Palangos literatų viešnagė Simono Daukanto gimtinėje

Metų žirgui šuoliuojant per paskutines vasaros dienas, buvo surengta kūrybinė stovykla – pleneras Simono Daukanto gimtinėje, Skuodo raj., Lenkimų sen., Kalvių kaime. Prie istoriko klėtelės-muziejaus atvyko kelios dešimtys literatų ir svečių iš aplinkinių Žemaitijos rajonų: Akmenės, Gargždų, Kelmės, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Rietavo ir Skuodo. Renginyje dalyvavo ir aštuoni Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ nariai.

Plenero tema: „Skambantys žodžiai Simono Daukanto klėtelėje“. Nors gamta nepašykštėjo gausaus lietaus ir gūsingo vėjo, bet prie klėtelės įrengtoje erdvioje palapinėje vyravo šventinė nuotaika ir susikaupimas. Tai buvo tarsi metus laiko trukusio poezijos almanacho „Simonas Daukantas – Tėvynės Žmogus“ pristatymų apvainikavimas.

S. Daukanto bibliofilų klubo pirmininkas ir literatas Gintautas Černeckis iš Plungės savo pranešime „Kaip vaidila prabyla S. Daukantas“ pažymėjo milžinišką šio istoriko ir šviesuolio vaidmenį lietuvių tautos mokslo, istorinės atminties išlikimo raidoje, didvyrišką žmonių kovą, vaduojantis iš okupacinės carinės valdžios dėl tautos paveldo ir kultūros išsaugojimo. S. Daukantas tarsi vaidila ragino tautiečius puoselėti ir gerbti gimtąją kalbą, išlaikyti liaudies papročius ir tradicijas.

Pranešėja bei Žemaičių akademijos įkūrėja ir vadovė poetė Adelė Daukantaitė kalbėjo apie paveldo įtaką kūrybai, rėmėsi lietuviškos raštijos pradininkų M. Mažvydo, Daukšos, K. Donelaičio, Vydūno, D. Poškos, S. Stanevičiaus ir liaudies dainų rinkėjų brolių Juškų atliktais darbais ir kūriniais.

VšĮ Kelmės profesinio rengimo centro kūrėjų klubo „Be rėmų“ vadovė, lietuvių kalbos mokytoja Dalia Griškevičienė skaitė pranešimą „Kūrybos užkulisiai ir potekstės“. Ji pasidžiaugė, kad į rašytojų gretas įsiliejo šimtai talentingų kūrėjų, kurie atnešė daug gaivaus kūrybinio vėjo ir naujų temų. Tuo pačiu apgailestavo, kad jaunųjų kūryboje daugėja vulgarumo apraiškų ir nešvankybių dozių.

Liepijų mokyklos mokytojos, magistrės, dainų kūrėjos ir atlikėjos Dianos Paulauskienės pranešime „Jautrumo godos lietuvių liaudies kūryboje“ atsispindėjo liaudies dainų grožis, jų reikšmė ir prasmė žmonių buityje, darbų eigoje ir gamtos išsaugojime. Renginį paįvairino literato ir bardo iš Akmenės Kęstučio Krenciaus atlikti autoriniai kūriniai, Dianos Paulauskienės ir kitų atlikėjų dainos. Nors beveik visą laiką į palapinę barbeno lietaus lašai, bet viduje vyravo gera nuotaika, vyko klausimų-atsakymų viktorina, skambėjo dainos, buvo ekspromtu rašomi ir skaitomi nauji eilėraščiai.

Plenero dalyviai yra dėkingi Lenkimų seniūnijos darbuotojams, organizatoriams G. Černeckiui ir A. Daukantaitei už surengtą kūrybinę stovyklą, kuri dar labiau suartino Žemaitijos literatus, kur buvo pasidalinta kūrybiniais pasiekimais. Ateityje toks bendravimas bus tęsiamas. Nuoširdų „ačiū“ tariame visiems renginio šeimininkams už skanią žemaitišką šiupinienę, kavą ir gardėsius bei gerą nuotaiką.

Albinas Antanas Kazlauskas