„Palangos komunalinis ūkis“: kasdieninis triūsas, politikų norai ir priminimas steigėjui apie išaugtus marškinius

Už gražesnio ir tvarkingesnio miesto – įžvalgūs, kelis ėjimus į priekį numatantys UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus ir jo devynių padalinių vadybininkų protai ir virš šimto mieste ir Šventojoje triūsiančių komunalininkų rankos. Bet miesto komunalinio ūkio bendrovė jau baigia išsemti savo žmogiškuosius ir finansinius resursus, todėl įmonės steigėjui – miesto savivaldybei – norom nenorom teks priimti sprendimus dėl didesnio miesto komunalinio įmonės biudžeto kitais metais.
„Kiekvienos įmonės viršuje esantis vadovas – tik viso mechanizmo sraigtas, todėl kartais labai naudinga ir reikalinga išgirsti, ką kalba, kokias problemas mato bendrovės padalinių vadovai“, – sakė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius K. Skierus, prie įmonės bendro stalo susirinkusiems padalinių vadovams ir svečiui – „Palangos tilto“ redaktoriui. Susitikime dalyvavo už komunalinio ūkio reikalus Šventojoje atsakingas vadybininkas Raimondas Gricius, direktoriaus pavaduotojas Steponas Šeputis, be kitų reikalų įmonėje kuruojantis šiukšlių tvarkybos ir miesto švaros klausimus, renovacijos mieste administratorius ir direktoriaus pavaduotojas Modestas Čeponkus, įmonės vyriausiasis vadybininkas Aleksas Mineikis, kuriam priskirti miesto infrastruktūros gerinimo, pavyzdžiui, Vaikų parko, vaikų žaidimo aikštelių, šaligatvių priežiūros funkcijos, vyriausioji vadybininkė Gražina Kuleševičienė, žinoma kaip neišsenkančios fantazijos miesto gražintoja gėlių skverais ir žaliomis vejomis, atsakingas už įmonės autotransporto priežiūrą ir naujų įrenginių įsigijimą Petras Mickus ir Redas Skudikis, kuriam deleguotos miesto rankinio valymo organizavimo ir priežiūros funkcijos. Susirinkime negalėjo dalyvauti vadybininkai Antanas Butkus ir Augustinas Kiaupas.
K. Skierus: – Kitaip nei daugelyje miesto įmonių ir įstaigų, mūsų darbo diena prasideda 7 valandą. Per valandą parengiame ne tik dienos planus, bet turime mintyse ir būsimus darbus – po savaitės ar mėnesio. Šeštadieniais bendrovėje, kaip sakau, budi mano pavaduotojas S. Šeputis, R. Skudikis, A. Butkus. Kai savaitgaliais dažniausiai vyksta daugiabučių namų gyventojų susirinkimai dėl renovacijos klausimų, juose būtinai dalyvauja ir M. Čeponkus, o vasarą, ypač Šventojoje vykstant renginiams, savaitgalį tenka dirbti ir R. Griciui. Visi nedirbame tik pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną, taip pat minint Vėlines.
S. Šeputis: – Pasakykime, kad sąlyginai nedirbame lapkričio 1-ąją, juk miestą tvarkyti reikia, kaip ir Naujųjų metų pirmąją dieną.
G. Kuleševičienė: – Komunalininkas – ne profesija, o gyvenimo būdas.
S. Šeputis: – Šią savaitę (kalbėjomės mėnesio pradžioje – aut.), pavyzdžiui, mieste pasodinsime 76 naujus medelius, kuriuos gavome iš vieno ekologinio fondo, ypač daug dėmesio šią savaitę skirsime lapų surinkimui mieste ir Šventojoje. Džiugu, kad jau 95 procentais pasiruošta žiemos sezonui: baigiama tvarkyti reikalinga technika, nupirkta druska, skalda. Druskos, pavyzdžiui, įsigijome virš 100 tonų. Žiemos pradžiai esame visiškai pasiruošę. Technika, kuria disponuojame, nėra nauja: kaip sakau, mūsų žmonės negenda, bet technika kartais paveda. Į naują techniką investuojama kiekvienais metais pagal galimybes. Jau dabar matau, kad yra reikalinga galvoti apie naujo smėlio barstytuvo įsigijimą žiemai. Ačiū direktoriui: jis nenurodinėja mums kiekvienos smulkmenos – pasitiki pavaldiniais, ir mes ryte tik aptariame darbų gaires. Sprendimus dažniausiai priima patys vadybininkai.
L. Jegelevičius: – Žinau, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra žinomas dėl savo veteranų – darbuotojų, kurie bendrovėje yra išdirbę ne vieną dešimtį metų. Pasidalinkite, prašau, mintimis, kas jus laiko čia?..
R. Gricius: – Pavyzdžiui, aš „Palangos komunaliniame ūkyje“ jau dirbu dešimt metų. Šventojoje – septynerius. Kaip žinia, bene 2008-aisiais UAB „Žaliasis terminalas“ su „Palangos komunaliniu ūkiu“  buvo sudaręs sutartį dėl komunalinio ūkio tvarkymo Šventojoje, bet komunalinis ūkis nebuvo patenkintas jų veikla – sutartį nutraukė.
L. Jegelevičius: – Ar teisybę sako komunalininkai, kad Šventojoje yra paprastai šalčiau, dėl to ir gėlės joje vėliau sodinamos?..
S. Šeputis: – Išties, gamta nenuspėjama. Kartais Palangoje prisninga, o Šventojoje – nė snaigės. Nelabai ir girdėjau, kad priešingai būtų.
R. Gricius: – Ne visada taip. Bet labai skiriasi palangiškiai nuo šventojiškių pagal požiūrį į daugybę komunalinių dalykų – šiukšlių surinkimą ir rūšiavimą, pavyzdžiui, net požiūrį į komunalininkų darbą. Man atrodo, kad dėl to, jog Šventojoje, ypač šiltuoju metu, būna labai daug laikinai Šventojoje apsistojusių gyventojų, jie patys tarpusavyje labai dažnai – kur kas dažniau nei palangiškiai – nesutaria dėl tvarkomų teritorijų, dėl sklypų ribų. Žiūrėk, kitas turi savo privatų sklypą, bet tempia šiukšles į miesto šiukšlių konteinerį. Taip pat ir stambiąsias atliekas prie jų krauna, nors yra matomoje vietoje iškabintas stambiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo grafikas, bet jis neretam šventojiškiui – nė motais. O paskui tenka mums išgirsti priekaištų, kad neva komunalinis blogai dirba. Ta prasme palangiškiai yra sąmoningesni.
S. Šeputis: – Šventosios gyventojai ir šiferį linkę bet kur mesti. O ar sunku paskambinti ir išvežti jį civilizuotai, užuot pametus pamiškėje kur nors? Ypač susirinkimų metu, dalyvaujant miesto vadovams, šventojiškiai mėgsta pasiguosti, kaip komunalinis ūkis nepakankamai rūpinasi miesteliu. Netiesa: ir Šventajai, ir Palangai skiriame vienodai dėmesio. Nereikia „politikuoti“ ir manyti, kad Šventoji – atskira respublika. Sezono metu Šventojoje triūsė 14 „Palangos komunalinio ūkio“ darbuotojų. Ne sezono metu – 6. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Šventojoje yra daug mažų individualių namelių, kurie šildomi kietuoju kuru. Gal dėl to Šventojoje ir atliekų konteineriai kiekvienais metais pleška? Atneša karštus pelenus, suverčia į konteinerius, ir tada kas nors puola ugniagesiams skambinti. Žinoma, jeigu nepakeisi sudegusio konteinerio nauju, tai velnių teks komunaliniam ūkiui. Neseniai susidūriau su labai sąžininga gyventoja: atėjo ir prisipažino, kad tokiu būdu konteinerį sudegino.
K. Skierus: – Išties, šventojiškiai sunkiai šiuo klausimu auklėjami. Palangoje dirbti yra lengviau. Kalbant apie konteinerių padegimus, jų neproporcingai daug Šventojoje.
G. Kuleševičienė: – Šventosios gyventojai taip pat labai išrankūs gėlėms. Ne juokas apie 6000 kvadratinių metrų keturioms moterims gėlėmis apsodinti, o kas nors mesteli: „O, kokias bjaurias gėles sodinate...“ Palangoje kitaip. Žinau, ką sakau: komunaliniame jau dirbu 43 metus.
L. Jegelevičius: – Neįtikėtina! Žinote Palangoje savo įmonei ir veiklai labiau atsidavusių žmonių, nei jūs?
G. Kuleševičienė: – A. Butkus taip pat labai ilgai čia dirba. K. Skierus – mano septintas direktorius, bet jis man labai imponuoja. Stojęs prie vairo, pasižiūrėjo ir įvertino, kaip kiekvienas dirba, pasiklausė, ko visiems reikia, kad darbai būtų kokybiškesni, nėra smulkmeniškas. Be to, vienintelis iš visų buvusių direktorių labai gerai visas gėles pažįsta (šypsosi).
K. Skierus: – Jau aštuntus metus dirbu „Palangos komunaliniame ūkyje“.
L. Jegelevičius: – Viešoje erdvėje pastaraisiais metais pabrėžiama, kad Palanga tapo labai tvarkinga ir graži. Ar tą byloja investicijos į miesto gražinimą?
G. Kuleševičienė: – Skaičiuojant pagal plotą, praėjusią vasarą dvigubai daugiau plotų buvo apsodinti gėlėmis. Tai – statistika. Kalbant apie mūsų direktorių, jam atėjus į įmonę, gyvenamuosiuose kvartaluose atsirado gėlių. Dabar, ko gero, nėra gatvės mieste, kur nežydėtų vasarą gėlės, nebent nėra galimybių jas ten pasodinti. Visa ta mažoji architektūra mieste – piramidės, metaliniai medžiai, laiveliai – jo nuopelnas.
Pasižiūrėkime: jeigu atsiranda koks nors naujas visuomeninis objektas, prie jo atsiranda gėlynai. Pastatė vaikams žaidimų aikštelę, iškart atsirado ir gėlų juosta, komunalinis ūkis renovavo Laidojimo namus, iškart išdygo prie jų gėlės. Regis, jau kitaip negali būti.
L. Jegelevičius: – Kiek savivaldybės finansavimas padidėjo „Palangos komunaliniam ūkiui“, didėjant jo darbų apimtims? Kiek įmonė užsidirba iš komercinės veiklos?
S. Šeputis: – Didėja, bet labai labai nežymiai. Nuolat tenka ieškoti vidinių resursų, kaip galima sutaupyti.
K. Skierus: – Kai atėjau 2007 metais dirbti į UAB „Palangos komunalinis ūkis“, miestas iš biudžeto bendrovei buvo skyręs 4 milijonus 900 tūkst. litų, šiems metams skirta 5 milijonai 100 tūkst., nors 2011-aisiais turėjome apie 6 milijonus litų. Skirtumas – labai nežymus. O minimalus atlyginimas, kai atėjau, į bendrovę, buvo 430 litų, kuras kainavo 1 litą 20 centų už litrą. Šiandien pasižiūrėkite: degalų litras kainuoja 4 litus 20 centų. O reikalavimai bendrovei dėl miesto tvarkymo ir gražinimo anaiptol nesumažėjo. Priešingai. Tai verčia gerokai susimąstyti.
S. Šeputis: – Pasižiūrėkime į skaičius kitaip. Kiekvienais metais gyventojams nuperkama mažų mažiausiai apie 100 vienetų šiukšlių konteinerių. Komercinė veikla generuoja tik nežymią dalį papildomų pajamų.
K. Skierus: – Ja, ir norėdami, nelabai galime verstis, nes mes neturime laisvos darbo jėgos ir mechanizmų, kuriuos turėjome dar prieš kelis metus. Kodėl? Dėl mums suteiktų daugiau funkcijų, kurias privalu vykdyti. Kaip žinia, prisidėjo daugiabučių namų administravimas ir renovavimas. Šios veiklos finansuojamos iš bendro įmonės katilo. Atsirado nauji Laidojimo namai, juose dirba trys etatiniai darbuotojai. Jų aplinkos tvarkymui naudojame resursus, kuriuos galbūt anksčiau būtume panaudoję komercinei veiklai.
L. Jegelevičius: – „Palangos komunalinis ūkis“ buvo paėmęs nemažą paskolą Laidojimo namų kapitalinei renovacijai. Ar yra iš ko ją grąžinti? Ar Laidojimo namai dirba pelningai?
K. Skierus: – Pirmiausia keisčiau klausimo formuluotę. Laidojimo paslaugų teikimas, ypač miestelėnams, tai – kaip socialinė paslauga. Antra, 2012-ųjų pabaigoje mums perduotų Laidojimo namų turto vertė buvo labai pervertinta – 1 milijonas 300 tūkst. litų. Mes į juos investavome apie 1 milijoną 200 tūkst. litų, renovavome savo pačių jėgomis. Prie renovacijos savo žiniomis ir sugebėjimais prisidėjo visas „Palangos komunalinio ūkio“ kolektyvas.
Tačiau Laidojimo namų amortizacija skaičiuojama beveik nuo dviejų su puse milijono litų. Taigi, matematika tokia: kiekvieną mėnesį reikia skirti apie 15 tūkst. amortizacijai. Ji – privalomas dalykas, kurį būtina sumokėti iš įmonės pajamų. Didžiausia klaida buvo padaryta laidojimo namų turto vertę neobjektyviai „užkėlus“ tris ar net keturis kartus. Negaliu pasakyti, kad šiandien Laidojimo namai dirba pelningai. Tokio vertinimo pasekmės, kaip visi supranta, įmonei yra sunkios.
L. Jegelevičius: – Neseniai Tarybos posėdyje buvo aštriai iškeltas klausimas dėl 80 procentų Laidojimo namų prekėms taikomo prekybinio antkainio, net tuomet, kai nesinaudojama Laidojimo namų salėmis. Ką į tai atsakytumėte?
K. Skierus: – Nežinau, kas ir ką sako, bet noriu, kad visuomenė žinotų viena: mūsų Laidojimo namų paslaugos yra apie 15-20 procentų mažesnės nei gretimuose rajonuose. Nereikia nė sakyti: mūsų Laidojimo namai dar visi blizga – yra nauji. Mūsų įkainiai yra patvirtinti miesto Tarybos. Beje, dalį paslaugų Palangos Laidojimo namais besinaudojančiųjų gauna nemokamai. Pavyzdžiui, nemokamai naudojamasi virtuvėle, tualetais. Pasižiūrėkite, kiek prie Palangos laidojimo namų – ir kapinių taip pat – yra jų. Daug. Tiek jų nėra Vilniuje. O tualetuose naudojamasi ir vandeniu, už jį gi niekas nemoka, net jeigu ir visai nesinaudoja Laidojimo namų paslaugomis. Dabar laidojimo namai blizga, išpuošti. Kai kas nors skleidžia tokius nepagrįstus gandus, imu galvoti, kam jie naudingi? Gal kas nors ims ir pasiūlys, kad Laidojimo namus reikia privatizuoti? Čia – ne mano nuomonė, o daugumos dirbančiųjų komunaliniame ūkyje įsitikinimas.
G. Kuleševičienė: – Kas naudojosi Palangos Laidojimo namais, nestokojo pagyrų. Ir nauji, ir ten dirbantys žmonės – labai jautrūs, nuoširdūs. Ne visi gi gali dirbti tokį darbą. Kartais abi salės būna užimtos, tenka velionius laikyti šaldytuve.
S. Šeputis: – Statistika tokia: per metus po renovacijos pašarvojama vidutiniškai 220-230 velionių. Tvarkyti gėlynus šalia Laidojimo namų – Gražinos rūpestis. Bet sodintojų, kaip ir kitų savo sričių darbuotojų, komunaliniame ūkyje nepadidėjo, nors kiekvienais metais pastaruoju metu turime imtis papildomų funkcijų. Yra apie ką pagalvoti. „Palangos komunaliniame ūkyje“ iš viso dirba apie 110 žmonių, vasaros sezonu dar kelios dešimtys prisideda iš viešųjų darbų. Turint mintyse, kad vasarą Palanga tampa didmiesčiu, kuriame reikia kiekvieną gėlytę ir krūmelį prižiūrėti su beveik nekintančiu biudžetu ir ne ką labiau kintančiais žmogiškais resursais, tai, ką daro miesto komunalininkai, nebijau pasakyti, yra didvyriškumas.
L. Jegelevičius: – Kokie yra įmonės kreditoriniai įsiskolinimai?
K. Skierus: – Tik išmokame bankui paskolą (800 tūkst. litų – aut.), paimtą renovuoti Laidojimo namams.
L. Jegelevičius: – Kai, direktoriau, kalbėjomės su jumis maždaug prieš kelis metus, teigėte, kad įmonė turėjo apie 300 tūkst. skolą Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC)? Ar pavyko atsikratyti skolos? Ar jūsų praėjusį pavasarį išvežioti gyventojams antrinių atliekų konteineriai padėjo sumažinti jų išvežimo į KRATC sąvartyną kaštus?
S. Šeputis: – Dabar skolos nėra. Tų konteinerių išvežiojimas labai pasiteisino. Gal tie mokėjimai KRATC-ui bendroje lentelėje dėl to labai ir nesumažės, bet bendras mišrių atliekų surinkimo kiekis dėl rūšiavimo sumažės gan pastebimai. Galvojame, kad apie 5,000 tonų – nuo 15,000 iki 10,000 tonų. Rūšiuojame, žinia, ne tik antrines atliekas, bet ir visas. Naudojuosi proga ir labai noriu miesto gyventojų paprašyti, kad jie dar kruopščiau ir sąmoningiau rūšiuotų buitines atliekas. Kai gyventojai, pavyzdžiui, meta į konteinerius statybinį laužą, KRATC-as, jį aptikęs, mums grasina didelėmis baudomis. Kita bėda, kuri yra labai aktuali dabar – senos padangos. Vairuotojai, pakeitę automobilio padangas, sumeta jas į konteinerius, o ant viršaus supila šiukšles. Nuveža šiukšles į KRATC – sąvartyną, iškrenta padangos ir vėl pasipila grasinimai mums baudomis. Labai paprašyčiau gyventojų to nedaryti. Jeigu nėra kitos galimybės, būkite malonūs, palangiškiai, palikite jas prie konteinerių. Tik šiukštu nemeskite į juos. Tas pats pasakytina apie statybinį laužą. Būna, kad buitinėms, mišrioms atliekoms surinkti skirtos šiukšliavežės sunkiai pakelia 1,1 kubinio metro konteinerius. Kodėl? Ogi todėl, kad jie prigrūsti statybinio „grūzo“. Labai bloga praktika.
A. Mineikis: – Aš, matyt, vienas jauniausių čia darbuotojų – įmonėje dirbu 7 metus. „Palangos komunalinis ūkis“, beje, tik antra mano darbovietė. Prieš tai 26 metus išdirbau kito profilio įmonėje. Man čia patinka, nors žmona kartais papriekaištauja, kad ir iš komunalinio ūkio, kaip ir iš ankstesnės darbovietės, namo sugrįžtu vėliau... Komunalininko darbas daugeliui – nematomas, bet pabandyk pavėluoti sušluoti lapus mieste rudenį – visi pastebės. Atėjęs dirbti į komunalinį sužinojau labai daug įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad neverta su šiukšlintojais kovoti baudžiamomis priemonėmis, iškabinti įspėjančias lenteles. Ilgai nežinojau, kad pakanka pasodinti gėlių, ir gyventojai nešiukšlina aplinkos. Pastaruoju metu su kitais darbuotojais tvirtiname kopas.
K. Skierus: – Pernai kopų tvirtinimui buvo skirta 600 tūkst. litų, šiemet – triskart mažiau. Aleksas (Mineikis – aut.) – pagrindinis mūsų kopų specialistas, dėl savo darbo specifikos jau ir miškininkas geras tampa. Aš net nesikišu į jo darbo sritį, jis konsultuojasi su mokslininkais kopų tvirtinimo klausimais, nors miškų urėdai galbūt ir norėtų tą darbą iš mūsų atimti. Girdėjau, kad mokslininkai Aleksą giria kaip labai gerą kopų specialistą.
A. Mineikis: – Kaip sakau, kopų auginimas jau duoda vaisių.
K. Skierus: – Kopų stiprinimas davė gerą efektą. Anksčiau, kol jų, kaip sakau, „neauginome“, smėlį nunešdavo iki Meilės alėjos. Dabar jau ne. Aleksas, pažymėkite, labai daug darbo ir sielos yra įdėjęs į Vaikų žaidimo parką, jo techninę dalį.
A. Mineikis: – Dabar jau mintys sukasi apie žaidimo aikšteles vaikams Medvalakio, Druskininkų gatvėse. Įrenginius jose pastatysime pavasarį.
L. Jegelevičius: – Kaip dažnai „Palangos komunalinis ūkis“ sulaukia miesto vadovų skambučių? Pasiūlymų ar pastabų dėl konkrečių dalykų? Ar tai tik padeda, ar būna, kad ir trukdo?
K. Skierus: – Normalu, kad miesto vadovai turi savo vizijas ir išdėsto jas man, kaip įmonės vadovui.  Išties, Palangos dabartinis meras – labai ambicingas ir skiria itin didelį dėmesį tvarkai ir švarai mieste, turi daug idėjų. Kiek leidžia mūsų žmogiški resursai ir techninės galimybės, visada stengiamės jas įgyvendinti. Bet turiu pasakyti sąžiningai: mūsų pajėgumai jau pasidarė riboti. Jeigu negalėsime artimiausiu metu jų padidinti, neslepiu: su mums pavestais darbais nesusitvarkysime.
G. Kuleševičienė: – Kad įmonė stambėja, kad jai pavedamos naujos funkcijos, gerai. Tai rodo pasitikėjimą miesto komunalinio ūkio įmone. Asmeniškai džiaugiuosi, kad turėsime labai gražią naują autobusų stotį, prie kurios prisilies ir mūsų rankos – atsiras gėlynų.
K. Skierus: – Taip, norime visus palangiškius pakviesti į naujosios autobusų stoties atidarymą, kuris įvyks gruodžio 5-ąją. Bet pirmuosius autobusus iš naujosios stoties išlydėsime jau gruodžio 1-ąją.
Tiesą pasakius, pirmiausia buvo sumanyta, kad ją ir prekybos centrą atidarysime lapkričio 28-ąją, bet, solidarizuojantis su latviais – pernai panašiu metu sugriuvus prekybos centro Rygoje stogui, žuvo virš 50 žmonių – buvo nuspręsta atidarymo ceremoniją nukelti savaite vėliau.
Šiuo metu baigiame rinkti naujosios autobusų stoties komandą – vadybininką jau turime, jo komandoje bus penki darbuotojai, kurie parduos bilietus, priims ir išduos siuntas, atliekame techninę komplektaciją. Turėsime ir vieną valytoją. (Šypsodamasis) Noriu patikinti, kad naujoje stotyje dirbs palangiškiai, ne kretingiškiai. Stoties vadybininkas yra Vytas Misiukonis, palangiškis. Gerai, kad jis turi darbo komunalinio ūkio sistemoje patirties. Keturios kasininkės-dispečerės, siuntų darbuotojos – taip pat palangiškės. Ir parašykite: UAB „Palangos komunalinis ūkis“ administracijoje dirba tik trys kretingiškiai. Pikta, kad kažkas laido gandus, kad neva tik kretingiškiai yra įmonės administracijoje.
L. Jegelevičius: – Ar eismas bus tinkamai sureguliuotas įvažiuojant ir išvažiuojant iš naujosios stoties? Ar nebus spūsčių vasarą?
K. Skierus: – Iš esmės kalbant, taip, sureguliuotas. Bet kai kurių klausimų man asmeniškai lieka. Man kelia klausimų, kokie bus eismo srautai, ar nesusidarys spūsčių prie pagrindinės sankryžos. Kiek galėjome, problemoms stengėmės užbėgti į priekį, bet vis tik jas geriausiai atskleis kitų metų sezonas. Manau, kad pavasarį eismą reikės keisti ir Kretingos, ir Klaipėdos gatvėse. Esmė, kad abu keliai – Kelių direkcijos, tai mes nelabai daug galėjome ir kišti savo trigrašį. Lygiai taip pat ir savivaldybė galėjo tik išreikšti pageidavimus. Dabartinę eismo tvarką prie stoties būtent Kelių direkcija palaimino.
L. Jegelevičius: – Ar bus žmonės pavežami iš naujosios stoties į miesto centrą?
K. Skierus: – To labai siekia miesto meras, ir mes esame linkę jam pritarti. Kai mes su meru ir Tarybos nariais buvome pernai Bergene, su kuriuo draugauja Palangos miestas, matėme, kaip kurortiniame miestelyje kursuoja traukinukas nuo tilto į jūrą į autobusų stotį. Mums patiko, ką matėme, ir su meru sutarėme, kad ateityje kažką panašaus galėtume sumąstyti ir Palangoje. Esu įsitikinęs, kad tai bus reikalinga.
L. Jegelevičius: – Vis tik kas be, kaip sakote, maksimalaus įmonės žmogiškų resursų ir riboto finansavimo dar jus neramina?
K. Skierus: – Man itin didelį galvos skausmą kelia miesto daugiabučių renovacijos procesas. Ir ne tik man, žinoma, ir Modestui, ir kitiems įmonėms žmonėms. Nebijau prisipažinti: ji galėtų vykti kur kas sėkmingiau. Bėdos iš esmės kyla ne iš gyventojų pusės, bet labiausiai trukdo biurokratinių stabdžių gausa, popierizmas. Tai, kad naikina žmogiškuosius resursus, neduoda jokios pridėtinės vertės.
M. Čeponkus: – Atėjau į „Palangos komunalinį ūkį“ prieš pusantrų metų ir teko man kurti padalinį, atsakingą už daugiabučių renovaciją mieste. Kaip įmonės atsakingas asmuo, aš bendrauju dėl renovacijos tiek su gyventojais, namų bendrijomis, tiek renovacijos rangovu, finansuotoju „Šiaulių banku“, atstovauju teismuose, bendrauju su Aplinkos ministerija, savivaldybe ir kai kuriomis kitomis valstybinėmis institucijomis. Šią dieną iš 65 įsakymų renovuoti daugiabučius namus realiai vykdome 32 namų renovaciją, kitų bylos – teismuose. Tai – labai atsakingas darbas. Keista man girdėti, kai kas nors sako, kad mūsų padalinys – neva „išpūstas“. Nieko panašaus. Turime du darbininkus, vieną elektriką ir santechniką. Dar renovacijai yra priskirta viena buhalterė ir aš esu renovacijos vadybininkas.
Žinoma, jaučiame didelį spaudimą iš valstybės, kad renovacijos eiga būtų sparti, o pati renovacija – efektyvi ir gyventojų remiama. Šiai dienai yra pasirašyta apie 800 rangos sutarčių, bet, deja, tik 65 iš jų yra įgyvendintos. Palangoje I-ajame etape buvo numatyta renovuoti 16 daugiabučių iki metų pabaigos, bet realiai renovacijos darbus baigsime tik šešiuose. Palyginti su kitais miestais, tai – labai neblogai.
Jeigu kalbėtumėme apie II-ąjį renovacijos etapą, kuriame numatyta 58 daugiabučių mieste renovacija, per tris savaites atlikome didelį darbą ir jau turime 21 paraišką gauti finansavimui banke. Tiek daugiabučių gyventojų, vadinasi, pritarė renovacijai, kuri neabejotinai yra naudinga.
Problemų su statybininkais turime ne tik mes, bet ir visa Lietuva. Renovacijos proceso vykdytojai praėjusią savaitę sulaukė geros žinios iš Aplinkos ministerijos – iki gruodžio 31 dienos nereikės, kaip buvo numatyta anksčiau, pasirašyti rangos sutarčių su rangovais. Bet dabar ministerija siekia, kad tai būtų padaryta iki 2015-ųjų spalio 1-osios. Bet norint tai įgyvendinti, turi ateiti labai didelis ir stiprus rangovas, kuris turi patirties valdant tokio pobūdžio projektus ir turintis didelį potencialą.
Svarbiausia, kad, kaip aš sakau, kad nenukentėtų galutinis vartotojas – daugiabučio, kuris dalyvauja renovacijos programoje, gyventojas, kuris už renovaciją turės mokėti 20 metų.
Dar vienas dalykas, kuriam reikia aiškesnio reglamentavimo: renovacijos užsakovo ir rangovo atsakomybės klausimas.
Jeigu mes šiandien, pavyzdžiui, ir sutartyje su gyventojais numatytume, kad jeigu mes laiku nespėtumėme dėl kokios nors nenumatytos kliūties pabaigti darbų ne dėl savo, o renovacijos rangovo ar užsakovo – valstybės – kaltės, tai gerokai nuramintų žmones, kurie, natūralu, turi daug klausimų.
Numatytoji 2015-ųjų spalio 1-oji yra mums labai svarbi, nes nepanaudojus visų mums pagal renovacijos programą skirtų pinigų, tektų juos grąžinti valstybei. Nusimato išties labai didelis darbas. Iš II-ajame etape numatytų 58 namų renovacijos, tikrai apie 30 turėtumėme įveikti. Dar pridėkime apie 10 iš pirmojo etapo, taigi po Naujųjų dirbsime 40-yje namų. Kad viską juose suspėtumėme, reikia, kad mūsų skyrius, atsakingas už renovaciją, padidėtų bent tris kartus.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad labai mūsų darbą apsunkina miesto politikai, kurie ypač pastaruoju metu mėgsta kištis į renovaciją, ir apskritai visą įmonės darbą.
„Palangos komunalinis ūkis“ turi du atestuotus darbuotojus, kurie yra kompetentingi renovacijos ekspertai. Bet kai atvažiavę savivaldybės Statybų ir ūkio skyriaus atstovai, kurie pagal išsilavinimą neturi nieko bendro su statybomis ir panašiai, ima postringauti, ką ir kaip reikėtų daryti, aš tuomet patyliu. Tai sukuria tam tikrą įtampą ir neskatina dirbti.
P. Mickus: – Įmonė turi 45 transporto priemones registre. Iš jų – 10 traktorių. Apskritai kalbant, transporto ūkis, ypač sunkiosios transporto priemonės – gan senos. Mūsų finansinės galimybės neleidžia naujų įsigyti, bet labai reikėtų nors 1-2 naujas kiekvienais metais įsigyti. Praktikoje įsigyjame 6-7 metų senumo mašinas. Tragedija yra, kai reikia mūsų mašinomis užvažiuoti į sąvartyno kalną. Gal net ne visi žino, kad mums reikia kelininkams sumokėti kelių mokestį, jog savo technika nuvažiuotume darbų atlikti į Šventąją. Nesąmonė: tarsi Šventoji būtų atskira savivaldybė ar kas. Mūsų padalinyje dirba šeši darbininkai.
K. Skierus: – O tas mokestis vienai auto transporto priemonei per metus sudaro 1500 litų. Kad nuvažiuotume dirbti į Šventąją pernai sumokėjome 24 tūkst. litų tokio mokesčio. Neįtikėtina, ar ne?
Kalbant apie politikus, kurie ypač prieš rinkimus ima varstyti mūsų duris ar asmeniškai skambinti, išskirčiau poną Eimutį Židanavičių, kuris, kaip koks fotografas, mieste fotografuoja mūsų įmonės lengvąsias mašinas. Matyt, žmogus neturi daugiau ką veikti.
Jam, žinau, atrodo, kad visi čia prabangiomis mašinomis važinėja. Bet mes nesame pajėgūs pirkti sunkiasvorių mašinų, nes kelių mokestis metams siekia nuo 800-900 litų. Perkame tas, už kurias nereikia mokėti tokio mokesčio. Įmonėje yra 12 lengvųjų mašinų – vadinasi, per metus sutaupome apie 12 tūkst. litų. Kažkas kažkur kurdamas įstatyminę bazę pražiopsojo. Savo darbuotojams esu pasakęs, kad ypač sunkus metas mūsų visų laukia iškart po Naujųjų – iki pavasario pradžios kovo 1-ąją, kuri žymi ir savivaldos Tarybos rinkimų datą, bet esame patyrę – ir tikrai mylime Palangą, o tai svarbiausia, vadinasi, visi kartu sėkmingai gražinsime ir tvarkysime miestą toliau.