Palangos gimnazistė Smiltė Šiurkutė savo amžiaus grupėje laimėjo I-ąją vietą Spaudos atgavimui skirtame konkurse

Gegužės 7 d. Palangos senąją gimnaziją pasiekė džiugi žinia, kad kovą vykusiame Respublikiniame kūrybinių darbų konkurse „Atversta knyga“ mūsų IIE kl. gimnazistė Smiltė Šiurkutė 10-tų klasių grupėje laimėjo I-ąją vietą už publicistinį esė „Žemaitės moterų pasaulis. Ar moters vieta tik virtuvėje?“

Gimnazistė rėmėsi rašytojos Žemaitės kūryba, kultūriniais ir visuomeniniais kontekstais. Smiltę konsultavo lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Aušra Šeštokienė.

Konkursą, skirtą paminėti 121-ąsias spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo metines bei Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, organizuoja Plungės „Saulės“ gimnazija ir Plungės „Saulės“ gimnazijos Lituanistikos centras.

Kviečiame susipažinti su Smiltės esė:

Žemaitės moterų pasaulis. Ar moters vieta tik virtuvėje?

Ketverius metus laukto filmo „Madam Web“ ėjome žiūrėti kartu su geriausia drauge. Tai istorija apie moterį, kuri vieną dieną atsiduria ant mirties slenksčio ir įgyja antgamtinių galių. Salė buvo sausakimša veiksmo filmų gerbėjų. Priešais mus sėdėjo grupė jaunuolių. Kai pasibaigus seansui ruošėmės išeiti, vienas iš jų atsigręžė ir tėškė: „Šis filmas patvirtina, kad moterys neturėtų išeiti iš virtuvės.“ Frazė nuskambėjo tarsi iš amžių gūdumų. Nemeluosiu, filmas, kurio režisierė ir aktorės moterys, tikrai buvo nekoks. Bet tai, ką sau leido tas seksistas, šokiravo. Argi ši problema nebuvo išspręsta prieš keletą dešimtmečių?

Tokia ir panašios istorijos, kurias galbūt ne vienas įvertintų žodžiais „tiesiog nieko tokio”, „nesureikšminkim”, mane jaudina. Į moters padėtį visuomenėje dar XIX a. dėmesį atkreipė rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, vadinama Žemaite. Apsakyme „Marti“ ji vaizduoja liūdną tų laikų realybę. Kūrinio centre – jaunos moters Katrės gyvenimo epizodas. Pradžioje ji iš esmės prievarta (tokios tradicijos, neginčijamas tėvo autoritetas)  išteka už Vingių Jono. Radusi apleistus užkietėjusių tinginių ir girtuoklių namus, ji vienintelė rūpinasi ūkiu ir namais. Vingių požiūrį į moteris iliustruoja pribloškiantys senojo Vingio žodžiai: „Bene moteriškė turi tiek proto, kad galėtų vyrą valdyti? Jeigut pradeda vepėti, drožk su kumščiu į dantis, kad apsilaižytų!“ Vingienės požiūris į marčią panašus. Ji „dantis pakabinusi” ant Katrės taip pat, kaip jos vyras: ja naudojasi ir žemina. Ir kitos kaimo moterys negina Katrės, kai jos uošvė paleidžia liežuvį: „Bobos juokėsi, klegėjo, dievagojosi; kitos šypsojo tiktai, kitos galvas tik kinknojo, bet nė viena žodelio neužtarė už Katrę.“ Stebina purvas ir tamsa ne fizine, o dvasine prasme. Stebina ir dvi moterys: viena inertiška, primityvi, toliau savo apskretusio samčio nieko nematanti, jos stiprybė – keiktis, žeminti kitą, pritapti prie vulgarių vyrų; kita – iš tiesų stipri: ir įžeidinėjama, ujama, vis bando atsitiesti, drąsiai išsakyti savo požiūrį ir, svarbiausia, ne tik pati atrodyti estetiškai, bet kurti grožį aplink, ji bando ir kitus iš purvo ištraukti. Viena – kaip iškreiptos tikrovės iliustracija, kita – kaip vilties daigas. Tik, deja, Katrė jautėsi kaip muselė, supančiota voro tinkle. Dar ne dabar, dar ne laikas. Aplinka tada buvo dar per stipri. Bet jau tada rašytojos žvilgsnis krypo į moterų problemas, ji tikrai buvo Katrės ir ją panašių pusėje, nes pati patyrė to laiko moters dalią – „laimę nutekėjimo”.

Tokį Žemaitės požiūrį lėmė ir jos charakteris, drąsa, bajoriška kilmė ir XIX amžiuje pasaulyje kilusi pirmoji feminizmo banga. Tai laikotarpis, kai moterys iškovojo teisę balsuoti daugelio pasaulio šalių rinkimuose. Ši banga pasiekė ir Lietuvą – švietėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė pradėjo kovoti už moterų teises. Iš pradžių ji susitelkė į švietimą, vėliau įsitraukė į tarptautinį moterų judėjimą, dalyvavo politikoje – buvo viena iš Steigiamojo Seimo atstovių. Apie moterų padėtį XIX amžiuje ji rašė : „Kiek visokių darbų darbelių atlikta, kiek nesmagumų kelta… Ir vis dėlto vien, kad moterė turi būti šeimos širdis <…> nuo moters priklauso šeimos likimas. Tokiais obalsiais buvau hipnotizuojama nuo septynioliktų savo gyvenimo metų.“ Žemaitės gyvenime irgi įvyko lūžis: jaunystėje įgytas išsilavinimas ir noras stiebtis į šviesą pramušė storą tradicijų, alinančios buities, pašaipių žvilgsnių luobą ir ją, einančią penktąją dešimtį, paskatino rašyti, kovoti už  moterų teises, siekti, kad merginos mokytųsi. Ji kovojo su senamadiškas prietarais, rėmė sukilimo dalyvius, pirmame Lietuvos moterų suvažiavime Kaune skaitė paskaitas,  kartu su G. Petkevičaite-Bite vyko Rusijos moterų I suvažiavimą Sankt Peterburge. Abi moterys buvo feministiškų, progresyvių pažiūrų. G. Petkevičaitės-Bitės ir Žemaitės drąsa priešintis patriarchato įsigalėjimui yra viena iš priežasčių, kodėl dabar moterys turi daugiau galimybių. 

Šiandien Vakarų valstybėse moterų padėtis yra labai pasikeitusi. Nepaisant to, 2022 metais interneto platformose paplito verslininko ir kikboksininko E. Teito podcast'o video klipai, kuriuose jis skleidžia seksistinį požiūrį į moteris. Po šio „pasirodymo“ ir po minėto filmo peržiūros man pasidarė apmaudu, kad moterų, tokių kaip Žemaitė ir G.Petkevičaitė- Bitė, pastangos laikosi ant tokio trapaus siūlo – net XXI amžiuje moters statuso visuomenėje problema yra aktuali. Gal dėl to Žemaitės kūryba įveikia laiko išbandymus. Nebijančios radikalių gyvenimo lūžių, aktyvios moterų teises ginančios Žemaitės asmenybę ir šiandien apdainuoja šiuolaikinės muzikos grupės, jos asmenybė ir personažai atgyja spektakliuose, prie Žemaitės paminklo vyksta moterų poezijos skaitymai. Tada tikrai supranti, kad Žemaitės kūrybos, jos aplinkos ir šiuolaikinių moterų vieta ne tik virtuvėje. 

Gimnazijos žurnalistai