Palangiškis Jonas Piktuižis – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris

Palangos tiltas, 2020-11-26
Peržiūrėta
3231
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangiškis Jonas Piktuižis – Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris

Lapkričio mėn. 23 d. minime Lietuvos kariuomenės dieną. Lapkričio 21 d. sukako 100 metų, kai Lietuvos kariuomenė laimėjo lemiamą mūšį prieš lenkus ties Giedraičiais. Lapkričio 20 d. sukako 100 metų nuo kraštiečio, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio JONO PIKTUIŽIO žūties mūšyje ties Giedraičiais.
J. Piktuižis gimė 1901 m. balandžio 5 d. Užpelkių kaime (Palangos valsčius, Kretingos apskritis), gausioje Jono ir Kotrynos Piktuižių šeimoje, kurioje augo 12 vaikų. 1919 m. gruodžio 2 d., eidamas devynioliktuosius metus, Jonas Kretingos komendantūroje įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Paskirtas į antrojo pėstininkų D. L. K. Algirdo pulko rikiuotės skyrių. 1920 m. spalio mėn. 1 d. savanoriui po apmokymų suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.
1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Reali politinė situacija privertė suvokti, kad be reguliarios kariuomenės Lietuva savo valstybingumo neišsaugos. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo buvo įkurta Krašto apsaugos taryba ir įsakyta formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo tada lapkričio 23-ioji tapo Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena. Kariuomenę ėmė organizuoti iš Rusijos grįžę lietuviai karininkai. 1918 m. gruodžio 29 d. vyriausybė oficialiu atsišaukimu „Lietuva pavojuje“ kreipėsi į liaudį, kad vyrai stotų į kariuomenę savanoriais, nelauktų mobilizacijos. Nepriklausomybės karams pasibaigus, vykdant Lietuvos žemės reformą, savanoriams buvo pažadėta skirti žemės. 1919 m. sausio 25 d. Kaune įsteigta Karo mokykla, tų pačių metų kovą paskelbta pirmoji mobilizacija.
Nepriklausomybės kovų metu Lietuvos kariuomenei teko atremti bolševikinės Rusijos, bermontininkų atakas. Pavojingiausias ir stipriausias priešas buvo Lenkijos kariuomenė. Mūsų kraštietis išsiųstas į rytų Lietuvoje vykstančius mūšius tarp Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio junginio. Lenkai buvo geriau ginkluoti, jų gretos – skaitlingesnės. Lietuviams 1920 m. lapkričio mėn. 17 d. Širvintų-Giedraičių fronte teko trauktis, atiduodant Giedraičius (Molėtų r.) bei pafrontės kaimus.
1920 m. lapkritį į Kauną atvyko Tautų Sąjungos misija, kad nutrauktų karo veiksmus ir nustatytų demarkacinę liniją. Bijodami, kad siena bus nustatyta pagal lenkų užimtas teritorijas, lietuviai skubiai siekė atgauti savo žemes, todėl puolė lenkus netikėtai, naktį iš lapkričio 20 d. į 21 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas įsakė pulti visu frontu, vyko įnirtingos, žūtbūtinės kautynės, kovojama už kiekvieną žemės pėdą. Želigovskininkai traukėsi. Giedraičių mūšį laimėjo lietuviai, pasiekę reikšmingą pergalę – atsikovojo Giedraičius, Širvintas ir kitas gyvenvietes, kurias buvo užėmę priešai. Giedraičių mūšis Lietuvos ir Lietuvos kariuomenės istorijoje turi ypatingą svarbą – jis sustabdė tolesę lenkų armijos agresiją ir neleido okupuoti Lietuvos. Nors Lietuva neišvengė teritorinių praradimų (Vilnius lenkų rankose liko iki Antrojo pasaulinio karo pradžios), bet valstybingumas buvo išsaugotas. Tautų Sąjungos atstovai demarkacinę liniją nustatė pagal lapkričio 21 d. fronto liniją. Tautų sąjungos karinės kontrolės komisijai reikalaujant, kovos veiksmai nutraukti.
Šiame mūšyje žuvo 25 Lietuvos vyrai. Kautynėse ties Giedraičiais 1920 m. lapkričio 20 d. krito ir J. Piktuižis. Aštuoni kariai, tarp jų ir jaunasis palangiškis, buvo iškilmingai palaidoti Ukmergės rajono Želvos miestelio šv. Ignaco Lojolos bažnyčios šventoriuje. Minint mūšio ties Giedraičiais dešimties metų sukaktį, palaidojimo vietoje pastatyti betoniniai paminkliniai kryžiai su žuvusiųjų pavardėmis, simbolinis aukuras ir stela, kurioje iškalti žodžiai: „Žuvome, kad būtumėt laisvi“ (paminklo autorius M. Cichanavičius). Giedraičiuose 1928 m. pagal dailininko Antano Jaroševičiaus projektą pastatytas memorialas – „Karžygiams, žuvusiems už laisvę 1920 m.“. Jame paminėtos 25 žuvusiųjų karių pavardės, jų tarpe – ir Jono Piktuižio pavardė.
Tik 1931 m. rudenį žuvusiojo savanorio motina Kotryna Piktuižienė pradėjo tvarkyti dokumentus, kad sūnui Jonui po mirties būtų suteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio statusas. Kadangi K. Piktuižienė buvo beraštė, dokumentus įgaliojo tvarkyti Palangoje gyvenusį Augustą Ambrozaitį. O tų dokumentų buvo nemažai: K. Piktuižienės prašymas Klaipėdos krašto karo komendantui, kad gautų žuvusio sūnaus kariuomenės kūrėjo savanorio medalį; Kretingos apskrities policijos 5 nuovados viršininko liudijimas, kad Piktuižienė K. nėra teismo ir administraciniu būdu bausta; Jono Piktuižio gimimo metrikų ištrauka, kurią išdavė Palangos bažnyčios klebonas prelatas Juozapas Šniukšta; Klaipėdos krašto komendanto liudijimas, kad J. Piktuižis tikrai įstojo kariuomenėn savanoriu ir kt.
1932 m. gegužės 14 d. Jonas Piktuižis pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu ir po mirties apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. Liudijimo tekstas skamba šitaip: „Šiuo liudiju, kad žuvęs Jonas Piktuižis, sūnus Jono, kilęs iš Kretingos apskr., Palangos valsčiaus, Užpelkių kaimo, yra Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, įstojęs į jos eiles 1919 metų gruodžio mėnesio 2 dieną. Pasirėmęs Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu (Vyriausybės žinių Nr. 343), Respublikos Prezidento vardu apdovanoju žuvusį Joną Piktuižį kūrėjo savanorio medaliu. Kaunas, 1932 m. gegužės mėn. 14 d. Liudijimo nr. 8407. Krašto apsaugos ministeris pulkininkas (parašas), Vyriausiojo štabo viršininkas generolas leitenantas (parašas)“. Krašto apsaugos ministru 1932 m. buvo Balys Giedraitis, o Vyriausiuoju štabo viršininku – Petras Kubiliūnas.
1932 m. Lietuvos vyriausybės atstovai kariuomenės kūrėjo savanorio liudijimą ir medalį atvežė ir įteikė Paronžės kaime gyvenusiai savanorio motinai K. Piktuižienei. Palangoje įvyko žuvusio savanorio paminėjimas. Tais pačiais metais Palangoje J. Piktuižio vardu pavadinta buvusi Roužės gatvė. Tarybiniais metais gatvės pavadinimas pakeistas. Atkūrus nepriklausomybę, tik dalis J. Piktuižio gatvės atgavo savo ankstesnį pavadinimą.
Už žuvusį sūnų motina Kotryna Piktuižienė gavo 9 ha žemės Paronžės kaime, buvusioje Valteriškės dvaro žemėje.
Palangiškė kraštotyrininkė Emilija Adiklienė surado ir išsaugojo J. Piktuižio kariuomenės kūrėjo savanorio įrėmintą liudijimą ir medalį. E. Adiklienės dukros šias relikvijas perdavė saugoti Palangos viešajai bibliotekai su prašymu – jei Palangoje bus įkurtas muziejus, šiuos eksponatus perduoti muziejui. Bibliotekos darbuotojai jų pageidavimą įvykdė – dabar J. Piktuižio savanorio liudijimo originalas ir medalis saugomi Palangos kurorto muziejuje.
Tarybiniais metais apie nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanorius nei kalbėta, nei galvota. To laikmečio asmenybės bei įvykiai liko tarsi uždaryti už storų ąžuolinių durų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tos uždraustos durys pamažu atvertos. Pirmasis, kuris iš užmaršties prikėlė J. Piktuižio vardą, buvo Palangos miesto garbės pilietis Vitalius Bernardas Litvaitis. Jis iš įvairių šaltinių po kruopelytę rinko informaciją apie jaunąjį kraštietį, jo žuvimo aplinkybes, apie tai pasidalijo su visais – parašė straipsnį „Jonas Piktuižis, pasiaukojęs Tėvynės laisvei, nusipelno Palangos garbės piliečio vardo“ (Palangos tiltas, 2012, spalio 2, p. 7). V. B. Litvaičio iniciatyva 2013 m., savanorio žūties dieną, Palangos delegacija aplankė J. Piktuižio kapą Želvoje. Palangos klebonas M. Venskus ir Želvos klebonas A. Avižienis už žuvusį palangiškį laikė šv. Mišias Želvos šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje. Palangiškiai ant J. Piktuižio kapo padėjo gėlių puokštę, uždegė žvakes ant kitų karių kapų, padėkojo želviečiams, kad ilgus metus prižiūri žuvusių savanorių kapus. Iki to laiko niekas nebuvo aplankęs savanorio J. Piktuižio kapo. Šią gražią, prasmingą tradiciją reikėtų pratęsti.
Palangos viešoji biblioteka iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo įsigijo dokumentų, susijusių su J. Piktuižiu, kopijas. Tai įvairūs prašymai, pažymos, kurie buvo reikalingi, K. Piktuižienei rengiantis gauti už žuvusį sūnų Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalį.
Lietuvos valstybės šimtmečio proga Palangos viešoji biblioteka parengė kilnojamąją stendinę parodą „Jonas Piktuižis – Lietuvos kariuomenės savanoris“ ir viešai ją pristatė.
Palangos viešosios bibliotekos darbuotojai surinko medžiagą ir apie kitus žinomus Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius, kilusius iš Palangos valsčiaus.
Už savo tautos nepriklausomybę turime būti dėkingi savo narsiai kariuomenei ir jos ištvermingiems, pasiaukojantiems karžygiams.

Bronislava Spevakovienė,
Palangos viešoji biblioteka

FOTO NUOTRAUKOSE:

Jonas Piktuižis (1901–1920). Iš asmeninio A. Tikniaus archyvo.
J. Piktuižio antkapinis paminklas Želvoje. 2013 m. Iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo.
Palangiškių delegacija Želvoje prie J. Piktuižio kapo. 2013 m. Iš Palangos viešosios bibliotekos nuotraukų fondo.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lapkričio mėn. 23 d. minime Lietuvos kariuomenės dieną. Lapkričio 21 d. sukako 100 metų, kai Lietuvos kariuomenė laimėjo lemiamą mūšį prieš lenkus ties Giedraičiais. Lapkričio 20 d. sukako 100 metų nuo kraštiečio, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio JONO PIKTUIŽIO žūties mūšyje ties Giedraičiais.


Palanga paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną

"Palangos tilto" redakcija, 2019 11 26 | Rubrika: Miestas

Lapkričio 23-ąją Tauta švenčia Lietuvos kariuomenės dieną. Tądien, prieš 101 metus, t.y. 1918 metais, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritariant, tuometinis Ministras pirmininkas Aleksandras Voldemaras pasirašė įsakymą Nr.1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos taryba, o jai įsakyta formuoti pirmąjį kariuomenės pulką. Nuo tos dienos ir pradėta oficialiai kurti Lietuvos kariuomenė...


Paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 11 23 | Rubrika: Kultūra

Trečiadienio vakare palangiškiai minėjo Lietuvos kariuomenės dieną. Prisiminti kovotojai, gynę savo šalį tuomet, kai to labiausiai reikėjo, padėkota ginantiems ir šiandien. O šia proga priesaiką davė ir keletas naujų jaunųjų šaulių.


Gegužės 14 dieną Klaipėdoje buvo minima partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, kurioje dalyvavo ir Palangos Šaulių sąjungos nariai.


Palangoje paminėta Lietuvos kariuomenės diena

Palangos m. savivaldybės informacija, 2014 11 27 | Rubrika: Miestas

Sekmadienį palangiškiai šventiškai minėjo Lietuvos kariuomenės dieną – šv. Mišios, gėlių padėjimas prie generolo Jono Žemaičio paminklo, šaulių koncertas Kurhauze ir kareiviška košė subūrė nemažą dalį miestiečių.


Šeštadienį gausus būrys palangiškių dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Palangos jūros šaulių kuopos organizuotuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos kariuomenės dienai paminėti. Tačiau vietos žiniasklaidoje pasirodė tik užsakomoji politinė reklama – žinutė su nuotrauka apie tai, kaip šią visai šaliai svarbią dieną minėjo...


Palangoje paminėta Lietuvos kariuomenės diena

Viktorija ŠIMKUTĖ, 2013 11 25 | Rubrika: Miestas

Sekmadienį prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo paminėtos 95-osios atkurtos Lietuvos kariuomenės metinės. Šaulių organizacijos vardu uždegtos žvakės ir padėtos gėlės kentėjusiems ir žuvusiems kariams už Lietuvos laisvę.


Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną prieš 94 metus tuometis Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. Oficiali Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena penktadienį paminėta ir Palangoje.


Trečiadienį Palangoje vyko kasmetinės Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų (TMU OP) Ryšių ir informacinių sistemų vienetų pratybos „Perkūno karys 2012”, kurių metu buvo siekiama gerinti kariuomenės vienetų ir šalies vidaus tarnybų bendradarbiavimą, užtikrinant patikimą, saugų ir laiku vykstantį duomenų perdavimą, vykdant taikos meto užduotis....


Paminėta Lietuvos kariuomenės diena

Alfredas PUMPULIS, 2011 11 24 | Rubrika: Miestas

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Ji minima nuo 1918 metų, kai buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas ir pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Šia proga Palangos šaulių senjorai pagerbė Jono Žemaičio-Vytauto atminimą prie jo paminklo Palangoje.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius