Palangos charakterio akmenys, jūra sveikatina ir įkvepia kūrybai
Milvinas KASMAUSKAS
Jau ne tik gėlininkai pastebėjo, kad Palangoje gėlės ypatingai gaiviai ir vaiskiai, ryškiai spinduliuoja todėl ir ten, kur alpinariumuose „susivieniję“ su įvairiaspalviais, nepakartojamų raštų pajūrio krašto akmenimis. „Aš jau nuo 1972 metų be visų aistrų dar „sergu“ ir „akmenlige“. Stebiu lietuviškus ir kitų kraštų granitinius riedulius, neabejoju jų magija ir raminančia energija, jų gebėjimu sužadinti fantaziją. Todėl drąsiai liudiju, kad Palangos akmenys ypatingi. Jie čia kitokie, negu „žemyniniai“ Kelmėje, ten rūstesni, grubesnės faktūros, kitokie Čekiškėje, prie Dubysos užtvankų Kilovoje ar Klumpės malūno.
Pastebėta, kad net paminkliniuose senuosiuose Palangos akmenyse, jų baltose gyslose tarytum sustabdytas Baltijos pajūrio vėjo gūsis. Palangos akmenyse lyg menininkės-gėlininkės Irenos Kvedarienės grafikos lakštuose įspausta nereali, tiesiog kosminė raštų ir spalvų ornamentika – palangiškis Augustinas Balvočius vieną riedulį ir vadina „Galaktika“. Būtingėje jie vėl kitokie – švelnūs „gludukai“. Sunku pakartot tokį dangišką gražumą. Tik melstis, medituoti prieš jį reikia, ir čia žmonės gal labiausiai yra panteizmo šalininkai, t.y. žiūri į akmenį, medį, jūrą, smėlynus kaip į gyvenimui keliantį dievybės įsikūnijimą. Čia – ne koks nors „verslo centras“, spekuliacija „dūšelėmis“.
Kur gali rasti akmenį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio plaukais? Tik Palangoje. Šlapias, „sūriai subanguotas“ margaraštis, kontrastingas, fatališkais ženklais charakteringas jūros akmuo net virpulius paširdžiuose sukelia. Žodžiais sunkiai apsakomas magnetizmas, tarsi antras kojas gautum. Gal visa tai ir buvo – tebėra pagrindinis man 2008 žiemą iš „Debesų C“, kaip sako žmonės Klaipėdoje, vieno neabejotinai senjorų „kiaušpinigiais“ spekuliuoti linkusio urologinio chirurgo „pripažintos“ tikrai niūriai iš sykio nuteikiančios onkologinės diagnozės. Vaistas, šeimos namai, akmenys, gėlynai, žurnalistiniai, literatūriniai tekstai, knygos, aktyvi veikla Juozo Tumo Vaižganto įkurtosios, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atkurtosios Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus (vad. N. Steponavičiūtė) veikloje, kur daug bendraminčių!
Daugiau bendro, negu tarp visų kadencijų miesto tarybos veikėjų Jūros ir smėlynų „pinigai“ yra tvirčiausia Palangos valiuta, vertė ir trauka. Ši vietovė – neabejotinai geografinė Lietuvos karūna. Esu nepaprastai laimingas, kur tik yra „Akmenų pliažas“. Dvylika metų taip. Bėgu pro Nemirsetą su jais į namus „čiužsmėliais“, nejausdamas jokio kuprinės svorio ir čia man nereikia meluoti nei sau, nei palangiškiams. „Meskit gėrę ir akmenys palengvės“, – dažnai pasakau ant suoliukų sėdinčiai apsiblausiusiai chebrytei.
2010 metų balandį iki Papės švyturio Latvijoje ir atgal iki Šventosios per dieną sužygiuodavau. Papildau granitiniais gražuoliais tris mūsų Saulėtekio tako gėlynus. Jau septintus metus su žmona juos tvarkome. Akmenys sudrėkina gėlių, krūmynų šaknis, dirvožemį, jie yra lyg drenažas aksominei moters odai.
Dar 1966–1969 metais, su Vilniaus medikais keliaujant į Pietus, įsižiūrėjau ir stebėjau granitiniuose kalnuose, tarpekliuose Batumyje, Gruzijoje, Leninakane, Armėnijoje, Jaltoje, Kryme, prie Tisos, Užgorode, Karpatuose kaip tarp akmenų kūdikiškai žavingai šypsosi gėlės ir beržiukai, – papasakojo „Palangos tiltui“ jau 2000 metais su sūnumi Mindaugu, kuris irgi neseniai tapo sūnaus Roberto tėveliu, rašęs literatas 20 metų Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, pirmasis „Palangos“ laikraščio redaktorius Gediminas Griškevičius.
Gedimino kaimynas, sveikos gyvensenos, jogos šalininkas, žinomas fotoportretistas ir įspūdingų Palangos fotopeizažų kūrėjas A. Balvočius Palangoje, Šaipiuose, Karklėje, prie Olando Kepurės, Būtingėje, Šventojoje, pakeliui į Lazdininkus, prie latvių Nidos, „sužvejojo“ ne šimtus, o kelis tūkstančius įspūdingų akmenų, jūros, parko fotokadrų. Ciklas „Palangos akmenys“ pasirinktas iliustruoti gal jau 2015 metais numatytas išleisti G. Griškevičiaus eilėraščių knygą „Žuvies laisvė“ ir žurnalistinių „Vieno įkvėpio tekstų“ rinktinę, talkinant sūnui – politologui ir žurnalistui M. Griškevičiui – „Perplaukti Palangą“.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Mieli moksleiviai, studentai, mokytojai ir dėstytojai, rugsėjis dovanoja mokslo ir žinių šventę, nuo kurios prasideda dar vieni pažinimo, tobulėjimo ir ateities kūrimo metai
Palangoje jau pradėjo šurmuliuoti jaunimo laukiama savaitė - „Saulės jūra" 2024
2024 08 07 | Rubrika: Miestas
Palangos jaunimo organizuojamas renginys „Saulės jūra“ trunkantis savaitę laiko su įvairiomis nemokamomis veiklomis, renginiais ir susitikimais jau prasidėjo.
Chorai vėl dainuos su jūra
2022 05 31 | Rubrika: Miestas
Sulaukusi pilnametystės chorų šventė „Su jūra dainuok“ kvies palangiškius ir miesto svečius dainuoti kartu.
Parama smulkiuosius ūkininkus įkvepia bendradarbiauti
2020 10 09 | Rubrika: Miestas
Nuo spalio 5 d. smulkiesiems ūkio subjektams visą mėnesį bus galima teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Šia priemone ne kartą pasinaudojusi verslininkė Inga Kilčiauskienė teigė, jog be paramos jos ir vyro Audriaus...
Kojos netekusio palangiškio stiprybė įkvepia: po tėčio mirties – pergalinga kova su vėžiu 1
„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2019 09 22 | Rubrika: Jūros vaikai
Dar vasarą viešėdamas Palangoje, netoli J.Basanavičiaus gatvės esančio batutų parko, pamačiau aukštą vaikiną, mūvintį šortais. Dėmesio gal nebūčiau atkreipęs, jei ne viena ypatinga detalė – bioninė koja, kuria naudojosi tarsi sava. Net nesudvejojęs priėjau prie jo susipažinti ir pasiteirauti – gal būt jis sutiktų papasakoti savo gyvenimo istoriją. 22-jų...
Apie rašytoją Vladą Kalvaitį ir prasmingiausią lietuviško charakterio knygą
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2018 10 25 | Rubrika: Nuomonės
Telieka atsidusti: „Dabar tokių knygų neleidžia“. Neapsimoka. Net logiškai suvokiant, kad gėrio nebūna be „nuoklypių“, o anekdotai, epigramos, parodijos, agitbrigados visus ir visas klipatėles išgydo – nuo pagundų „teršt“ švarėjančio gyvenimo takus. Juk tautosakiniuose „talmuduose“ atvirai pasakyta: „Kas...
Kaunietį menininką paviliojo jūra
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 08 | Rubrika: Kultūra
Jau keletą metų Palangoje gyvena ir kuria iš Kauno kilęs menininkas SolomonasTeitelbaumas. Jis, kalbėdamas su „Palangos tiltu“, prisipažino, jog jūra jį itin gerai veikia, tad kasdien prie jos nueina ir pasisemia menininkams taip reikalingo įkvėpimo. Po to nekilo abejonių, kad jūra tikrai menininkams yra savotiška mūza, o S. Teitelbaumastai tik patvirtino: tikrai...
Palangos charakterio akmenys, jūra sveikatina ir įkvepia kūrybai
2014 11 24 | Rubrika: Nuomonės
Jau ne tik gėlininkai pastebėjo, kad Palangoje gėlės ypatingai gaiviai ir vaiskiai, ryškiai spinduliuoja todėl ir ten, kur alpinariumuose „susivieniję“ su įvairiaspalviais, nepakartojamų raštų pajūrio krašto akmenimis. „Aš jau nuo 1972 metų be visų aistrų dar „sergu“ ir „akmenlige“. Stebiu lietuviškus ir kitų...
Savaitgalį jūra pasiglemžė dvi gyvybes, kurorte siautėjo ilgapirščiai
Linas JEGELEVIČIUS, 2011 07 19 | Rubrika: Kriminalai
Regis, nemažai daliai poilsiautojų jūra – iki kelių. „Baisu, kaip žmonės savęs nesaugo. Tiesiog kai kurie mano esą nemirtingi“, - baisisi Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. Savaitgalį jūra pasiglemžė dvi gyvybes, gelbėtojai iš jūros ištraukė 14 skęstančiųjų.
R.Paulikas – apie meilę gyvenimui, kūrybai ir jūrai
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 08 11 | Rubrika: Miestas
Atsitiktinai atvertos menininko Romo Pauliko dirbtuvės durys netikėtai „panardino“ ir į kitokį – drobėje išjaustą – pasaulį. Tiek kūrybinės jėgos slepiantys darbai suteikė progą šalia pajusti „alsuojančią“ mūzą, o įsisukęs pokalbis suspėjo aprėpti visas aktualiausias žmonijos problemas, neaplenkiant ir džiaugsmų, juo labiau, jog palangiškis šventė pirmosios anūkės gimimą. Itin daug...