Palangiškiai apie krentančias bombas ar raketas negalvoja – daugelis nesutinka, kad daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje būtų bendro naudojimo priedangos

Jeigu kada nors išauštų diena X – Lietuvą užpuolus agresoriui ir pasipylus raketoms – gyvenimas pasikeistų neatpažįstamai – palangiškiams teks skubėti slėptis. Žinoma, neduok Dieve, kad tai kada  nors įvyktų, tačiau, anot senolių išminties, atsarga gėdos nedaro. Kaip išsiaiškino „Palangos tiltas“, šiuo metu Palangos savivaldybėje yra patvirtinta 21 priedanga, jose laikinai prisiglausti galėtų beveik 11 tūkstančių gyventojų, nors pernai jų, nurodžiusių savo gyvenimo vietą kurorte, buvo šiek tiek virš 18 tūkstančių.

Pernai Savivaldybėje buvo 7 priedangos

„Praėjusiais, 2023 metais savivaldybėje buvo 7 priedangos. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai įrengti priedangas atsirado tik 2023 metais,“ – „Palangos tiltui“ sakė Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Žilvinas Vainora.

Anot jo, įrengiant priedangas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, susiduriama su dviem sunkumais – didžiuliu lėšų poreikiu ir dalies gyventojų nenoru bendradarbiauti.

„Daugelis gyventojų nesutinka, kad daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje būtų bendro naudojimo priedangos. Todėl, pasinaudodami proga, prašome gyventojų supratingumo ir geranoriškumo šiuo klausimu,“ – sakė Ž. Vainora.

Palanga nepriklauso avarinės parengties zonai

Kalbant apie galimą avariją Astravo atominėje elektrinėje, pirmiausia reikia pabrėžti, kad Palanga nepriklauso avarinės parengties zonai. 

„Mūsų savivaldybė yra nutolusi nuo Astravo elektrinės daugiau nei 300 kilometrų, o tai yra palyginti saugus atstumas, todėl įvykus branduolinei avarijai Astrave, Palangoje nenumatyta nei gyventojų evakuacija, nei kiti apribojimai,“ – teigė jis.

Jei Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduotų, anot jo, gyventojai būtų raginami vartoti kalio jodido tabletes, tačiau savo nuožiūra šių preparatų vartoti negalima, nes taip galima pakenkti sveikatai. 

Kalio jodido tabletės Sveikatos apsaugos ministerijos buvo išdalintos tik Savivaldybėms, esančioms šimto kilometrų atstumu nuo Baltarusijos atominės elektrinės.

Bendros Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos civilinės saugos rekomendacijos, kaip elgtis kilus radiaciniam pavojui, skelbiamos Palangos miesto savivaldybės interneto tinklapyje www.palanga.lt.

Svetainė www.lt72.lt

Išsami informacija gyventojams, kaip elgtis, jei įvyktų avarija branduolinėje elektrinėje, skelbiama ir interneto svetainėje www.lt72.lt 

„Bet kokios grėsmės – tiek karo, tiek branduolinės avarijos – atveju gyventojai raginami pirmiausia nepasiduoti panikai, domėtis ir sekti oficialią atitinkamų tarnybų-institucijų informaciją, būti pasirengus šeimos veikimo tokiems atvejams planą, turėti maisto atsargų ir išvykimo krepšį,“ – sakė Ž. Vainora.

O kokia padėtis pas kaimynus Kretingoje?

Kretingos rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė Rūta Laurinaitienė sakė „Palangos tiltui“. Kad šiuo metu Kretingos rajono savivaldybėje yra 24 priedangos. 

2021-aisiais metais gyvenamą vietą Kretingos mieste buvo nurodę 17 249 gyventojai. 

„Šios priedangos buvo patvirtintos 2023 metais, naujų įrengta nebuvo,“ – sakė R. Laurinaitienė.

Pasak ją, Kretingos rajono savivaldybė nuo miesto savivaldybių skiriasi tuo, kad rajone nemaža dalis žmonių gyvena nuosavuose būstuose su rūsiais, todėl, kilus pavojui, žmonės pirmiausia ir slėptųsi savo namų rūsiuose. 

Vadovaujantis administracijos direktoriaus 2021-09-27 patvirtinta Kretingos rajono savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analize, slėptuvių savivaldybės teritorijoje nebuvo įrengta – numatytos saugios darbo vietos.

Taip pat nepriklauso avarinės parengties zonai

„Kadangi Kretingos rajono savivaldybė nepriklauso avarinės parengties zonai, nėra parengta atskirų rekomendacijų, kaip elgtis kilus branduolinės spinduliuotės pavojui dėl gedimo ar sprogimo Astravo atominėje elektrinėje,“ – sakė R. Laurinaitienė.

Nelaimės atveju būtų vadovaujamasi bendromis rekomendacijomis, kurios yra skelbiamos puslapyje www.lt72.lt, Kretingos savivaldybė šias rekomendacijas skelbia savo internetiniame puslapyje, Savivaldybės užsakymu jos ne kartą skelbtos ir vietos spaudoje.

Nelinkę pasirašyti sutarčių dėl priedangų savo įmonių patalpose

Anot pašnekovės, vienas iš sunkumų, su kuriuo susiduria Kretingos rajono savivaldybė, parenkant priedangas –  privatūs asmenys nelinkę  įsipareigoti ir pasirašyti sutarčių dėl priedangų savo įmonių patalpose. 

„Buvo kreiptasi į privačios nuosavybės ir valstybės valdomas įmones bei įstaigas dėl patalpų pritaikymo priedangoms, tačiau privačios įmonės reagavo vangiai arba atsiuntė atsakymą, kad tinkamų patalpų priedangoms neturi,“ – teigė ji.

Patalpos naudojamos kitai paskirčiai

 Pasak ją, kai kuriose privačiose įmonėse anksčiau buvo numatytos slėptuvės, bet šiandien šios patalpos yra apleistos arba privatūs asmenys jose planuoja įsirengti sandėliavimo ar kitoms veikloms skirtas patalpas. 

„Todėl nuspręsta pirmiausia priedangas nusimatyti tik savivaldybės ar valstybės nuosavybės teise valdomuose pastatuose, o vėliau spręsti pagal situaciją. Neradus tinkamo ploto patalpų priedangoms ne itin tankiai apgyvendintose teritorijose, nutarta naudoti ir mažo ploto patalpas, nes kitokių seniūnijų centruose ar didesnėse gyvenvietėse tiesiog nėra,“ – sakė R. Laurinaitienė.

Tik 17-oje savivaldybių priedangų yra pakankamai

Šių metų balandį Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė žemėlapį, kuriame savivaldybės suskirstytos pagal priedangų skaičių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė minėjo, kad tik 17-oje savivaldybių jų yra pakankamai, kitos – atsilieka. Ministrė vardijo, kad Vilniaus mieste priedangose galėtų pasislėpti 49 proc. žmonių, Šiaulių mieste – 54 proc., Kauno mieste – 34 proc., Klaipėdos mieste – 18 proc., Panevėžio mieste – tik 6 proc.. rašė delfi.lt

 Siekiama, kad kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose priedangose tilptų 60 proc. jų gyventojų, rajoninėse vietovėse – 40 proc. gyventojų.