Palangos garbei „atgroti“ metai

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2011-01-05
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin

„Paskendęs muzikoje...“ Šitaip vaizdžiai apibūdinamas nuo 1983-ųjų S.Vainiūno muzikos mokykloje muzikos instrumentų derintoju-taisytoju dirbančio Aleksandro Bogačionko gyvenimas. Daug metų jis atidavė 1953 metais Augusto Juškos iniciatyva įkurtam toli garsiam „Palangos orkestrui“.

 

Gerbiamas Aleksandrai, teberašote Palangos muzikinio, kultūrinio gyvenimo metraštį, sykiu su kitais idealistais muzikantais kūrėte net ir Europoje, Baltijos šalyse žinomo „Palangos orkestro“ tradicijas. Vadinasi, vis dar valdomas mūzos?

Apie Palangos pučiamųjų orkestrą, apie muzikinį kurorto, pajūrio ir visos Lietuvos gyvenimą tebekalbame pakiliai. Ne vienas viename orkestre šalia grojęs „bendradūdis“, net už mane jaunesnis, kaip tartų žemaičiai, „jau padėjo instrumentą, tilo-nutilo, kaip jūra štilyje. Garbė jiems visiems. Muzikantams ir Palangos kultūrinio gyvenimo, kolektyvų vadovams, organizatoriams – Augustui Juškai, kurį labai šviesiai prisimenu iš bendro darbo 1961-1963 metais, Stasiui Strikiui, Oleandrui Alminui, Vytautui Strikui, Viliui Piparui, Juliui Vertuliui ir daugeliui kitų. Muzika mus suvienijo, suartino, amžinam padarė giminėmis.

„Palangos orkestro“ įkūrėjas ir vadovas Augustas Juška buvo labai darbštus, sakyčiau „smetoninis“ žmogus. Suprantama, visiems 25 orkestro muzikantams dviejų valandų koncertui Palangos parke reikėjo kantriai, ištvermingai stengtis repeticijose, sąžiningai „atidirbti“ pilniausią darbo dieną – po 7 valandas. Man, klarnetistui, širdimi nebuvo sunku, bet, - tai ne naujiena, - pūtikai anksti „atsisveikina“ su savo priekiniais dantimis.

Bet, kaip žmonės tartų, „bus tų dantų“. Grojome, grojame, grosime. Ir nuliūdome, kai, taupant lėšas, Palangos vadovas Jonas Mičiūnas pranešė apie tai, jog „kuriam laikui pirmoji muzikinė Palangos banga – Pučiamųjų orkestras dėl lėšų stygiaus nutraukia profesionaliąją muzikinę veiklą“. Garbės žodis, aš tada nuliūdau ir beveik pasigailėjau, palikęs Vilnių, garsius bigbendus, profesionalo karjerą sostinėje, šimtus įspūdingų asmenybių, galimybes koncertuoti net Minsko „KoncertBalte“ ir susigundęs galimybe ramiai gyventi, muzikuoti, gėrėtis šeimyniško dueto palaima ant Baltijos kranto, Palangoje.

Likau. Miesto vadovas J.Mičiūnas, paskui Palangos kultūrai neabejingi L.Alminas, o ypač J.Vertulis, branginę kiekvieną „menišką“ sielą suteikė galimybes ne tik dirbti meistru garsiojoje „Gintarinėje“, F.Grigo vadovaujamame Gintaro apdirbimo ceche, taip pat laisvalaikiu muzikuoti. Neilgai trukus ir butą centre, M.Valančiaus gatvėje, pavyko gauti. Paskui dar grojau ir garsiajame „Bangpūčio“ orkestre Klaipėdoje.

Vilties niekada negalime prarasti, ir ne tik Naujųjų metų išvakarėse. Optimistiškai grojantys Palangos vyrai, buvę orkestro muzikantai, ilgainiui vėl sulaukėme savo valandos „Antrojoje „Palangos orkestro“ bangoje“, tada, kai horizonte pasirodė naujas, talentingas vadovas Romualdas Petraitis, o jį puikiai suprato Palangos miestui ilgai ir gan vaisingai vadovavęs Vykdomojo komiteto pirmininkas Danius Puodžius.

Jūs ištarėte ir frazę „turėjau galimybę Vilniuje, Minske groti netgi bigbende“. Tarybiniais metais, žinau, tai buvo didelė garbė.

Neslėpsiu: jaunas gal net įsivaizdinau, kad talentingiau groju klarnetu ir saksofonu, šios specialybės mokiausi ir J.Tallat-Kelpšos muzikos technikume, tada, kaip visada tam gabūs, apsukrūs žydų tautybės muzikos kolektyvų ir renginių organizatoriai kvietė muzikuoti, kur širdis geidžia, o už tai dar mokėjo ir „didelius pinigus“. O jauno ambicijos moka „pasibranginti“.

Jau tada gyvenimas buvo tarybinis, tačiau „muzikinis tempas“ – amerikoniškas. Laisvas, gal net ir su „bohemos priemaišomis“, kai „adrenalinas netelpa į penklinę“. Juk net nedideliame Vilniaus „Palangos“ restorane buvo savas džiazo orkestras.

Gerai, kad likimo intuicija pakuždėjo rimtai apsigyventi Palangoje. Gerbiu kiekvieną talentingo mūsų miesto S.Vainiūno muzikos mokyklos kolektyvo narį – muzikus ir dailininkus, pedagogus ir moksleiviją. Be jų Palangos padangė būtų ryškiai nykesnė.

