuje tris dienas – nuo trečiadienio iki penktadienio – vyko pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“, kurioje dalyvavo net 700 šios srities ekspertų, pusė iš jų – svečiai iš užsienio. 


Apie gintarą prirašyta ir kalbėta daug, bet jo juntamomis teigiamomis savybėmis džiaugiamasi kaskart, vos paėmus gabalėlį į rankas. Ne paslaptis, jog gintaras ne tik puošia, jis ir gydo. Tą patvirtina ir asmeniškai su jo galiomis susidūrę žmonės. Palangiškiai jau įminė gintaro paslaptį ir mielai ja dalijasi su kitais. „Nešiočiau gintaro karolius ir dabar, jie padeda žmonėms sergantiems...


Žvejai didžiausia švente laiko gerą kibimą

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 11 24 | Rubrika: Miestas

Lapkričio 23-oji minima kaip Šv.Klemenso, Žvejų globėjo diena. Kas saugo šiuolaikinius žvejus, o kas jiems – didžiausia šventė ir asmeninė pergalė? Nors ir įvairių taisyklių varžomi, jie niekuomet neatsisako didžiausio pomėgio, gyvenimo būdo ir drąsiai, kaip patys sako, eina į jūrą nepaisydami juos galinčių pasitikti kliūčių. Žinoma, būna ir tokių dienų, kuomet į jūrą žvelgti tenka tik nuo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius