Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Kokios perspektyvos laukia mūsų miesto sanatorinio ir reabilitacinio gydymo įstaigų po Sveikatos priežiūros tinklo reformos?“

Pastarosiomis savaitėmis daug bendravome su Palangos sanatorijų ir reabilitacijos centrų vadovais, norėdami išgirsti jų poziciją dėl planuojamos Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos ir to, kokios perspektyvos lauktų šio mūsų kurortui svarbaus gydymo ir sveikatinimo sektoriaus.

Kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų, todėl šiandien raštu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami paaiškinti, ar tikrai būsimoji reforma bus naudinga pacientams.

Kaip žinia, prieš porą savaičių reformos rengėjai, pritarus Vyriausybei, iš Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų sąrašo, kuris įstatyme įvardijamas nomenklatūra, visiškai išbraukė medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigas. Tad būsimoji Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma keičia visų valstybės ar savivaldybių pavaldume esančių sanatorijų bei reabilitacijos centrų statusą. Šios įstaigos tampa tiesiog daugiaprofilinių ligoninių padaliniais, o gal net nedideliais skyriais.

Planuojama Sveikatos reforma palies visas Palangoje esančias sanatorijas ir reabilitacijos centrus. Kas mums neaišku

1.Palangoje šiuo metu veikia šešios sanatorijos ir reabilitacinio gydymo įstaigos, pusės iš jų steigėja yra valstybė. Šiose, valstybinėse įstaigose, yra beveik 800 lovų. Vien per praėjusius metus čia gydėsi ar sveikatinosi 10 300 pacientų iš visos Lietuvos, jų sveikata rūpinosi beveik 550 darbuotojų. Nepandeminiais metais tokių pacientų skaičius kiekvienais metais buvo gerokai didesnis.

Pagal dabar dėliojamus reformos kontūrus, Klaipėdoje, įstaigų susiliejimo principu, veiktų dvi stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios (SAGP) ligoninės. Į vieną iš jų susijungtų Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės. Į kitą patektų Klaipėdos respublikinė ir Vaikų ligoninės, šiame konglomerate atsidurtų vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ bei Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“. Ir Palangos miesto savivaldybė, ir mūsų kurorte esančių sanatorinio ar reabilitacinio gydymo įstaigų vadovai tokiame sujungime įžvelgia tam tikras grėsmes šių įstaigų veiklos perspektyvoms.

Palangos miesto savivaldybė, kaip ir mūsų miesto sanatorinio bei reabilitacinio gydymo įstaigų vadovai, nori sužinoti oficialią Sveikatos apsaugos ministerijos poziciją, kaip būsimoji reforma užtikrins, kad šias įstaigas pertvarkius į daugiaprofilinių ligoninių skyrius, sanatorinio ir reabilitacinio gydymo paslaugos bus teikiamos ne mažesniais nei esami pajėgumais

2. Per praėjusius metus Palangos reabilitacijos ligoninė priėmė ir gydė apie 4100 ligonių iš visos Lietuvos, šios įstaigos specializacija – trečio lygio reabilitacija po sunkių stuburo, galvos traumų, insultų. Reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugoms teikti ligoniams iš visos Lietuvos čia skirta 330 vietų, dirba 232 darbuotojai. Po reformos ši ligoninė taps sujungimo pagrindu įkurtos Klaipėdos universitetinės ligoninės skyriumi.

Tas pats pasakytina ir apie VšĮ Vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras“, kurioje šiuo metu yra 300 lovų, dirba per 200 darbuotojų. Joje kasmet reabilituojama apie 4000 mažųjų pacientų iš visos Lietuvos.

Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ kasmet reabilitacinį gydymą teikia apie 2200 pacientų, čia yra 149 lovos, dirba 106 darbuotojai.

Kaip dvi Klaipėdos ligoninės užpildys esamas 779 vietas vien savo pacientais, kurie gydytis atvyks tik iš Klaipėdos regiono, nes būsimoji reforma numato būtent regioninį specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą

3. Per praėjusius metus visose šešiose Palangos sanatorinio gydymo ir sveikatinimo įstaigose pacientai su Klaipėdos teritorinių ligonių kasų siuntimais sudarė tik nuo 28 iki 40 proc. visų tų, kuriems suteiktos paslaugos. Todėl, jei šalies gyventojai negalės nevaržomai pasirinkti, kur gauti reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, būsimi daugiaprofilinių ligoninių reabilitacijos skyriai neabejotinai susitrauks, nes tiek lovų, kiek yra dabar, regionui tiesiog nereikės. Be viso kito, teks atleisti dalį darbuotojų, esama įstaigoje sukaupta medicininė ir kita materialinė bazė nebus racionaliai išnaudojami.

Reformos iniciatoriai nepateikia aiškių atsakymų, ar ligoniai, kurie bus gydomi kitų regionų (pvz., Vilniaus ar Kauno) SAGP ligoninėse, galės nevaržomai pasirinkti reabilitacinį gydymą pajūryje, jei ir kitų regionų SAGP paslaugas teikiančios ligoninės turės savo reabilitacinio gydymo skyrius? Ar ligonis turės galimybę prašyti, jog, gydytas vieno regiono ligoninėje, turinčioje savo reabilitacijos skyrių, jis būtų perkeltas į kito regiono ligoninę reabilitacijos paslaugoms gauti

4. Mūsų kurorte veikia ir trys privatūs reabilitacijos centrai, kuriuose yra beveik 600 vietų, o dirba beveik 400 darbuotojų. Per praėjusius metus juose sveikatinta per 7000 pacientų iš visos Lietuvos, t.y. per 40 proc. visų Palangos mieste reabilituotų pacientų. Tačiau privačių sanatorijų ir reabilitacijų centrų perspektyvos lieka visiškai neaptartos ir neaiškios, o Sveikatos įstaigų reforma aiškiai sufleruoja, jog naujieji ligoninių susivienijimai, grindžiami regioninių principu, savo ligoninėse turės pakankamai vietų reabilitacijai ir bandys pradžioje užpildyti savus „sveikatos centrus“ (reabilitacijos skyrius), o kas liks, galimai bus pasiūlyta privačiam sveikatinimo sektoriui. Bet ar liks?

Mes pasigendame aiškios pozicijos dėl to, kaip po reformos pacientai pateks į privačias sanatorijas ir reabilitacijos centrus? Ar galimybės sveikatintis šiose privačiose įstaigose ir toliau bus finansuojamos Ligonių kasų, ar tai teks daryti paties paciento asmeninėmis lėšomis."

Šarūnas Vaitkus,

Palangos miesto savivaldybės meras