Esu ir šiandien dėkingas minimam mokyklos vadovui V.Strikui, kuris 1983 metais pasiūlė čia dirbti muzikos instrumentų derintoju-taisytoju. Tekinimo ir šlifavimo įgūdžiai ir, žinoma, mano, „Mergelės ženklo“ žvilgsnis praverčia ir šiandien. Ypatingai didelį moralinį pasitenkinimą jaučiu, kai pavyksta pedantiškai suderinti instrumentų „karalių“ – fortepijoną. Smagu, kad šio darbo nesupeikė netgi mūsų žymioji pianistė Birutė Vainiūnaitė.

Sakykite, kam iš muzikantų nerūpi siekti... tobulumo, kasdien ieškoti tobulų sąskambių, kurie aidais pasiektų klausytojų širdis ir sielas, ir nuskaidrintų kasdieniškus darbus? Tai – muzikanto, menininko veiklos prasmė, jo misija.

Kaip vertinate šios, jau trečiosios – Vyganto Rekašiaus orkestro bangos kūrybinius ieškojimus?

Labai gerbiu kiekvieną V.Rekašiaus kolektyvo narį, muzikantą ir šokėjas. Džiaugiuosi, kad Romualdo Petraičio vadovaujamame orkestre pradėjęs trombinu groti aštuoniolikmetis vaikinas išaugo į solidų menininką, kad Palangos orkestro profesionalumas prilygsta geriausiems Europos meniniams kolektyvams. Širdingai palaikau mintį, kad ir po ateinančių savivaldybių tarybų rinkimų Palangos vadovai skirtų kultūrai daugiau dėmesio ir finansinių injekcijų. Palangos orkestras neabejotinai nusipelnė municipalinio orkestro statuso. Neabejoju, jog šiai mano nuomonei pritartų ir mano buvę kolegos, ir visi palangiškiai, kuriems orkestras yra taip pat brangus, kaip Birutės parkas, Baltijos jūra.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Į visos Lietuvos žmonių pamėgtą istorinę Kurhauzo koncertų salę sugrįžta profesionalios muzikos renginiai. Per metus ši salė transformuojasi įvairiausiais pavidalais – tai klasikinės muzikos menė, konferencijų holas ar paslaptinga šiuolaikinio šokio erdvė...


Balandžio 25 - gegužės 3 d. Palanga taps Europos pučiamųjų muzikos sostine – į kurortą ir Lietuvą pirmą kartą istorijoje atkeliauja Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas (EBBC). Bilietus į atskirus Čempionato renginius bus galima įsigyti nuo vasario 24 d.


6-oji orkestro dėlionė: muzikos išprovokuoti ir nublokšti

"Palangos tilto" informacija, 2019 11 04 | Rubrika: Kultūra

Šiemet, Klaipėdos koncertų salės jubiliejiniais metais, akivaizdu, turėsime prabangos pamatyti ne vieną provokuojantį muzikos projektą. Daugeliu atvejų, patirtis rodo, tokių provokacijų iniciatoriais tampa Klaipėdos kamerinis orkestras, vedamas violončelininko Mindaugo Bačkaus.



Prieš dvylika metų Palangoje įvyko paskutinis koncertas „Anapilio” muzikos klube. Stebėję jį verslininkai Kęstutis ir Loreta Gecai ilgai netrukus tapo„Vandenio“ viešbučio savininkais. Dėka atsitiktinumo, suvedusio daugiametį „Anapilio” muzikos vadovą Romą Kisielį su viešbučio šeimininkais („jų perfekcionizmas ir mano...


Praėjusį savaitgalį Palangoje nuskambėjęs Tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2017“ dar kartą įrodė, kad Palanga verta būti Europos pučiamųjų muzikos žemėlapyje.


Muzika mus lydi visą gyvenimą. Nuo pat kūdikystės, kai vaikutis išgirsta pirmąsias melodijas ir mamos dainuojamas lopšines. Ir kuo anksčiau mažyliai įžengia į stebuklingąjį muzikos pasaulį, tuo turtingesnis ir spalvingesnis tampa jų gyvenimas. 61 metus Europoje, 21 metus Lietuvoje ir jau devintus metus Palangoje gyvuojanti YAMAHA muzikos mokykla padeda vaikučiams nuo pat...


Ar matėte, kaip muzikos klausosi ir bando pamėgdžioti girdimas melodijas kūdikiai? Ar matėte, kaip laisvai scenoje jaučiasi dar ketverių neturintys vaikučiai? Ar matėte, kaip blizga ikimokyklinukų akys, kai jie sugroja pirmą kūrinėlį? Jeigu nematėte – pažiūrėkite 60 metų Europoje, 20 metų Lietuvoje ir jau aštunti metai Palangoje gyvuojančios YAMAHA muzikos mokyklos...


Palangos garbei „atgroti“ metai

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2011 01 05 | Rubrika: Miestas

„Paskendęs muzikoje...“ Šitaip vaizdžiai apibūdinamas nuo 1983-ųjų S.Vainiūno muzikos mokykloje muzikos instrumentų derintoju-taisytoju dirbančio Aleksandro Bogačionko gyvenimas. Daug metų jis atidavė 1953 metais Augusto Juškos iniciatyva įkurtam toli garsiam „Palangos orkestrui“.


Sakralinės muzikos festivalis įsibėgėjo

„Palangos tilto“ informacija, 2010 08 18 | Rubrika: Miestas

Praėjusį sekmadienį Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo atidarytas Sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“, kuris tęsis visą likusią savaitę. Tądien su parapijiečiais atsisveikino ir visų mylimas klebonas Algis Genutis, ištarnavęs kurorto bažnyčioje septynerius metus. Pradėjęs festivalį, kuris atsirado pernai jo ir VšĮ „Cantus firmus“ iniciatyva, jis pabaigė savo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas