Palangiškių kūryba sudėta į leidinį „Takai per kopas“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013-10-28
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

Autoriai bei rinktinės leidėjai įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Autoriai bei rinktinės leidėjai įsiamžino bendroje nuotraukoje.

Šeštadienį erdvioje Palangos viešosios bibliotekos salėje bene primą kartą pritrūko vietos: ir joje, ir šalia jos būriavosi palangiškiai, gausiai susirinkę į mūsų miesto literatų kūrybos rinktinės „Takai per kopas“ pristatymą.

Pratęsė tradiciją
„Šiandien išties įsimintina diena – jums, Palangos literatai, ir jūsų kūrybos gerbėjams pristatome mūsų bibliotekos miesto Savivaldybės lėšomis išleistą šią gražią knygą – rinktinę „Takai per kopas“, – kreipėsi į susirinkusiuosius Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys.
Jis priminė, jog Palanga išaugino ne vieną garsų menininką. Mūsų kraštiečių rašytojų Ramutės Skučaitės ir Rolando Rastausko kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, o poetei Elenai Krasauskaitei įteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.
„Pajūrio žmonės kūrybingi – leidybinės veiklos ištakos siekia 1938-1940 metus, kai Palangos gimnazijos literatų būrelis, kuriam vadovavo mokytoja Emilija Adiklienė, leido laikraštį gražiu pavadinimu „Birutės tėviškė“. Literatų veikla vėl atsigavo, kai į gimnaziją atėjo mokytojas Jonas Brinza, nuo 1961 metų vadovavęs jauniesiems literatams. 2000-aisiais metais išėjo gimnazijos ugdytinių kūrybos almanachas, į kurį sudėti 1961-1996 parašyti kūriniai. Po Nepriklausomybės atgavimo nemažai palangiškių išleido savuosius eilėraščių ar knygų rinkinius. Šiais metais, Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine, biblioteka, jau turinti leidybinės patirties, pakvietė palangiškius pateikti savo kūrybą rengiamam leidiniui. Ir štai šis leidinys, pirmasis ne gimnazistų kūrinių, o visų iš mokyklos suolo išaugusių palangiškių kūrybos rinktinė – prieš jus. Manau, kad tikrai istorinis įvykis, juolab kad kiti kultūros sostinės renginiai gali užsimiršti, o Palangos literatų leidinys įprasmins mūsų kultūrą kuriančių ir rašančių žmonių kūrybą“, – kalbėjo K. Rudys.
Direktorius nuoširdžiai dėkojo visiems, radusiems savyje drąsos atsiųsti savąją kūrybą, kuri sudėta į leidinį, o taip pat leidinio sudarytojai, Palangos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojai Aurai Banevičienei, rinktinę subtiliai iliustravusiai bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėjai Miglei Jonaitienei bei knygą maketavusiai Gražinai Eimanavičiūtei. Ir perdavė Palangos mero Šarūno Vaitkaus žodžius, kuris, pamatęs, pavartęs ir paskaitęs rinktinę pasakė, jog iš visos širdies sveikinantis tuos, kurie Palangą myli ir žodžiais, ir darbais.

Lūkesčiai išsipildė
„Palanga turi daug žinomų dailininkų, grojančių, šokančių, dainuojančių ir vaidinančių žmonių. O rašančių? Pasirodo, ir jų yra išties nemažai – labai skirtingų ir labai įdomių. Į šią reprezentacinę rinktinę, išleistą 500 egzempliorių tiražu, sudėta 33 autorių kūryba. Kai kurie jų – jau žinomi literatai, kai kurie – naujai atrasti ir atsiskleidę kūrėjai“, – sakė A. Banevičienė.
Pasak leidinio sudarytojos, pirmoji mintį apie Palangos literatų rinktinę išsakė Marytė Jurgaitytė-Žiūraitienė, sakiusi, jog ir Palangai reikia tokio leidinio, kokius turi dauguma Lietuvos miestų. Pasitarus buvo nuspręsta, jog Palangos literatų kūrybos rinktinė išties reikalinga. Bet būta abejonių: ar atsiras tiek kūrėjų – juk trijų-keturių, o net ir dešimties autorių gali būti mažoka.
Be to, buvo apibrėžti ir tam tikri atrankos kriterijai: autoriai negali būti moksleiviai ir rašytojų sąjungos nariai, be to, pateikti reikia tik grožinės literatūros tekstus.
„Mūsų lūkesčiai buvo viršyti su kaupu. Ačiū, kad tikėjote savimi, savo mintimis ir jausmais, kuriuos sudėjote į kūrybą ir pasidalijote su mumis. Viliamės, kad ši rinktinė įkvėps ir kitus, kurie rašo, bet galbūt dar neišdrįso viešai apie tai prisipažinti. Norėčiau tikėti, kad po kurio laiko galėsime išleisti ir antrąjį tomą“, – kalbėjo A. Banevičienė, pridūrusi, jog kai kurie autoriai bei jų kūryba buvo tikras atradimas.
Tam tikru atradimu tapo ir M. Jonaitienės sukurtos iliustracijos.
„Tiesą sakant, tai net ne iliustracijos – specialiai knygai jų sukūriau tik kelias. Tiesiog jau seniai kuriu knygų žymeklius, kuriuos mes bibliotekoje tarpusavyje vadiname skirtukais ir jais pasižymime – atskiriame – kiek knygos puslapių perskaitėme. Tad pamaniau, kad tokie „skirtukai“ gražiai atskirs vieną autorių nuo kito. Rinkdama juos, atidžiai skaičiau į rinktinę sudėtą kūrybą ir stengiausi, kad skirtukai, kuriuos galėčiau palyginti su poezija, atspindėtų jūsų tekstus. Ačiū jums už jūsų kūrybą, kuri padėjo įprasminti ir manąją“, – kalbėjo M. Jonaitienė, kurios sukurtų skirtukų paroda papuošė bibliotekos salės sienas.
Palangos literatų kūrybos rinktinę trumpai apžvelgė Kretingos pranciškonų gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Olšauskienė.
„Knygos perskaitymo kodas – pačiame jos pavadinime: „Takai per kopas“. Tiek daug tų takų, vedančių link jūros, tiek daug pačių įvairiausių likimų, ir visus vienija Palanga. Pagrindinės poezijos ir prozos kūrinių temos ir motyvai: Palanga, jos jūra, kopos, pušys, žuvėdros; metų laikai – beje, palangiškiai labiausiai myli rudenį, – žmogus ir jo likimas. O vienas gražiausių rinktinės motyvų – meilė tėviškei. Ši daug likimų suvienijusi ir daug prasmių turinti rinktinė – dar ir dovana, teikianti galimybę nustebti: štai, pasirodo, mano bičiulis sugeba kitaip nei aš, pažvelgti į visa tai, kas mus supa, į tai, iš ko susideda mūsų gyvenimas“, – sakė R. Olšauskienė.

Trisdešimt trijų kūryba
Po bendro knygos pristatymo prasidėjo labiausiai laukta ir labiausiai jaudinanti – ypač tuos, autorius, kurių kūryba publikuota pirmą kartą – vakaro dalis: į sceną kilo patys literatai ir skaitė savo kūrybą.
Leidinyje publikuojami Svetlanos Andriulienės, Simono Balkaičio, Irenos Beržienės, Jono Brazdžionio, Stefos Daukšienės, Duonių Valiaus, Ramūno Dzimido, Nijolės Fultinavičienės, Eglės Gedvilaitės, Stanislovo Giedros, Gedimino Griškevičiaus, Aloyzo Jonučio, Marytės Jurgaitytės-Žiūraitienės, Alvydo Kačinauskio, Vytauto Jurgio Lukšo, Gedimino Macijausko, Anelės Emilijos Mažeivaitės, Julijos Paškevičiūtės, Jono Pivorio, Nijolės Prušinskaitės, Antano Raudžio, Vaido Rudelio, Jono Gedimino Siauruko, Meilės Sposmanytės, Irenos Stakonytės-Jareckienės, Kęstučio Šatkausko, Albino Šerelio, Lidijos Umbrasienės, Vytauto Valiaugos, Svajonės Valiaugaitės, Janinos Vambutienės, Almos Viskontienės ir Bronislovo Zigmo Zinkevičiaus poezijos bei prozos kūriniai.
Ne visi autoriai galėjo dalyvauti knygos pristatyme, o kiti, nors ir dalyvavo, neišdrįso lipti į sceną, tad jiems pagelbėjo ir jų kūrybą skaitė „Grubiojo“ teatro aktorius, Senosios gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas ir poetas Ramūnas Dzimidas bei taip pat savo poeziją rinktinėje publikavusi Nijolė Bagdonienė, pasirašiusi Prušinskaitės pavarde, „Palangos tilto“ žurnalistė Livija Grajauskienė, Rita Olšauskienė ir Saulius Žulkus.
O po visų skaitymų, aplodismentų, gėlių ir bendros nuotraukos Palangos literatai dar ilgai dalijosi prisiminimais bei patirtimi, džiaugėsi ir stebėjosi visi kitus naujai pažinę. Ir grožėjosi išties puikiu leidiniu, kuris bus pristatomas visur, kur tik savo renginius rengs Palangos savivaldybės viešoji biblioteka bei bus dovanojamas patiems garbiausiems svečiams.  

