Palangiškis gimnazistas ir esė konkursų laureatas Erikas Suchanovas: „Šiuo metu esu aukščiausiai šokantis palangiškis“

Vienas palangiškis – Palangos senosios gimnazijos vienuoliktokas Erikas Suchanovas – į aukštį šoka kone kaip puma: gali peršokti savo ūgį ir net aukščiau – įveikti dviejų metrų aukštį. Maždaug tokio aukščio yra standartinės durys. Tačiau Lietuvos mokyklų žaidynių lengvosios atletikos varžybose Šiauliuose gegužės 28-ąją vaikinas tapo čempionu į aukšį liuoktelėjęs 1 metrą ir 90 centimetrų, o siekti rekordo šįkart sutrukdė lietus. „Palangos tiltas“ kalbėjosi ru Eriku.

–  Ar tikėjaisi tapti čempionu? Koks tavo asmeninis rekordas?

– Per Lietuvos mokyklų žaidynes tikėjausi tikrai užimti prizinę vietą, kaip ir kiekvienais metais. Šiose varžybose asmeninio rekordo nepasiekiau dėl prastų oro sąlygų. Mano asmeninis rekordas yra du metrai – jį pasiekiau žiemos sezono metu.

– Neabejoju, kad esi aukščiausiai iššokantis palangiškis, ar ne?

– Taip, manau, galima sakyti, kad šiuo metu esu aukščiausiai šokantis palangiškis iš vis dar aktyviai sportuojančių, bent jau savo amžiaus grupėje. Tačiau tikrai nesu aukščiausiai šokęs palangiškis per visą Palangos istoriją. Dar yra kur tobulėti ir į ką lygiuotis.

– Ar kultivuoji kitas sporto šakas?

– Taip, užsiimu ir kitomis sporto šakomis, tačiau mėgėjiškai. Wakeboardinu, snowboardinu, kartais važinėju dviračiu.

– Ko gero, ir krepšinyje nepėsčias būtum? Bent krašto puolėjas?

– Krepšinis kažkaip manęs neužkabina. Kartais pažaidžiu su draugais, bet nepasakyčiau, kad tai mano mėgstamiausia sporto šaka.

– Kodėl pasirinkai šuolius į aukštį? Kas tave sudomino?

– Šuolį į aukštį pasirinkau ne aš – šią rungtį man pasiūlė treneris, kai pirmą kartą atėjau į lengvosios atletikos treniruotę. Pabandžiau pašokinėti, visai patiko, todėl taip ir likau prie šios rungties.

– Kas svarbiausia tavo sporto šakoje?

– Neseniai supratau, kad mano sporto šakoje svarbiausia pirmiausia susitvarkyti psichologiškai su savimi, o tik po to ateina treniruotės, miegas, mityba ir visa kita. Gali būti geriausios formos, bet per varžybas neįveikti net pradinio aukščio, jei išsigąsti varžovų arba per daug sureikšmini startą. Tada dėl streso tiesiog niekas nesigauna.

– Kaip ruošiesi kiekvienam šuoliui?

– Mano šuolio technika gana klasikinė, be jokių mandrybių. Prieš šuolį kartais suvalgau kokį guminuką energijai. Pastebėjau, kad taip daro ir nemažai kitų sportininkų.

– Ar įvertini net vėjo kryptį įsibėgėdamas?

– Stiprus vėjas tikrai nėra palanki sąlyga, nes gali paprasčiausiai nupūsti kartelę. Todėl šokant per vėją kartais tenka luktelėti, kol jis bent kiek aprims.

– Ar atsispyrimas tau dažniausiai siunčia signalą, ar šuolis bus sėkmingas?

– Taip, realiai nuo atsispyrimo labai priklauso šuolio sėkmė. Treneris, stebėdamas iš šono, kartais net iš atsispyrimo garso gali suprasti, ar šuolis bus geras.

– Kuriuo momentu patiki, kad kartelę įveikei?

– Patikiu tik tada, kai nusileidžiu ant čiužinio ir kartelė nustoja drebėti.

– Ar galva, ar kojos, ar kita kūno dalis dažniau nei kitos trukdo sėkmingam šuoliui?

– Dažniausiai trukdo pėdos. Atlikdamas šuolį vis pamirštu jas „nusiimti“, todėl jos užkliūna už kartelės, nors visas kūnas jau būna sėkmingai praėjęs.

– Koks jausmas pakilus į orą į beveik dviejų metrų aukštį?

– Atliekant šuolį viskas vyksta labai greitai, todėl net nespėji susimąstyti apie tokius dalykus.

– Bandei minėtose žaidynėse įveikti ir dviejų metrų aukštį?

– Peršokęs 1,90 m aukštį likau vienintelis dalyvis. Tokiu atveju šuolininkas gali pasirinkti bet kokį aukštį, todėl iš karto užsikėliau 2 metrus. Deja, atlikau tik vieną bandymą, nes prasidėjo lietus.

– Vyrų šuolio į aukštį pasaulio rekordas yra 2,45 metro, kurį 1993 metais pasiekė kubietis Javier Sotomayor. Šis rekordas vis dar nėra pagerintas. Tau tai daro įspūdį?

– Esu per treniruotę užsikėlęs kartelę į tokį aukštį vien tam, kad pamatyčiau, kaip tai atrodo. Vaizdas tikrai stulbinantis. Manau, šis rekordas išliks dar ilgai. Mano nuomone, norint įveikti tokį aukštį, reikia būti tikru superatletu.

– Kaip manai, kokios yra žmogaus šuolio į aukštį fiziologinės galimybės?

– Apie tokius dalykus galima spekuliuoti be galo. Manau, anksčiau ar vėliau atsiras šuolininkas, kuris peršoks daugiau nei 2,45 metro, tačiau tiksliai nuspėti žmogaus galimybių ribas labai sunku.

– Ar dabar kokie nors specialūs reikalavimai šuolininko bateliams ir aprangai yra keliami?

– Aprangos reikalavimai keliami tik tarptautinėse varžybose, kai atstovauji Lietuvos rinktinei. Tuomet privaloma vilkėti rinktinės aprangą. O paprastose varžybose gali šokinėti praktiškai kaip nori – svarbiausia peršokti.

– Beje, tu unikalus, nes ne tik rekordiškai aukštai šoki, bet ir puikiai valdai lietuvišką žodį. Esi laimėjęs esė konkursų. Iš kur tai? Kam už tokį talentą esi dėkingas? Galėtum pasidalyti savo esė ištrauka?

– Nepasakyčiau, kad turiu kažkokį ypatingą talentą. Tiesiog turėjau labai geras lietuvių kalbos mokytojas. Be to, keičiau kompiuterį, todėl esė liko senajame ir dabar neturiu prieigos prie jos.

– Ar gimnazijoje tavo mėgstamiausi dalykai yra fizinis ugdymas ir lietuvių kalba?

– Mokykloje mano mėgstamiausias dalykas, kad ir kaip keistai skambėtų, yra biologija. Ji man sekėsi ir patiko nuo pat pradinių klasių.

– Baigi gimnazijos vienuoliktą klasę. Ką planuoji veikti baigęs gimnaziją kitąmet?

– Baigęs gimnaziją planuoju studijuoti mediciną, jei konkrečiau – reabilitaciją, LSMU Kaune arba VU Vilniuje. Dar tiksliai nežinau, nes viskas priklausys nuo to, kaip išlaikysiu egzaminus.

– Kaip leisi atostogas ir vasarą?

– Vasarą leisiu kaip ir daugelis mano amžiaus palangiškių – dirbdamas ir sportuodamas.

Eriko Suchanovo asmeninio albumo nuotr.