Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Nepanikuokime dėl koronaviruso, nors jis ir rimtas iššūkis – mūsų tėvai ir seneliai yra įveikę dar didesnes negandas“

Jau – kovo vidurys, tad Palanga vis labiau žvalgosi į kurorto sezono pradžią. Koks jis bus, jeigu koronaviruso grėsmė lakinai trikdo mūsų visų kasdieninį gyvenimą? Tačiau Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus yra optimistiškas: „Palangos miesto savivaldybė ėmėsi visų priemonių virusui užkardyti – kiek leis galimybės, Savivaldybės darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu, laikinai sustabdytas mokymosi procesas, kurortas paskyrė vietas, kur, esant dideliam susirgusiųjų koronavirusu skaičiui, būtų laikomi ligoniai. Bet prisiminkime, kad mūsų tėvai ir seneliai savo gyvenime įveikė dar didesnes negandas, tad, įsitikinęs, kad ir mes visi bendromis jėgomis įveiksime koronavirusą,“ – „Palangos tiltui“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

–Ar nerimaujate, kad koronavirusas gali sutrikdyti Palangos vasaros sezoną?
– Niekas negali prognozuoti ar nuspėti, kokia toliau bus situacija. Šiuo metu vykdome visus Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus. Interpretacijų šioje vietoje būti negali. Turime visi susitelkti. Koks bus vasaros sezonas, kalbėti dar anksti. Žiūrėsime, kiek tęsis ši situacija dėl viruso. Panikuoti tikrai neverta. Yra buvę blogesnių laikų. Bus viskas gerai. Esu tuo įsitikinęs.

–Jau pasiekėme kalendorinį pavasarį, vadinasi, Palanga dar sparčiau ruošis naujam sezonui. Kokiomis naujovėmis naująjį vasaros sezoną Palanga pasitiks kurorto svečius, ką pasiūlys miestelėnams?
–Pirmiausia reikėtų paminėti, jog kovo antroje pusėje pradedama įgyvendinti didžiulį Europos Sąjungos finansuojamą projektą, siekiant išsaugoti tai, ką Palanga turi brangiausia – paplūdimius. Projekto įgyvendinimo metu paplūdimiai (atkarpos Birutės kalno iki Palangos tilto bei nuo Palangos tilto iki Rąžės upės žiočių) bus papildyti apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio. Baigus darbus, paplūdimiai turėtų gerokai praplatėti ir siekti 70 metrų pločio. Ši priemonė yra numatyta Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014–2020 m., patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, ir yra efektyvi bei akivaizdžiai veikianti. Palangos paplūdimiai smėliu papildyti buvo 2011-2012 metais, ir devynerius metus tiek palangiškiai, tiek ir kurorto svečiai galėjo džiaugtis plačiais paplūdimiais (jų plotis vietomis siekė iki 100 metrų), o krantai išliko santykinai stabilūs.
Be to, paplūdimiai šią vasarą bus valomi moderniau, nei iki šiol, kadangi pernai rugpjūtį įsigijome savaeigę smėlio valymo mašiną, tad poilsiaujantieji paplūdimiuose galės jaustis komfortiškiau. Nedidelis, kurortui pritaikytas automobilis smėlį išvalo 10-20 centimetrų gylyje, surinkdamas net itin smulkias šiukšles – cigarečių nuorūkas ar butelių kamštelius, taigi kurorto paplūdimiai bus dar ekologiškesni ir švaresni, nei iki šiol.
Su dideliais pokyčiais šią vasarą svečius pasitiks Šventoji – Savivaldybės taryba, tvirtindama šių metų miesto biudžetą, numatė visą šios aikštės rekonstrukcijai užbaigti reikalingą finansavimą, tad planuojama, kad jau liepos pradžioje miestelis turės naują, modernią centrinę aikštę. Joje galės vykti įvairūs visuomenės renginiai, koncertai, aikštė taip pat bus puiki erdvė ir mažiesiems: čia bus įrengtas fontanas, miesto laikrodis, scena, vidaus patalpa, skirta kultūrinei veiklai, vieta Kalėdų eglei, taip pat bus pasirūpinta želdiniais. Iš viso Šventosios aikštės rekonstrukcija kainuos beveik pusantro milijono eurų.
Kita gera žinia šventojiškiams – Šventosios uosto atstatymo darbai, kuriuos taip pat planuojama pradėti šiemet. Planuojama šiais metais, vasarą, imtis antrojo ir trečiojo etapo darbų. Pirmiausia bus įrengta žvejams reikiama infrastruktūra – žvejų laivų ir įrangos laikymo patalpos, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt. Iš viso Šventosios uosto atstatymo darbai suskirstyti į 6 etapus: 1-uoju bus atstatomi molai, 2-uoju, kaip minėta – įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės bei žvejams reikiama infrastruktūra, 3-uoju – inžineriniai tinklai, 4-uoju sutvarkyta vakarinė krantinė, 5-uoju – rytinė krantinė, 6-uoju atlikti akvatorijos gilinimo darbai. Įgyvendinus visą projektą (kuriuo vertė – apie 70 mln. eurų), bus atstatyti uosto molai, įrengta reikiama infrastruktūra ne tik priekrantės žvejams, bet ir mažiesiems laiveliams bei jachtoms, taip pat – sutvarkytos krantinės bei suformuoti kiti inžineriniai įrenginiai.
Šiuo metu Šventojoje rekonstruojamas ir kitas vietos gyventojų laukiamas objektas – darbai vyksta gydymo paskirties ligoninės pastate. Atnaujintos patalpos bus pritaikytos socialinės priežiūros paslaugoms teikti.
Palangos miesto centre, Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje, taip pat matyti pokyčiai – jau atstatyta Kurhauzo medinės dalies išorė, šiuo metu darbai vykdomi pastato viduje. Tad atvykusieji į kurortą vasarą pamatys jau visiškai atstatytą Palangos simbolį – Kurhauzą.
Kalbant apie šiųmetes naujoves paminėtinas ir Palangos kurorto muziejus, gruodžio pabaigoje visuomenei pristatęs itin įdomią, modernią bei interaktyvią ekspoziciją. Tad kurorto svečiai, vasarą savo poilsiui pasirinkę Palangą, bus maloniai nustebinti.
Beje, aktyvusis kurortinis sezonas Palangoje šiemet prasidės gerokai anksčiau, nei iki šiol, kadangi jau balandžio pabaigoje į Palangą suvažiuos tūkstančiai pučiamųjų muzikos gerbėjų – kurorte vyks prestižinis pučiamųjų pasaulio renginys – Europos pučiamųjų orkestrų čempionatas. Toks renginys Rytų Europoje vyks pirmą kartą, ir tai, kad Palanga bus šio čempionato šeimininkė, kurortui yra didelis laimėjimas ir svarbus pripažinimas. Tad neabejotinai sulauksime labai daug svečių, ir tam rengiamės.
Beje, šiais metais Palangoje vyks ir daugiau itin aukšto lygio tarptautinių renginių. Vienas iš jų – liepos 14-17 dienomis vyksiantis Pasaulio lietuvių ir Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimas. Lapkričio 11-13 dienomis Palangoje organizuojamas vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai renginių – 13-asis Baltijos jūros regiono šalių turizmo forumas. Forume dalyvaus Baltijos šalių turizmo atstovai bei planuojamas tų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Kaip ir kasmet, artėjančiai vasarai pradedama rengtis, vos tik pasibaigus aktyviajam kurortiniam sezonui. Darbo padaugėja pavasarį, ypač daug jo turi miesto komunalininkai – kaip ir kasmet, bus sutvarkyti paplūdimiai, miesto viešosios erdvės, infrastruktūra.
Kurortas svečius pasitiks ir su atnaujintomis gatvėmis: tęsiami Kastyčio, S. Dariaus ir S. Girėno, Žuvėdrų, Valteriškės, Kalgraužių ir kitų gatvių tvarkymo darbai. Šiais metais numatyta pradėti bei vykdyti J. Simpsono, Ajerų, Gintaro, Bangų, Ligoninės ir kitų gatvių tvarkymo darbus.

– Esant dabartiniams prekybos alkoholiu apribojimams, Palangos paplūdimiuose nuo šio vasaros turėtų būti uždrausta bet kokia prekyba alkoholiu. Kokių žingsnių imasi Savivaldybė ir jūs kaip meras bei kaip Lietuvos Savivaldybių Asociacijos (LSA) viceprezidentas, kad tokie apribojimai neįsigaliotų? Kada galima tikėtis kokio nors sprendimo šiuo klausimu?
– Nuo metų pradžios įsigalioję sugriežtinti reikalavimai yra aktualūs daugeliui palangiškių – tiek smulkiesiems verslininkams, tiek ir samdomiems darbuotojams. Nesame prieš alkoholio vartojimo ribojimus iš esmės, tačiau neturime pamiršti, kad kavinėse jo suvartojama tik apie 12 procentų, o didžioji dalis – 88 procentai – yra buitinis vartojimas. Būtent pastarąjį su minėtu draudimu dar labiau paskatinsime. Mūsų nuomone, alkoholio vartojimas paplūdimiuose tik dar labiau padidės, ir grįšime į sovietinius laikus, kai paplūdimiuose nuolat skambėjo šūksniai „šaltas alus“, „karšti čeburekai“. Todėl Palangos miesto savivaldybės taryba dar praėjusių metų rugsėjį kreipėsi į LR Seimą dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų nuo 2020 m. sausio 1 d. atšaukimo. Taryba tąkart Seimo prašė rudens sesijos metu priimti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus nuo 2020 m. sausio 1 d. nedrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose bei paplūdimiuose. Savivaldybės tarybos nuomone, neproporcinga alkoholio kontrolė darys neigiamą įtaką smulkiam kavinių verslui.
Lietuvos savivaldybių asociacija taip pat išsakė poziciją, kad nepalaiko minėtų apribojimų. Ir nors įstatymo pakeitimai vis dėlto įsigaliojo, ne tik Palangos, bet ir kitų miestų Savivaldybių atstovai tikisi, jog Seime vis dėlto bus priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurias užregistravo grupė Seimo narių, ir kuriomis siūloma atidėti papildomus suvaržymus prekybai alkoholiu iki 2022 m. sausio 1 d., taip pat – leisti savivaldybėms pačioms nuspręsti, ar draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais paplūdimiuose yra reikalingas.

– Beje, kaip LSA viceprezidentas neseniai lankėtės konferencijoje Izraelyje, Tel Avive, į kurį suvažiavo daugybės pasaulio savivaldybių (municipalitetų) vadovai, užsienio šalių municipalitetų asociacijų vadovai. Kokios konkrečios jų gerosios patirties pasisėmėte? Ką būtų galima svarstyti pritaikyti Lietuvos savivaldybėse, taip pat Palangoje?
Kartu su kitų šalies savivaldybių atstovais vasarį dalyvavau Izraelyje vykusiame vietos savivaldos atstovų forume „MuniWorld“, skirtame pasikeisti idėjomis ir sprendimais dėl miestų ateities. Viena iš idėjų, parsivežtų iš Izraelyje vykusio forumo ¬– platesnės elektromobilių panaudojimo galimybės. Vienas iš svarbiausių dalykų kurortui – ekologija, turime siekti, kad mūsų miestas taptų dar švaresnis. Todėl neabejoju, jog Savivaldybės įmonėms „Palangos komunalinis ūkis“, „Palangos vandenys“, „Palangos šilumos tinklai“ ir kitoms būtų tikslinga rimtai įvertinti galimybes savo turimą techniką pakeisti į varomas elektra bei tuo tikslu teikti projektus ES fondams. Juo labiau, kad tokių galimybių teikti projektus ES 2021-2027 m. tikrai bus. Elektromobilių naudojimas kasdienėje įmonių veikloje leistų ne tik pagerinti kurorto ekologinę būklę, bet ir ženkliai sutaupyti kuro sąnaudų išlaidas.
Lankydamasis Izraelyje taip pat susitikau su mūsų miesto-partnerio Eilato meru Meir Itzchak Halevi bei kalbėjomės apie galimybę pratęsti moksleivių mainų programą. Kaip žinia, palangiškiai mokiniai pagal šią programą jau lankėsi Izraelyje, Eilato mokiniai taip pat viešėjo mūsų kurorte. Su Meir Itzchak Halevi sutarėme, kad atnaujinti moksleivių mainus būtų tikslinga.

– „Ant bangos“ pasaulyje yra ekologija ir paslaugų skaitmenizavimas. Kokias galimybes šiose srityse matote Palangai?
Palanga yra kurortas, tad ekologija mums yra labai svarbu. Jau ne vienerius metus dedame pastangas, kad miestas būtų kuo švaresnis bei ekologiškesnis: nutiestas aplinkkelis, autobusų stotis iškelta iš miesto centro, plečiamas dviračių takų tinklas, įrengiamos elektromobilių pakrovimo stotelės ir kita.
Paslaugų skaitmenizavimas taip pat aktualu – be to šiuolaikinis pasaulis veikiausiai jau sunkiai įsivaizduojamas. Palangos miesto savivaldybės administracijoje įsteigtas Komunikacijos ir e-paslaugų skyrius. Šiuo metu didžioji dalis Palangos miesto savivaldybės teikiamų paslaugų sąrašo pateikta Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir analizės informacinėje sistemoje (sutrumpintai – PASIS) adresu www.Lietuva.gov.lt. Dalį jų galima užsisakyti elektroniniu būdu. 2020-2022 metų Palangos miesto savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytos lėšos e. paslaugų integracijos Palangos miesto savivaldybės svetainėje paslaugai pirkti.

– Tarybos posėdyje buvo patvirtintas naujasis Palangos miesto savivaldybės biudžetas. Į ką jame atkreiptumėte dėmesį?
–Šiais metais planuojame baigti palangiškių ilgai lauktą projektą – Kurhauzo medinės dalies restauraciją. Kitas ne mažiau svarbus darbas – užbaigsime Šventosios centrinės aikštės rekonstrukciją, taip pat šiais metais planuojame pradėti Šventosios uosto II ir III etapo darbus.
Pradėsime rengti naujų objektų, pavyzdžiui, Jaunimo namų, techninius projektus, siekiant finansavimo jau parengtiems projektams, bus teikiamos paraiškos įvairiems fondams. Pateikėme paraiškas Palangos asmens sveikatos priežiūros centrui renovuoti ir Senosios gimnazijos stadionui bei sporto aikštynui rekonstruoti. Paraiška bus Palangos koncertų salės rekonstrukcijos II etapo projektui ¬– naujam kultūros ir mokslo paskirties pastatui Muzikos ir meno namams statyti, teiksime paraišką ir Senosios gimnazijos pastato rekonstrukcijai. .
Be abejonės, kaip ir kasmet, skirsime nemažai dėmesio miesto gatvių rekonstrukcijai bei remontui – tęsime jau pradėtus darbus, lėšų biudžete numatyta ir naujiems gatvių rekonstrukcijos projektams parengti ir įgyvendinti.

–Jūsų vadovaujami Palangos konservatoriai, kurie Taryboje turi net 15 iš 21 mandato, savo rinkimų programoje, be kita ko, yra įsipareigoję radikaliai sutvarkyti senosios autobusų stoties teritoriją. Štai ką jūs sakėte apie tai interviu „Palangos tiltui“ prieš daugiau kaip du metus: „Jau yra gautas statybų leidimas, ir dabar viskas priklausys nuo finansų, mat projektas įvertintas apie 730 tūkst. eurų. Tai būtų mūsų savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšos. Aikštė – nepigi, nes esame numatę joje sumontuoti specialią įrangą, kuri leistų erdvę panaudoti dirbtinio ledo čiuožyklai po atviru dangumi. Ten pat veiktų ir Kalėdų miestelis, o šiltuoju metų laiku galėtų glaustis tautodailininkai, prekiaujantys gintaru, įvairiais suvenyrais.“ Darbus buvo planuojama atlikti iki 2019 metų, tačiau kol kas darbai net neprasidėjo. Kodėl?
–Lietuvos automobilių kelių direkcijai pakeitus tvarką ir nustojus finansuoti aikščių statybas, susidūrėme su finansavimo problema. Kaip žinia, bet kokie didesni darbai remiasi į pinigus, o jų Savivaldybė neturi tiek, kad per vienerius metus galėtų įgyvendinti visus planuojamus projektus. Tuomet būtina atsakingai sudėlioti prioritetus.
Praėjusiais metais lėšų iš miesto biudžeto skyrėme Palangos baseino statybai, nemažai lėšų reikalauja ir Šventosios centrinės aikštės rekonstrukcija, taip pat – Kurhauzo medinės dalies restauracija. Įgyvendinami ir kiti miesto gyventojams svarbūs projektai: Šventojoje rekonstruojama ambulatorija, pritaikant šias patalpas socialinės priežiūros paslaugoms teikti, rekonstruojamas V, Jurgučio mokyklos stadionas, tvarkomos ugdymo įstaigos, atnaujinamos gatvės, tvarkomi daugiabučių gyvenamųjų namų rajonai. Visa tai reikalauja nemažai lėšų. Tačiau neabejotinai ateis laikas ir buvusiai autobusų stoties aikštei – numatytus darbus atliekame paeiliui.

– Savo rinkimų programoje TS-LKD Palangos skyrius yra numatęs radikaliai atnaujinti skverą, kuriame yra palaidoti sovietinės armijos kariai. Kada šie darbai prasidės?
–Vėlgi viskas remiasi į pinigus. Šių metų miesto biudžete numatyta lėšų šios teritorijos sutvarkymo idėjų konkursui. Kai žinosime, kaip ši viešoji erdvė turėtų atrodyti po pertvarkymo, galėsime imsis tolimesnių darbų. Tačiau rinkiminei programai įgyvendinti dar turtime keletą metų.

– Ar jus tenkina visų Savivaldybės valdomų įmonių veikla ir jos rezultatai? Ar galite įvardinti įmones, kurios turėtų „pasitempti“?
–Manau, Savivaldybės įmonės dirba gerai, gyventojai teikiamų paslaugų kokybe didelių nusiskundimų neturi. Džiugina ir tai, kad įmonės deda visas pastangas, kad gyventojams teikiamų paslaugų kainos būtų kuo žemesnės.
Pavyko apginti viešąjį interesą – kartu su kitų šalies savivaldybių merais atlaikėme poziciją, kad iš Savivaldybių nebūtų atimta galimybė pačioms spręsti, kas turėtų valdyti Savivaldybių turtą bei tiekti viešąsias paslaugas. To dėka miestas savo rankose (o tai reiškia – bendruomenės rankose) išlaikė Palangos miesto baseiną, neperduodant jo valdyti privačiam verslui, o miesto tvarkymu besirūpinantis „Palangos komunalinis ūkis“ ir toliau gali teikti šias miestui labai reikalingas paslaugas, nekonkuruodamas su verslu. Kodėl tai taip svarbu? Kaip žinia, savivaldybėms tenkinant bendruomenės viešuosius interesus bei teikiant įvairias paslaugas, skirtingai nei verslui, svarbiausias tikslas yra ne didesnio pelno siekimas. Todėl esame įsitikinę, jog labai svarbu ra atskirti objektus ir juose teikiamas paslaugas į tas, kurios savo prigimtimi yra skirtos vien verslo tikslams, ir į tas, kurios reikalingos bendruomenės viešiesiems interesams tenkinti, pavyzdžiui, gyventojų sveikatingumo, sporto, užimtumo, neformalus ugdymo ir panašiai. Tiesa, ginant šią poziciją teko nemažai pakovoti.

–Apmaudu, tačiau Palangoje siautėja – kol kas nebaudžiami – telefoniniai sukčiai. „Palangos tilto“ duomenimis, pernai ir šiemet iš daugiausiai pagyvenusių miestelėnų buvo išviliota daugiau kaip 50 tūkstančių eurų. Ar po paskutinio tokio sukčiavimo atvejo vasario 18 d. išsikvietėte Palangos komisaro vadovus ir paprašėte juos jus informuoti, kaip vyksta tyrimai? Ką Palangos Savivaldybė gali padaryti, apsaugodama palangiškius nuo telefoninių sukčių?
–Kiekviena institucija atlieka jai priskirtas funkcijas, o nusikalstamumo mažinimas bei nusikalstamų veikų užkardymas, kaip žinia, yra policijos funkcija. Be abejonės, situaciją stebime, ja domimės, tačiau negalime nurodinėti policijai, kaip jie turi dirbti ar veikti. Manau, kalbant apie pastarojo laikotarpio įvykius efektyviau būtų klausimą formuluoti kiek kitaip – ne ką Savivaldybė gali padaryti, apsaugodama palangiškius nuo telefoninių sukčių, o ką galime padaryti mes patys, tai yra, kiekvienas iš mūsų. Mano nuomone, efektyviausia būtų, kad kiekvienas šia tema pasikalbėtų su savo senyvais tėvais ar giminaičiais, taip pat – vyresnio amžiaus kaimynais bei pažįstamais. Turime rūpintis vieni kitais, ypač – vyresniaisiais.

– Nevyriausybinės organizacija „Transparency International“, kovojanti su korupcijos ir nepotizmo apraiškomis šalyje, yra nekart rekomendavusi, kad Savivaldybių valdomų įmonių vadovų atlyginimai būtų skelbiami viešai. Tačiau tokia informacija didžiojoje daugumoje Palangos Savivaldybės valdomų įmonių – nevieša. Ar tai yra gerai? Ar raginate jų vadovus tokią informaciją paskelbti?
–Palangos miesto savivaldybės interneto puslapyje informacija apie darbuotojų atlyginimus yra skelbiama. Tą patį daro ir Savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės:
UAB „Palangos komunalinis ūkis“: http://www.palkom.eu/prievarta.html; UAB „Palangos šilumos tinklai“; https://www.palangosst.lt/apie-mus/informacija-apie-darbo-uzmokesti/; UAB „Palangos vandenys“: http://www.palangosvandenys.lt/lt/veikla/darbo-uzmokestis/; UAB „Palangos klevas“: https://www.palangosturgus.lt/administracine-informacija/informacija-apie-darbo-uzmokesti/

– Beje, kada prasidės „Marriott“ viešbučio statyba? Ar investuotojas Vytauto g. 170 atsisakė savo investicinių ketinimų?
–Neturime žinių, kad šio projekto būtų atsisakyta. Priešingai – prieš keletą savaičių Palangos miesto savivaldybėje lankėsi operatorių atstovai, domėjosi miesto infrastruktūra.
Natūralu, kad didelio masto tarptautinį projektą įgyvendinti greitai nėra lengva. Kaip pranešė investuotojai, šiuo metu koreguojamas techninis projektas , kad būsimajame objekte atsirastų didesnės konferencijų centro erdvės.

–Kokios socialinės-ekonominės tendencijos Palangoje jus itin džiugina? Kurios jų būdingos tik Palangai?
–Džiugina, kad Palanga yra vienas iš šalies miestų, kuriame gyventojų skaičius ne mažėja, o didėja. Taip pat džiugina, kad vis daugiau didžiųjų miestų gyventojų su šeimomis keliasi gyventi į mūsų miestą. Palangoje itin paklausus nekilnojamais turtas, ir tai – dar viena džiuginanti tendencija. Žmonės, pirkdami Palangoje būstus, kartu ir patvirtina, kad mūsų mieste gyventi yra gera. Ir tai nestebina – čia puiki gamtinė aplinka, grynas oras, o ir Palangos miesto savivaldybė daug investuoja, gerindama kurorto infrastruktūrą, didelį dėmesį skiriame Palangos ir Šventosios gyventojų gyvenamajai aplinkai tvarkyti, renovuojame švietimo įstaigas.
Savivaldybė taip pat remia šeimas, susilaukusias mažylių – Savivaldybės tarybos sprendimu daugiavaikėms šeimoms arba šeimoms, vienu metu susilaukusiems dviejų ar daugiau mažylių, mokama vienkartinė tikslinė išmoka. Taip pat Savivaldybės tarybos sprendimu nuo šių metų, be valstybės mokamos vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinė tikslinė išmoka iš miesto biudžeto skiriama kiekvienai Palangos miesto gyventojų šeimai, susilaukusiai mažylio.
Mano manymu, labai svarbu yra ir tai, kad pavyko Palangos bendruomenei sugrąžinti miesto kultūros paveldą: atnaujintas Birutės parkas, atgimsta Kurhauzas, restauruota vila „Anapilis“.
Jau ne pirmus metus pastebima džiuginanti sezoniškumo mažėjimo tendencija – net ir ne aktyviojo kurortinio sezono metu savaitgaliais mūsų miestas sulaukia daug svečių. Jie lankosi Koncertų salėje, Kurhauze, kitose kultūrinėse erdvėse vykstančiuose renginiuose, sportuoja baseine, mėgaujasi kitomis kurorte siūlomomis pramogomis, ir tai dar kartą patvirtina, kad sprendimas mieste statyti uždarus kultūros ir sporto objektus, siekiant pramogų pasiūlą sukurti ir šaltuoju metų laiku, neabejotinai pasiteisino.

–Esate sakęs „Palangos tiltui“ anksčiau, kad jūsų darbo diena prasideda pasižvalgymu pasivažinėjant po mietą. Ar laikotės šios tradicijos?
–Neatsisakau šios tradicijos ir dabar. Ir ne tik rytais – kaip atrodo miestas, kaip vyksta darbai, kokiais rūpesčiais gyvena mūsų miesto gyventojai domiuosi nuolat.