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Su jais tiesiog gera pabūti, gera jų klausytis, – toks jausmas užplūsta pabuvus su Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ nariais. Pernai jų klubui sukako penkeri. Per šį laikotarpį daug nuveikta: daug kur lankytasi, daug kur sudalyvauta ir labai daug sukurta.


Visažiniai Palangos takai: nepalikim pavasario vieno!

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014 03 24 | Rubrika: Nuomonės

1981 metais išleistą Justino Marcinkevičiaus (1930-2011) knygą „Dienoraštis be datų“ atsiverčiau ir skaitinėjau vasario paskutinį šeštadienį, 10 valandą ryto. Savaime parskrido „į mintį“. Atminimai parvedė prieš dvejus metus mus palikusį gerasielį žmogų, kurį šiltai prisimename ir čia, Palangoje, amžinos Baltijos jūros...


Praėjusį ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos salėje ir šalia jos vilnyte vilnijo palangiškiai, atėję į pirmojo tokio pobūdžio enciklopedinio leidinio, į kurį sudėta per 500 rinktinių biografijų, pristatymą: dienos šviesą išvydo knyga „Kraštiečiai. Palanga“.


Šeštadienį erdvioje Palangos viešosios bibliotekos salėje bene primą kartą pritrūko vietos: ir joje, ir šalia jos būriavosi palangiškiai, gausiai susirinkę į mūsų miesto literatų kūrybos rinktinės „Takai per kopas“ pristatymą.


Artėjant Vėlinėms miesto kapinėse intensyviai triūsia Palangos komunalininkai – siekiant suteikti didesnį patogumą lankytojams, čia atnaujinami bei naujai klojami trinkelių takai.


Butkų Juzė – poetas, dramaturgas, pedagogas, žurnalistas, bibliotekininkas. Tikroji pavardė – Juozas Butkus. Šiemet minime 120-ąsias poeto gimimo metines.


Lietuvos bibliotekininkų draugija 2013 metų balandžio 23-iąją, Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, jau tryliktą kartą skelbia Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios šūkis „Nežinai? Pėdink į biblioteką!”.


1988-1996 metai ilgam išliks ne tik istorikų atmintyje. Tai buvo labai pakilus „Poetų – idealistų amžius“, o poezija svaigo, poetiškai mąstė, svajonėmis, debesėliais ir padebesiais skraidėme... mes, visi lietuviai. Ir ne tik „Baltijos kelyje“.


Kol valdininkai tyli, Rąžė ėda kopas  3

Linas JEGELEVIČIUS, Alfredas PUMPULIS, 2012 01 05 | Rubrika: Miestas

Neišvalius Rąžės upelio vagos patvinę vandenys, užuot papildę Baltiją, pasiglemžė apie 1 hektarą paplūdimio, niokoja kopas ir grasina toliau jas naikinti. Iki šiol nuo smėlio upelio vagą išlaisvindavę Palangos komunalininkai skėsčioja rankomis – miesto aplinkosaugininkai reikalauja leidimų upelio vagai valyti ir gilinti. UAB „Palangos komunalinis ūkis“...


Baltija veržiasi į kopas

Aistas MENDEIKA, 2009 09 13 | Rubrika: Miestas

Praėjusį savaitgalį gamta dar kartą parodė, kad visada gali pasiimti tai, kas jai priklauso – Baltijos bangos susigrūmė su paplūdimio kopomis. Dabar pėsčiomis nuo tilto į jūrą pasiekti Rąžės žiotis nesušlapus kojų nebeįmanoma.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas